Teismo sprendimui sudrebinus Prancūzijos politinę padangę, Marine Le Pen žada nepasiduoti

Marine Le Pen nuteista ketverius metus kalėti (dvejus metus lygtinai) ir jai uždrausta penkerius metus kandidatuoti užimti prezidento postą, o tai reiškia, kad ji negalės dalyvauti kituose prezidento rinkimuose, todėl Prancūzijoje įvyko politinis žemės drebėjimas.

Nacionalinio susivienijimo (Rassemblement National) parlamentinės frakcijos lyderė vakar vakare per Prancūzijos nacionalinę televiziją reagavo į apkaltinamąjį nuosprendį. Ji nevyniojo žodžių į vatą smerkdama teisėjų sprendimą, kurį pavadino „teisinės valstybės principo pažeidimu“ ir „demokratijos paneigimu“.

„Aš esu kovotoja. Neleisiu, kad mane šitaip eliminuotų, ir pasinaudosiu visomis galimomis apeliacijos galimybėmis“, – sakė ji, išdėstydama savo veiksmų planą artimiausioms savaitėms. Interviu metu ji taip pat priminė itin svarbų faktą: „Koks būtų išrinktosios prezidentės teisėtumas, jei apeliacine tvarka būčiau išteisinta, nors tuo tarpu negalėčiau dalyvauti prezidento rinkimuose?“

Ši situacija primena tą, kurią 2017 m. patyrė dešiniųjų kandidatas Francois Fillonas, diskredituotas dėl teisinės bylos, kuri buvo išnagrinėta rekordiškai greitai, o tai leido Emmanueliui Macronui užsitikrinti pergalę, kuri toli gražu nebuvo užtikrinta.

Tai, kad pirmadienio, kovo 31 d., rytą ji buvo pripažinta kalta, iš tiesų nebuvo staigmena: mažai tikėtina, kad teisėjai būtų parodę kokį nors atlaidumą byloje, kuri buvo daug labiau politinė nei teisinė. Tai atsispindėjo ir nuosprendžio griežtume: jei neįvyks stebuklas, ji negalės kandidatuoti 2027 m. prezidento rinkimuose, kaip buvo numačiusi.

Teisinė kova dar tik prasideda ir žada būti labai įtempta. Tiesą sakant, yra teisinės gynybos priemonių, nors sėkmės tikimybė menka. Marine Le Pen ketina nedelsiant pradėti apeliacinę procedūrą. Tačiau teisinių terminų sunku laikytis, ir net jei ji galiausiai laimėtų, jai liktų labai mažai laiko rinkimų kampanijai.

Kita galimybė, kuri bus išnagrinėta, yra kreiptis į Konstitucinę tarybą dėl vadinamojo prioritetinio konstitucingumo klausimo. Panašią bylą, susijusią su vietos išrinktam atstovui paskelbto nuosprendžio laikinu vykdymu, Konstitucinė taryba išnagrinėjo kovo 28 d., likus trims dienoms iki Le Pen bylos nuosprendžio paskelbimo. Laikinas vykdymas gali būti kvestionuojamas, jei manoma, kad akivaizdžiai pažeidžiama rinkėjo laisvė, nes iš jo atimamas kandidatas, kurio jis turi teisę tikėtis rinkimuose.

Tokia situacija akivaizdžiai taikytina Marine Le Pen atveju. Tačiau dar neaišku, ar Konstitucinė taryba bus linkusi jai pritarti, atsižvelgiant į tai, kad per daugelį metų ji tapo politiniu instrumentu, tarnaujančiu lyderiams, o ne neutraliu arbitru, užtikrinančiu tinkamą institucijų veikimą.

Dešiniųjų pusėje teisininkai palaiko Marine Le Pen argumentą dėl „teisinės valstybės principo pažeidimo“. Jų nuomone, teisėjų sprendimas užkerta kelią veiksmingam apeliaciniam skundui ir neproporcingai pateisina laikiną vykdymą. Be to, nutartyje taikoma įstatymo, priimto po įvykių, kuriais kaltinama RN, dvasia, nesilaikant Prancūzijoje galiojančio įstatymų negaliojimo atgaline tvarka principo.

Tačiau ne tik tie, kurie simpatizuoja M. Le Pen, nėra sužavėti teismo proceso rezultatais: šalyje vyrauja akivaizdus nerimas. Net ministras pirmininkas François Bayrou antradienį, balandžio 1 d., per pusryčius su savo komandomis išreiškė abejonių dėl laikino vykdymo bylose, susijusiose su netinkamumu. „Prancūzija yra vienintelė šalis, kuri tai leidžia“, – apgailestavo jis. Kairiųjų partijoje Jeanas-Lucas Mélenchonas taip pat užginčijo nuosprendį, manydamas, kad sprendimą turi priimti rinkėjai, o ne teismai – ir ne be pagrindo: jo partija artimiausiais mėnesiais taip pat gali būti įtraukta į panašią bylą.

Le Pen antrasis numeris ir RN prezidentas Jordanas Bardella nuo pat nuosprendžio paskelbimo atsidūrė dėmesio centre. Jei viskas pasitvirtintų, 29 metų amžiaus jis būtų itin jaunas kandidatas siekti aukščiausio posto. Tačiau jis turi ne vieną gudrybę rankovėje. Kai kurių apklausų institutų duomenimis, tarp didelės dalies rinkėjų jis jau dabar yra populiaresnis už Marine Le Pen. O jei kandidatuotų šiandien, jis jau dabar daugiau nei dešimčia punktų lenkia savo konkurentus iš kitų partijų. Faktas lieka faktu, kad lenktynės dėl prezidento posto dar toli – dveji metai pilni spąstų. Tai ilgos distancijos lenktynės, kurioms neaišku, ar jis yra pakankamai politiškai subrendęs.

Versta iš Europeanconservative.com