Prekyba žmonėmis – šiuolaikinė vergovės forma. Skaičiuojama, kad Europos Sąjungoje tarp prekybos žmonėmis aukų yra vis daugiau jaunų žmonių, 71 procentas jų išnaudojami seksualiai. Vis dėlto priverstinis darbas šiais laikais nėra susijęs vien su prostitucija – kasmet šioje srityje atsiranda naujų išnaudojimo formų, o aukomis vis dažniau tampa vaikai.
2017 m. Lietuvoje pradėtas 61 ikiteisminis tyrimas dėl prekybos žmonėmis. Dažniausiai prekeiviai žmonėmis ieškojo aukų seksualiniam išnaudojimui, priverstiniam darbui (taip pat ir vergiškomis sąlygomis), vagystėms, elgetavimui, narkotikams gabenti ir platinti, fiktyvioms santuokoms, vaikų pornografijai.
Paprastai prekybos žmonėmis aukos – labai prieštaringi, priklausomybių kamuojami asmenys. Žmogaus pažeidžiamumą galintys parodyti faktoriai labai įvairūs: tai gali būti tiek nelegalus arba nepastovus teisinis statusas šalyje, tiek skurdas, socialinis nestabilumas, nėštumas, ligos, neįgalumas, įvairios priklausomybės.
Pažymėtina, kad dėl atvirų sienų, interneto ir socialinių tinklų prekeivių žmonėmis taikiniu vis dažniau tampa Lietuvos vaikai. Ypač pažeidžiami instituciniuose vaikų globos namuose gyvenantys nepilnamečiai – kilę iš socialinės rizikos šeimų ar gyvenantys globos namuose, nieko nebijantys ir savarankiški jaunuoliai anksti išeina iš vaikų namų į labai rizikingą aplinką, apsistoja pas neaiškius žmones, leidžia laiką gatvėje.
Problemos dažnai nepastebimos dėl to, kad aukos vergauja užsienyje. 2017 m. Lietuvoje pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose minėtos tikslo valstybės – Lietuva, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Airija, Austrija, Islandija, Danija, Ispanija ir Nyderlandai. Be to, net 15 ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis buvo nutraukta, ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo.
Žmogaus pažeidžiamumas niekur nedingsta, atvirkščiai, laikui bėgant jis tik gilėja, todėl būtina suvokti, jog nukentėjusysis nuo prekybos žmonėmis yra centrinė šios nusikalstamos veikos figūra. Deja, įrodyti prekybos žmonėmis faktą sudėtinga, ypač, jei auka vengia apie tai kalbėti, nenori kreiptis į teisėsaugą, prisiima kaltę.
Verta atkreipti dėmesį, kad nepilnametis dėl savo mąstymo ir elgesio nebrandumo yra idealus išnaudojimo objektas. Pakartotinai iš namų bėgantys ar kriminalinę patirtį turintys paaugliai neretai nurašomi visuomenės, aklai pasitiki jų gyvenimo kelyje atsiradusiais „gelbėtojais“ arba yra įbauginami. Taigi „patikimų aukų“ tokiose bylose nebūna – nukentėjusiojo asmens nepatikimumas bei prieštaringi liudijimai leidžia nusikaltėliams surasti vis naujas aukas, jas išnaudoti ir likti nenubaustais.
Veiksmingą ir operatyvų prekybos žmonėmis atvejų tyrimą stabdo ir ilga ikiteisminio tyrimo trukmė. Prekyba žmonėmis paprastai yra tarptautinio pobūdžio, glaudžiai susijusi su kitomis nusikalstamomis veikomis bei organizuotu nusikalstamumu. Kadangi daug nusikalstamos veikos tyrimui svarbių detalių vyksta užsienio valstybėse, ganėtinai ilgai užtrunka teisinės pagalbos prašymų įgyvendinimas, o jų kokybė ne visada atitinka lūkesčius.
Būtina apsaugoti nukentėjusiųjų nuo prekybos žmonėmis nusikaltimo teises ir teisėtus interesus. Tai reiškia tinkamą jų atstovavimą, pagarbą ir saugumą viso baudžiamojo proceso metu. Tyrėjai ir prokurorai turėtų skirti ypatingą dėmesį įrodymų surinkimui apie nukentėjusiojo asmens pažeidžiamumą. Tai vienas svarbiausių, kone paskutinis argumentas, įrodantis, jog buvo piktnaudžiauta prieš nukentėjusįjį asmenį.
Tarptautinėse ataskaitose Lietuvos pastangos kovoje su prekyba žmonėmis vertinamos teigiamai, tačiau pažymima, kad teisėsaugos pareigūnai ne visada sugeba atpažinti prekybos žmonėmis aukas. Siekiant pakeisti situaciją, reikalinga aktyvesnė prevencija ir ilgalaikė pagalba – šalies institucijos turėtų užtikrinti teisinę asmens apsaugą, aktyviau vykdyti prevencines programas, kad kiekvienas jaunas žmogus būtų kuo atsparesnis ir sąmoningesnis.
Aurelijus Gutauskas yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.
Vieša paslaptis, kad Lietuvoje kasmet vidutiniškai „dingsta” virš 2000 vaikų. Pernai net 2700. Ir niekam neskauda dėl to galvos. Žinant organų vertę juodojoje rinkoje ar vaikų kainą, susidaro nuomonė, kad tai labai pelningas biznis.