Neseniai Seime surengtoje spaudos konferencijoje Seimo narė Dovilė Šakalienė pristatė trisdešimtmetės moters istoriją: apleista ir elgetavusi Algimantė vietoje pagalbos iš valstybės institucijų sulaukė bausmės – vienas po kito iš jos buvo atimti trys iš keturių vaikų.
Algimantė sėdėdama Seime spaudos konferencijoje tiesiog verkė, rašo D.Šakalinė.- Noriu susigrąžinti vaikus. Vaikai man yra viskas, – sakiusi jai Algimantė.
Mat moteris pasakojusi D.Šakalienei, kad bandydama įgyti dokumentus, nesulaukė jokių patarimų ar pagalbos iš Lietuvos institucijų, išskyrus Kazachstano ambasadą, kuri jai pasiūliusi bet kada suteikti dokumentus.
Tačiau D.Šakalienės rašinys turi geroką veidmainystės priekvapį. Jei Algimantė būtų žinojusi, su kuo turi reikalą, matyt, ji būtų sprukusi kuo toliau nuo šios Seimo narės – tarsi katė kačiukus išslapsčiusi savo vaikus.
Matyt, ji nežinojo, kad D.Šakalinė yra viena iš svarbiausių Vaiko teisių pagrindų įstatymo pataisų iniciatorių, kuriomis siekiama apriboti tėvų teises į vaikus.
Praėjusios kadencijos Seime šiomis iniciatyvomis garsėjo odiozinė įvairiausių teisių gynėja Marija Aušrinė Pavilionienė. Jai aktyviai talkino socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė ir būrys Seimo liberalų sąjūdžio frakcijos narių. Ši Seimo narių rinktinė labiausiai siekė įtvirtinti įstatymu nuostatas, kad iš tėvų būtų atimami vaikai, jei tik šie neužtikrina pastarųjų priežiūros.
Socialdemokratai ir liberalai nuolat žavisi Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybos Barnevernet“ veikla, kai ši be jokių ceremonijų atima vaikus iš tėvų dėl menkiausio preteksto. Štai neseniai Barnevernet“ atėmė vaiką iš tėvų, nes šie norėjo vaiką auklėti pagal savo dorovinius įsitikinimus.
Vien 2015 metais Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybų akiratyje, šios šalies lietuvių bendrijos duomenimis, buvo 20 lietuvių šeimų. Tais metais 50 šeimų pabėgo iš Norvegijos, trys šeimos pasigrobė savo vaikus iš globėjų. O viena moteris, ilgai kovojusi už savo vaiką, nusižudė – nors vaikas buvo grąžintas į šeimą, moteris įtampos neišlaikiusi vis tiek nusižudė.
Tuo tarpu Lietuvoje nuožmiausi vaiko teisių „gynėjai” siekė įpiršti mintį, jog smurtu prieš vaiką būtina laikyti vaiko individualumo nepripažinimą, vaiko nepriežiūrą, nepakankamą vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimą. Būta netgi mėginimų įstatymu užtikrinti vaiko seksualinio apsisprendimo laisvę.
Veltui pilietinės organizacijos tvirtino, jog smurtu negalima laikyti nepakankamą vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimą, nes Lietuvoje trečdalis žmonių gyvena ties skurdo riba arba žemiau jos, tai reiškia, kad trečdalis Lietuvos vaikų neturi tinkamo būsto ir tinkamų sąlygų mokytis, dvasiškai ir fiziškai vystytis.
Laimei, vaikus apsaugoti nuo seksualinio apsisprendimo laisvės pavyko. O štai nuo skurdo…
Pagal Jungtinių Tautų konvenciją draudžiama vaikus atiminėti dėl skurdo. Tačiau Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 1 str.4 dalyje yra nuostata, kad smurtavimu prieš vaiką laikoma jo nepriežiūra – nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, darantys žalą ar keliantys pavojų vaiko gyvybei, sveikatai, raidai.
Šiemet uolumu ginant vaikus nuo tėvų jau spėjo pasižymėti Seimo nariai D.Šakalienė ir M. Majauskas. Rezultato ilgai laukti neteko.
– Tai vieno žmogaus istorija, kuri kaip lakmuso popierėlis parodo, kaip mūsų valstybėje neveikia pagalbos žmogui sistema, – vos ne virkaudama BNS naujienų tinklalapyje rašo Seimo narė. – Lietuvoje gimusi, užaugusi ir gyvenanti Algimantė, trumpai ištekėjusi už kazacho, įgijo Kazachstano pilietybę. Vėliau ji pakliuvusi į situaciją, kai neturėdama dokumentų, negalėjo gauti nei pajamų, nei būsto. Todėl neteko ir vaikų.
Panašu, kad Seimo narė nesupranta, kas nutiko – juk ji ir siekė, kad pagal įstatymą galima būtų vaiką atimti iš tėvų, jei tik šie neužtikrina vaikio poreikių.
Nors, tikriausiai, supranta. Tai tik politinė veidmainystė – viskas dėl nelemtų reitingų. Daugelis politikų vardan reitingų laužys ietis kovoje už vaikus prieš tėvus, kad šie negali užtikrinti vaikų priežiūros (jų tinkamai išlaikyti), o vėjui pasisukus kita kryptimi, kovos už tėvus, kad šiems neužtenka priemonių vaikams tinkamai prižiūrėti (išlaikyti).
Vakar jie šaukė, kad Lietuva nesaugo savo vaikų, šiandien jau rėkia, kad Lietuvos valstybė tiesiog atima vaikus iš tėvų, nes šie nepajėgia savo vaikų išlaikyti. Bet kuriuo atveju, jie šauks ir kels triukšmą. Ir visada bus kalta jų taip nemėgstama Lietuvos valstybė.
– Noriu pasakyti, kad Algimantė nesmurtauja prieš savo vaikus ir neturi priklausomybių. Tokių istorijų kaip ši – tūkstančiai, – teigia D.Šakalienė.- Liūdna, bet jeigu esi silpnas, pažeidžiamas ir bejėgis – Lietuvoje niekas nepadės – baigia ji.
Žinoma, vargšė mūsų šalis, nes jos gyventojai dešimtmečiais murkdomi skurde. Tačiau ji dar didesnė vargšė, kai valstybei atstovauja nenuoširdūs, jos negerbiantys pagal partinius sąrašus išrinktieji, dažniausiai įvairių partijų perbėgėliai, esminių principų nesilaikantys Seimo nariai, nes jiems asmeninė nauda, jų reitingai yra svarbiau už žmonių bėdas ir jų rūpesčius.
Šis istorija – tai tik lakmuso popierėlis, parodantis, kokia nevyksi mūsų rinkimų sistema, kai į valdžią patenka ne tie, kuriems rūpi žmonių vargas ir ašaros.
Deja, aprašytas vargas visuomenę lydės tol, kol ji to pati nesuvoks, kad politikų reitingai prilygintini prekybai poveikiu, kad tai yra tam tikra korupcijos apraiška ir visuomenė kentės tol, kol šių politinių reitingų jį nenušluos į amoralių vertybių sąšlavyną.
Živilė Petkevičienė
Labai daug teisybės straipsnyje.