Justina GAFUROVA
Po dvejų metų bylinėjimosi šiandien politologas Marius Kundrotas gali lengviau atsikvėpti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė prieš jį nukreiptą skundą, kuriame dėl viešai išsakyto anekdoto jis kaltinamas neapykantos kurstymu. M.Kundrotas džiaugiasi išteisinimu ir sako, kad tai yra visos Lietuvos pergalė dėl teisės į žodžio laisvę.
Kad socialiniame tinkle parašytas juodo humoro juokelis apie gėjus nebuvo neapykantos kurstymas, nustatė tiek pirmosios, tiek antrosios instancijos teismas. Tačiau bylos pareiškėja, Lietuvos žmogaus teisių centro projektų vadovė, teisininkė, besispecializuojanti tokiose bylose, vis tiek skundė nutartį ir prašė M.Kundrotui skirti 5000 eurų baudą. Kasacinis skundas buvo atmestas ir šiandien jis gali jaustis pagaliau išteisintas.
– Kokie buvo teismo motyvai? – „Vakaro žinios” paklausė politologo M.Kundroto.
– Abiejose instancijose teismai mane išteisino ir pasakė, kad nebuvo kurstymo požymių. O Aukščiausiasis Teismas skundą atmetė kaip nepagrįstą. Tai nurodė netgi skirtingi ekspertai, kurie pateikė savo išvadas, kad tai nebuvo neapykantos kurstymas.
– Kas buvo pripažintas kaip nukentėjusysis?
– Nukentėjusysis nebuvo įvardintas, tačiau buvo bandoma pasakyti, kad buvo kurstymas. Mes su advokatu įrodėme, kad nebuvo kurstymo požymių.
Teisme kaip atsakovė buvo viena teisininkė, bet kiek žinau, kad pirminė šio proceso iniciatyva kilo ne iš ko kito, o iš profesionaliausio Lietuvoje gėjaus Tomo Vytauto Raskevičiaus. Tai jis socialiniame tinkle pasidalijo nuotrauka su mano rašytu įrašu ir pranešė, kad kreipėsi dėl to į policiją. Minėta teisininkė pakomentavo, kad ji taip pat kreipsis, nes tai yra jos darbo sfera. Kiek žinau, T.V.Raskevičiaus skundas dar policijos buvo atmestas, o minėtos organizacijos atstovės skundas buvo priimtas ir prasidėjo visa „virtuvė”.
– Šiandien panašioje situacijoje yra Zita Šličytė. Kaip manote, kaip baigsis jos byla?
– Dabar daug pozityviau žvelgiu į šias situacijas ir manau, kad mūsų teismuose liko dar teisingumo, objektyvumo ir sveiko proto. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo konkretaus teisėjo bei advokato, vis dėlto manau, kad Lietuvoje dar įmanoma siekti teisingumo.
Z.Šličytė nieko bloga nepasakė, tik įvardijo tikrovę – kad tam tikra žmonių grupė bando Lietuvoje įvesti diktatą. Primena sovietinius laikus, kai, kam prabilus apie režimo persekiojimą, žmogus būdavo represuojamas. Tokiu būdu režimas įrodydavo, kad jis yra represyvus. Taip dabar yra su Z.Šličyte. Žmonės, padavę Z.Šličytę į teismą, tik parodo, kad jie ir siekia primesti savo diktatą. Kitu atveju, už nuomonę niekas nesiteistų.
– Tai sutapimas ar tam tikros tendencijos, kad už kritiką LGBT galima sulaukti bylos ir netgi teistumo?
– Matau tendenciją, kad daugelio Vakarų šalių pavyzdžiu Lietuvoje bandoma užnerti vis siaurėjantį antkaklį visiems, kurie nėra patenkinti šiuo metu vedama genderistine politika. Dalis šios bendruomenės agresyviai veikia ir nori primesti savo pasaulėžiūrą visai visuomenei ir išsireikalauti pagarbos prievartiniais būdais. Per tokius ieškinius bandoma formuoti tam tikrą teisinę praktiką.
Manau, esame situacijoje, kai turėtų būti plačiau kalbama tarp skirtingų sričių specialistų apie tai, jog stebimas ypač keistas vienos bendruomenės dalies susireikšminimas. Atrodo, daugiau problemų Lietuvoje nėra. Jie yra pasaulio bamba, kurios reikia gailėtis ir mylėti. Bet meilę ir pagarbą reikia užsitarnauti. Milžiniškas skirtumas yra tarp šių žmonių ir tokių asmenybių, kaip Oskaras Vaildas, Fredis Merkuris, Čaikovskis. Tuo metu kai kas įsivaizduoja, kad štai būsiu profesionalus gėjus ar lesbietė ir už tai mane žmonės turės gerbti. Taip, ne visi gali būti genijai, talentingi rašytojai, mokslininkai, bet yra daug būdų būti naudingam visuomenei ir padaryti gero savo aplinkai. Tuomet būsi gerbiamas, nepriklausomai, su kuo mezgi artimus santykius.
Vietoj to, tarsi atsitiktinai, Vilniuje randasi vaivorykštinės perėjos, Vienaragių stotelė, o su Mindaugo karūnavimo diena Laisvės partija žmones socialiniame tinkle pasveikino paveikslėliu, kuriame Mindaugas joja ant vienaragio. Mindaugas prilyginamas T.V.Raskevičiui? Susikuria situacija, kai bendruomenė viešai kalba, jog siekia pagarbos, tačiau tuo pat metu daro viską, kad pagrindo tai pagarbai neatsirastų. Atrodo, lyg jie tiesiog minta ta neapykanta, kurią patys kelia.
– Ko patartumėte pasimokyti žmonėms iš tokių situacijų?
– Dabar visiems sakau, kad reikia galvoti, ką rašome ir kalbame viešojoje erdvėje. Bet jeigu matote, kad esate kaltinamas nepagrįstai, nebijokite teistis. Neprisiimkite kaltės, jeigu esate nekaltas, reikia gero advokato, Dievo palaimos ir galime išsikovoti tiesą.
– Sakote, kad tai visos Lietuvos pergalė?
– Manau, kad tai yra visos Lietuvos pergalė ta prasme, kad buvo išvengta pavojingo precedento. Jeigu mane būtų nuteisę šioje byloje, paskui tuo remiantis būtų galima tampyti ir kitus žmones už nekaltą juokelį, anekdotą ar kritiką.
Tai ne mano pergalė, o visos Lietuvos. Mano indėlis, manau, mažiausias. Pirmiausia esu dėkingas Dievui, savo bendruomenei ir draugams, kurie už mane meldėsi, taip pat šeimai už palaikymą. Žinoma, esu dėkingas nuostabiam ir profesionaliam advokatui bei sąžiningiems ir objektyviems teisėjams.
