Vidmantas MISEVIČIUS
Birželio 1-ąją – Tarptautinę vaikų gynimo dieną – prie visų Lietuvos savivaldybių rinkosi tėveliai su vaikais ir seneliai su anūkais. Jie susibūrė tam, kad apgintų Lietuvos vaikus nuo valdžios patyčių – kaukių, testavimų, skiepijimų mokyklose, mokinių skaičiaus didinimo klasėse, genderizmo pamokų ir kitų, neigiamai jų vystymąsį bei raidą galinčių paveikti veiksnių. Ta proga „Vakaro žinios” pakalbino Vilniuje į akciją atėjusius žmones.
Valdžia užsimojo sunaikinti šalies ateitį?
Pasak prie sostinės savivaldybės sutiktų akcijos organizatorių, šį kartą nebuvo planuojamas tipinis mitingas su scenomis ir ilgomis kalbomis. Tiesiog vaikų dienos proga buvo norima atkreipti visuomenės dėmesį į tai, jog valdžios veiksmuose vaikų atžvilgiu, būtų tai sostinės meras ar visuomenės pasitikėjimą praradusi Vyriausybė, nėra nei logikos, nei nuoseklumo, nei aiškios krypties.
Buvo priminta paradoksali situacija, kad nors vaikai, kalbant apie koronaviruso infekcijos plitimą, yra bene saugiausia amžiaus grupė, premjerė Ingrida Šimonytė tiesiai šviesiai pareiškė, kad šį mėnesį būtų galima pradėti 12 – 15-os metų vaikų skiepijimą. Taip pat buvo „pasidžiaugta” tuo, jog paaugliams iki 16-os (ne) Galimybių paso, norint apsilankyti baruose ar kavinėse, nereikia, tačiau norint grįžti į mokyklą juos vis tiek siekiama testuoti.
Organizatorių nuomone, dabartinės šalies valdžios požiūrį į vaikus puikiai atspindi ir Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, viešai pasidžiaugęs, jog gimstamumas Pasaulyje mažėja. Beje, jis taip pat pažadėjo, kad vaikų skiepijimą bus bandoma pradėti dar šį mėnesį bei neslėpė, jog tam bus siekiama užsitikrinti šeimų pagalbą. Būtent į tokią, akivaizdžiai prieš Lietuvos ateitį – vaikus – nukreiptą valdančiųjų politiką ir tikėjosi atkreipti visuomenės dėmesį birželio 1-osios piketo iniciatoriai, patikinę, kad jeigu reikės, panašių akcijų bus surengta ir daugiau.
Vaikai turi teisę į normalų mokslą
Analogišką poziciją išsakė ir prie savivaldybės su anūke atėjusi Nijolė Kazlauskienė. Garbino amžiaus ir net kelias skirtingas politines santvarkas mačiusi moteris neslėpė, jog per visą savo gyvenimą tokios betvarkės ir tokio nesiskaitymo su šeimomis, koks vyksta dabar, nėra mačiusi.
„Vaikų pagrindinis „darbas” – eiti į mokyklą. Jie turi ne tik įgyti žinių, bet ir socializuotis, o sėdint užsidarius namuose to tikrai nepasieksi. Jeigu vaikai visą laiką leis prie kompiuterių, tai nukentės ne tik jų sveikata, bet ir bendravimo įgūdžiai, nekalbant jau apie psichologinę būklę. Ir grįžti jie turi be jokių testų, kaukių ar skiepų, nes vaikai, praktiškai, neserga arba infekciją perneša labai lengvai. Kiek dabartiniai valdantieji turi nemylėti vaikų, jog laiko juos uždarytus tarsi kokiame kalėjime,” – stebėjosi senelė.
Valdžios politiką ir planus jį įvardino kaip aiškiai prieš vaikus nukreiptą institucinį smurtą, apimantį ne tik medicinines, bet ir psichologinio poveikio priemones.
„Pažiūrėkite, kokias programas mokyklose nori diegta ta Laisvės nuo proto partija. Ko jie nori mokyti mūsų atžalas. Man tai nesuvokiama protu, tad labai džiugu, kad pirmąją pasipriešinimo tokiems planams kregžde tapo „Šeimų maršas”, o dabar veikla tęsiama tokiomis akcijomis. Stebint susirinkusius žmogus kirba viltis, kad dar ne viskas prarasta”, – apibendrino N.Kaszlauskienė.
Sostinei vaikų nereikia
Irgi su anūkais į akciją atėjęs Jonas apgailestavo, kad akcijoje negalėjo dalyvauti ir vaikučių tėveliai.
„Viena vertus jie dabar darbe, kita – valstybinėje įstaigoje dirbantis vaikų tėtis teigė, kad jo darbo sutartyje atsirado punktas, draudžiantis dalyvauti mitinguose ir akcijose. Visiškai suprantu, kad jie bijo, tačiau aš jau nebeturiu ko bijoti, todėl šiandien esu čia, nes kiek galima tyčiotis iš vaikų laikant juos uždarytus namuose ar kaišiojant į nosis pagalius?” – retoriškai teiravosi vyras. Vaikai, jo nuomone, tikrai nusipelnė geresnio gyvenimo, negu turi šiuo metu.
Paklaustas, kaip vertina esančius valdžioje ir ar dar ko nors iš jų tikisi, jis liūdnai nusišypsojo.
„Kaip galima vertinti tokią Vyriausybę, kurios premjerė šiandien ryte pareiškė, kad visi ministrai, nepaisant akivaizdaus žmonių nepasitenkinimo, dirba gerai ir ji yra jais patenkinta? Apie sostinės merą Remigijų Šimašių išvis kalbėti nesinori. Ar jam gali rūpėti svetimi vaikai, jeigu jis atsisakė savo šeimos ir savo atžalų? Iš to ką manau, susidaro įspūdis, kad Vilniui vaikų išviso nereikia ir tokios perspektyvos tikrai negali džiuginti”, – liūdnai apibendrino Jonas.
Akcijos atgarsiai iš Žemaitijos
Telšių akcijos koordinatorius Donatas Pikelis „Vakaro žinias” informavo, kad šiame mieste prie savivaldybės susirinko apie 30 žmonių.
„Viskas pavyko sklandžiai. Su akcijos dalyviais išėjo susitikti administracijos direktorius Tomas Katkus, dalyvavo ir tarybos narys Algirdas Bacevičius. Dokumentą, kuriame buvo surašyti reikalavimai savivaldybei, užregistravome be jokių incidentų. Visų susirinkusiųjų nuotaikos buvo puikios. Vaikai piešė piešinukus, visi gavo dovanėles, o gražiausio piešinio autorių apdovanojome papildomai”, – pasidžiaugė D.Pikelis.
Skirtingos nuotaikos
Panevėžio koordinatorė Edita Mikėnaitė padėkojo visiems atvykusiems tėveliams ir akcijoje – piešinių konkurse dalyvavusiems jų vaikučiams.
„Ačiū už puikius piešinius, nuostabią nuotaiką ir draugiškumą! Labai norime padėkoti Panevėžio policijos pareigūnams, kurie užtikrino tvarką. Džiaugiamės, galėdami prisidėti prie vaikų gynimo dienos paminėjimo!” – teigiamų emocijų neslėpė panevėžietė.
O štai sostinėje akcija baigėsi kiek kitokiomis nuotaikomis. Viena iš jos organizatorių, visuomenininkė Sandra Juknė, pasidžiaugusi piešusiais ir gražiai žaidusiais vaikais, neslėpė savo nusivylimo Vilniaus meru ir jo komanda.
„Susirinkę tėveliai draugiškai pasirašė reikalavimą sostinės valdžiai, tačiau jokios atsakomosios reakcijos iš Remigijaus Šimašiaus pusės sulaukta nebuvo ir niekas iš savivaldybės atstovų pas mus neišėjo. Dar daugiau, mums patiems užėjus į pastatą ir per 20-imt minučių perkalbėjus su 4 skirtingais darbuotojais, išėjome nieko nepešę – Vilniaus valdžia arogantiškai atsiribojo nuo miesto gyventojų. Viskas, ką jie sugebėjo, nevykusiai maskuodami savo baimę karantinu nurodė reikalavimus atsiųsti elektroniniu paštu”, – eilinį miestiečių išlaikomo mero „sublizgėjimą” įvardino S.Juknė.
Ligita Pakrosnevičienė, koordinatorė Marijampolėje, „Vakaro žinioms” teigė, kad vietoje paprastos akcijos, buvo surengta tikra šventė vaikams!
„14 val. pasirodė artistas Klounas Vytukas, kuris iškrėtė begalę pokštų tad aikštė aidėjo nuo skambaus vaikų juoko. Po pasirodymo griebėm kreideles ir papuošėm grindinį visokiausiais meno kūriniais. Nesunku buvo pastebėti, kad vaikai to buvo labiausiai pasiilgę. Buvo begalės piešinių, begalė frazių, prašymų sugrįžti į normalią mokyklą taip kaip jiems ir priklauso. Vaikai apdalinti prizais dar bandė ir prisišaukti patį merą Povilą Isodą. Šaukėm ilgai. Neišgirdo, teko eiti ir užregistruoti paruoštus dokumentus įprasta tvarka. Po viso šaunus būrys patraukė į kavinę „Big House Burgers BHB”. Kaip žinia, ši kavinė nepriėmė pišpasių ir vienodai priėmė visus atėjusius”, – apibendrino L.Pakrosnevičienė.
Regina Cibienė iš Biržų „Vakaro žinias” informavo, kad prie savivaldybės susirinko apie 17-suaugusiųjų ir pulkelis vaikų.
„Meras Vytas Jareckas, nors ir buvo laukiamas, nepasirodė. Užtat pas mus atėjo jo pavaduotoja Audronė Garšvaitė, kuri nurodė, kad meras dalyvauja kitame renginyje. Pabandžius apeliuoti į tai, jog mūsų renginys yra svarbesnis, ji atrėžė, kad viskas priklauso nuo požiūrio. Ir įdomiausia – renginiui einant į pabaigą, visi susirinkusieji išvydo, kaip „kitame renginyje buvęs” V.Jareckas išėjo iš savivaldybės pastato”, – keistoku mero elgesiu stebėjosi R.Cibienė.
Beje, nors pats V.Jareckas bendrauti su susirinkusiais nepanoro, akciją akylai iš už savivaldybės kampo stebėjo policijos ekipažas, du viešosios tvarkos pareigūnai, tarybos narys ir žurnalistės iš ,,Šiaurės rytų” bei „Biržiečių žodžio”. Dar du policijos ekipažai, matyt, rūpindamiesi susirinkusių saugumu, nuolat patruliavo netoli akcijos vietos. Kadangi pats vadovas pasirodyti nesiteikė, reikalavimai, su prašymu perduoti jam, buvo įteikti A.Garšvaitei.
Nepaisant valdžios abejingumo, pati akcija, R.Cibienės teigimu, praėjo labai smagiai – vaikai piešė, viena mergaitė padovanojo savo ant drobės nutapytą paveikslą „Šeima”, grojo muzika, buvo pasirūpinta vaišėmis. Visi susirinkusieji iš akcijos namo išvyko pakilios nuotaikos.
