ES gali kviesti didesnį skaičių išsiųsti atgal, bet blokas nori daugiau masinės imigracijos, žymiai daugiau.
Europos Sąjunga ragina, kad šalys deportuotų daugiau migrantų, laikomų neturinčiais teisės pasilikti bloke, o vyriausioji komisarė pažymėjo, kad tik 21 proc. tokių migrantų iš tikrųjų išsiunčiama namo.
Antradienį spaudos konferencijos Europos Parlamente Strasbūre metu už vidaus reikalus atsakinga Komisijos narė Ylva Juhanson (Ylva Johansson), gerai žinoma dėl migracijai palankių pažiūrų, ragino vykdyti daugiau deportacijų.
„Praėjusiais metais sugrąžintas atgal tik 21 proc. asmenų, neturinčių teisės pasilikti, t. y. tų, kuriems nereikia tarptautinės apsaugos. O kai nesugebame tų žmonių grąžinti, tai trukdo mūsų sistemai ir mažina pasitikėjimą. Norėdami apsaugoti teisę prašyti prieglobsčio, turime parodyti, kad tinkamai elgiamės su tais, kuriems tarptautinė apsauga nepriklauso,” – sakė ji.
Vis dėlto ES šį klausimą dažniausiai sprendžia tik žodžiais. Daug migrantų atvyko į Europą dėl prastos sienų apsaugos ir Briuselio atsisakymo remti tokių šalių, kaip Vengrija, pasisakančios už visą eilę reformų, skirtų Europos imigracijos sistemai stiprinti, politiką.
Vis dėlto Europos kairiųjų liberalų valdančiųjų sluoksnis nerimauja dėl stiprėjančių antiimigracinių nuotaikų, dėl kurių Švedijoje ir Italijoje į valdžią atėjo konservatyvios vyriausybės.
Juhanson nesako, kad ES turėtų sulėtinti migraciją, bet vietoj to teigia, kad blokui reikia daugiau teisėtos migracijos, o deportuoti reikia probleminiais įvardinamus migrantus arba tuos, kurie laikomi neturinčiais teisės gyventi Europoje. Viena iš pagrindinių problemų – už Europos ribų esančios šalys, vadinamosios trečiosios šalys, atsisakančios priimti savo migrantus atgal.
„Turime geriau bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, kad pagerintume šiuos rodiklius, ir kai kuriose trečiosiose šalyse padėtis gerėja, bendradarbiavimas gerėja ir mes didiname sugrąžinamųjų skaičių. Tačiau mes taip pat galime ir patys valstybėse narėse bei kartu su (Europos) Komisija ir mūsų agentūromis dirbti daug geriau. Jūs visi žinote, kad mums reikia migracijos, tačiau ji turi vykti teisėtai ir tvarkingai.”
Juhanson jau seniai pasisako už masinę imigraciją į Europą, tvirtindama, kad Europai „reikia” daugiau imigrantų. Vienoje 2020 m. kalboje ji sakė: „Mums reikia mažiau neteisėtai atvykstančių, o daugiau atvykstančių tvarkingai. Todėl turime sutelkti dėmesį į teisėtus kelius tiek migrantams, kad jie atvažiuotų prisidėti prie mūsų ekonomikos, tiek pabėgėliams, kuriems reikia tarptautinės apsaugos“.
Ji ragina imtis ES migracijos ir prieglobsčio plano, kurį Nacionalinio sambūrio lyderė Marine Le Pen pavadino „Europos savižudybe”. Pagal jį į Europą kasmet atvyktų iki 75 mln. migrantų iš ne Europos šalių.
Daugelis pastaraisiais dešimtmečiais plūstančių į Europą migrantų iš Afrikos ir Artimųjų Rytų tapo pagrindiniu nusikalstamumo, skurdo, o kai kuriais atvejais ir terorizmo šaltiniu
Daugelis pastaraisiais dešimtmečiais plūstančių į Europą migrantų iš Afrikos ir Artimųjų Rytų tapo pagrindiniu nusikalstamumo, skurdo, o kai kuriais atvejais ir terorizmo šaltiniu. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) pernai pripažino, kad pusę nusikaltimų Paryžiuje įvykdo užsieniečiai, o kai kurie ekspertai teigia, kad šis skaičius iš tikrųjų daug didesnis. Ta pati tendencija pastebima Vokietijoje, Šveicarijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir daugelyje kitų Europos šalių.
Juhanson bei daugelis kairiųjų liberalų pakraipos lyderių Europoje ir net kai kurios konservatyvios partijos, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos torių partija, ragina kviesti daugiau kvalifikuotų darbuotojų iš tokių šalių kaip Indija ir Kinija, t. y. darbuotojų, kurie tokiose šalyse kaip JAV, Kanada ir Australija greitai pakeičia baltuosius europiečius, dirbančius medicinos, apskaitos ir informatikos srityse. Tačiau net ir ES laukiant šimtų tūkstančių kvalifikuotų darbuotojų, nelegalių migrantų srautai nemažėja, o tai daro spaudimą Europos būsto rinkai ir verčia tokių svetingų šalių kaip Vokietija piliečius suirzti dėl dar didesnio atvykstančiųjų skaičiaus.
Iš tikrųjų atrodo, kad situacija, susijusi su deportacijomis, blogėja, o ne gerėja. Kaip 2020 m. rašė Remix News, duomenys rodė, jog tik 38 proc. migrantų, kuriuos buvo numatyta deportuoti, iš tikrųjų buvo išsiųsti iš Europos. Pati Juhanson sako, kad 2022 m. tokių asmenų buvo tik nuostabą keliantis 21 proc.
Jei ji tikrai nori daugiau deportacijų, greičiausiai jai taip pat teks nusivilti. Net tokiose šalyse kaip Prancūzija, kur antiimigracinės nuotaikos yra labai stiprios, o nacionalistinių ir konservatyvių partijų populiarumas šio klausimo dėka tik auga, deportacijos apimčių didinimo srityje nedaug kas padaryta. Po to, kai praėjusiais metais buvo rasta įkišta į lagaminą 13-metė moksleivė Lola kurią išprievartavo, kankino ir nužudė migrantas iš Alžyro, duomenys parodė, kad tik 0,2 proc. leidimo likti negavusių migrantų iš Alžyro tikrai buvo išsiųsti namo.
Makronas ir Prancūzijos vyriausybė, reaguodami į visuomenės spaudimą, pareiškė, kad sustabdys vizų išdavimą Šiaurės Afrikos šalims, kurios atsisakė priimti atgal savo migrantus, tačiau vos po kelių mėnesių tyliai atsisakė šios schemos.
Šaltinis: Remix News
