Danas NAGELĖ
Vyriausioji rinkimų komisijai (VRK) nepavyko pasiekti, kad dešimties tūkstančių piliečių, už naujo referendumo sudengimą pasirašiusių iki spalio 20 d., valia būtų pripažinta negaliojančia.
Referendumo iniciatyva vykdoma dėl Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo, kad referendumui inicijuoti pakaktų 100 000 piliečių parašų. 2022 m. sausio 21 diena turėjo buvo paskutinė piliečiams pasirašyti už šios referendumo iniciatyvos rėmimą, tačiau terminas pratęstas dar trims mėnesiams. Kodėl? Trumpai istorija tokia.
Pernai birželio 29-ąją VRK palaimino minėto referendumo iniciatyvinę grupę. Tačiau liepos 1 VRK vėl rinkosi į posėdį, kurio vienas iš klausimų buvo minėto referendumo organizavimo ir vykdymo procedūrų aptarimas. VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė komisijos nariams paaiškino, kad birželio 29-ąją sprendimas registruoti iniciatyvinę grupę buvo priimtas pagal tuo metu galiojusį Referendumo įstatymą.
Tačiau nuo liepos 1 d. įsigaliojo Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas, kad šis įstatymas yra antikonstitucinis, todėl esą komisija nebegali tęsti referendumo rengimo procedūrų. Mat bet koks teisės aktas nebegalioja nuo tos dienos, kai įsigalioja KT nutarimas, pripažinęs jį antikonstituciniu. Todėl VRK nubalsavo, kad iniciatyvinei grupei nebus išduoti nei parašų rinkimo lapai, nei suteikta prieiga prie elektroninės sistemos.
Tačiau referendumo iniciatyvinės grupės narys Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Zigmas Vaišvila su kolegomis tokį VRK sprendimą apskundė LVAT, kuris liepos 14 d. skundą patenkino. Savo nutartyje LVAT konstatuoja: liepos 1 d. Referendumo įstatymui netekus galios ir Seimui iki to laiko nepataisius įstatymo susidarė teisinė spraga, ribojanti referendumo iniciatyvos teisę. Tačiau teisine spraga negalima paneigti Konstitucijos ginamų ir saugomų vertybių.
Tiesa, LVAT teisėjų kolegijos priimtas sprendimas įpareigoti VRK išduoti referendumo parašų lapus Z.Vaišvilai ir jo kolegoms nepatiko LVAT pirmininkui Gintarui Kryževičiui, kuris pareiškė prašysiantis procesą atnaujinti. Procesas atnaujintas, pernai spalio 20 d. LVAT išplėstinė 5 teisėjų kolegija liepos 14 d. sprendimo nepakeitė.
„Šie teisminiai ginčai atėmė tris iš 6 mėnesių, kuriuos teismas buvo nustatęs šios referendumo iniciatyvos vykdymui”, – „Vakaro žinioms”sakė Z.Vaišvila.
Šiemet sausio 20-ąją G.Kryževičius pranešė, kad terminas pratęsiamas 6 mėnesiams skaičiuojant nuo pernai spalio 20 d. paskelbto LVAT sprendimo. Pasak jo, teisėjų kolegija nutarė, kad dėl proceso atnaujinimo referendumo iniciatyvinė grupė ir piliečiai, parašais palaikantys šią iniciatyvą, laikotarpiu iki spalio 20 d. pagrįstai galėjo būti teisinio netikrumo dėl referendumo padėtyje.
VRK interpretacijos tebuvo bandymas sužlugdyti referendumo iniciatyvą, supriešinti žmones
VRK sureagavo į tokį sprendimą ir kreipėsi į LVAT, prašydama paaiškinti, ar tokiu atveju spalio 20-oji ir yra termino rinkti parašus pradžia. Ir ar iki tos datos surinkti parašai turi būti pripažinti teisėtais. LVAT vakar išaiškino: turi būti pripažinti. Anot LVAT, sprendimas terminą pradėti skaičiuoti nuo spalio 20 d. savaime nepaneigia piliečių, įgyvendinusių savo valią dėl referendumo iniciatyvos nuo to momento LVAT pernai liepos 14 d. priėmė minėtą sprendimą, tos valios išraiškos legitimumo.
Z.Vaišvila džiaugiasi tokiu LVAT išaiškinimu, nes VRK interpretacijos, kurias jis pavadino kokčiomis bei šlykščiomis, tebuvo bandymas sužlugdyti referendumo iniciatyvą, supriešinti žmones. Jis taip pat tikisi, kad LVAT vasario 23 d. skelbs palankų sprendimą ir kitais klausimais – dėl Lietuvos atstovybių užsienio šalyse nesutikimo piliečiams dalinti parašų lapus, dėl apsunkinto pasirašymo elektroniniu būdu.
Mat, pasak jo, sistema daro viską, kad tik nepavyktų surinkti referendumui surengti būtinų parašų kiekio. Tuo pačiu signataras džiaugiasi, kad LVAT priima objektyvius sprendimus ir netarnauja sistemai.
Jis nesistebi, kad naujienų apie referendumą neskelbia sisteminė žiniasklaida, tačiau stebina, kad neskelbia viena iš jos dalių – LRT, nors ir yra išlaikoma mokesčių mokėtojų lėšomis.
