Lietuvos šimtmečio proga itališkai išleista istoriko Roko Marijaus Tracevskio knyga La vera storia della Lituania nel XX secolo (Tikroji 20 amžiaus Lietuvos istorija – liet.), kurioje pasakojama apie Lietuvos kovą už nepriklausomybę, pradedant XIX a. pabaigos tautiniu Atgimimu ir baigiant 1993 metais, Italijoje žadina smalsumą. Lietuvio knyga atsidūrė rekomenduojamų knygų sąraše, ir šių metų pabaigoje planuojama pristatyti dokumentinį filmą.
R. M. Tracevskio knyga atsidūrė Italijos kultūrinio švietimo centro Il Cinema e i Diritti sudarytame rekomenduojamų negrožinės literatūros knygų sąraše – ji yra tarp top 22 rekomenduotinų knygų italų kalba ir tarp top 10 angliškai išleistų kūrinių.
„Mane tikrai labai nustebino, kad mano knyga yra tarp žinomiausių pasaulio autorių – Ayaan Hirsi Ali, Alain de Botton – knygų. Tai tikrai neįtikėtina, bet malonu“, – įspūdžiais su Italijos lietuvių naujienų portalu ITLIETUVIAI.IT dalinosi R. M. Tracevskis.
Kaip teigė knygos italų kalba leidybos iniciatorė Kotryna Buono, rizikingas Italijos leidyklos namų sprendimas leisti knygą apie Lietuvą pasiteisino – džiaugiamasi didesniais nei tikėtasi pardavimais. „Tikiu, padėjo Lietuvos Respublikos ambasados Italijoje organizuoti knygos pristatymai, triskart vykę Milane ir kartą Sicilijoje. Manau, kad ir akademiniame sluoksnyje knyga populiarėja – aš pati asmeniškai daug knygų padovanojau Italijos akademikams, universitetams, todėl, jei dar ir nepasiekė, tikiu, tikrai pasieks reikiamias institucijas“, – įsitikinusi Milano lietuvė.
K. Buono pridūrė, kad La vera storia della Lituania nel XX secolo pirmiausiai turi padėti užpildyti tuštumą būtent akademiniame pasaulyje.
„Juk net tokie žmonės, akademikai, istorikai, profesoriai, neturėjo priėjimo prie tikros informacijos. Tad ką gi mes galime galvoti apie paprastą žmogų, kuris galbūt kažkiek kažkur domėjosi“, – informacijos apie tikrąją Lietuvos istoriją Italijoje trūkumą įvardijo K. Buono.
Prieš metus Italijoje išleistos knygos dar vienas pristatymas vyko šių metų lapkričio 23 dieną Romos La Sapienza universiteto akademinėje bendruomenėje.
Autorius susirinkusiai auditorijai pasakojo, kad knygai kruopščiai atrinktos įdomios, detalių kupinos iliustracijos, o kalbą profesionalus vertėjas Stefano Magni specialiai priartino prie natūralios italų šnekos.
Pristatyme dalyvavusi La Sapienza universiteto istorijos fakulteto profesorė Rita Tolomeo ITLIETUVIAI.IT sakė, kad ši knyga italams yra labai reikalinga, nes užpildo čia esančią Lietuvos 20 a. istorijos spragą. „Be to, ji labai įdomi, ypač, tekstiniu aspektu – tai natūraliai besiliejanti kalba, suprantama kiekvienam žmogui, nes knygos tikslas nėra nupasakoti visą istoriją su daugybe detalių. Knygoje – išreikšta daugybė emocijų. Nors autorius tikslingai išvardina visus persekiojimus, jis palieka vietos ir žmogui su visais jo asmeniniais išgyvenimais“, – sakė R. Tolomeo.
Knyga, pasak paties autoriaus, turi ir europinio masto svarbą. „Tai yra, kaip politologai vadina, soft power – žinios apie save skleidimas. Jeigu žmonės žino Lietuvą, tai jiems įdomiau daryti verslą su ja, labiau rūpės ją ginti, reikalui esant, ir taip toliau. Knygą daugiausiai skaitys intelektuali publika, bet į ją ji ir taikyta, juk būtent intelektualai priima valstybinius sprendimus,“ – svarstė R. M. Tracevskis.
Pasak pofesorės R. Tolomeo, žinoti istoriją iš teorinės pusės ir skaityti realius žmonių išgyvenimus, stiprų emociškai tekstą yra visiškai skirtingi dalykai. „Mane labiausiai pribloškė knygoje aprašomi kankinimai. Nors aš, istorikė, žinau iš teorinės pusės, kas atsitiko antrojo pasaulinio karo metu, kas ten vyko, bet neturiu jokio asmeninio kontakto su tuo. Todėl literatūroje aprašomi tie skausmai tikrai neša didelį emocinį poveikį, tai stipriai paliečia,“ – ITLIETUVIAI.IT sakė akademikė.
R. M. Tracevskis didžiausiu jam pačiam knygos grįžtamuoju ryšiu vadina jau šių metų pabaigoje pasirodysiantį dokumentinį filmą italų kalba, kurio autorius sėmėsi įkvėpimo ir lietuvio knygoje.
„Labiausiai nustebino, kai man parašė leidėjas, sakydamas, kad manęs ieško vienas žmogus. Nesupratau, kas vyksta. O, pasirodo, tas žmogus, italas, kurė filmą apie Lietuvą, pats pas mane atvažiavo, prieš tai lankęsis Lietuvoje, ja domėjęsis. Keliavo mano knygoje nurodytomis vietomis, pavyzdžiui, nuvažiavo filmuoti į Žemaitijoje esančią Plokštinę, kur buvo į Vakarus nukreiptų sovietų atominių raketų karinė bazė, aprašyta mano knygoje. Kaip jis pats sakė, mano anglišką knygą skaitė 4 kartus, rašikliu pasibraukė įvairius sakinius. O po to skaitė dar ir itališką versiją!“ – netikėtą istoriją plačiai šypsodamasis pasakojo R. M. Tracevskis.
Knygos La vera storia della Lituania nel XX secolo autorius atskleidė, kad susidomėjęs žmogus – ne vieną dokumentinį filmą sukūręs italų režisierius Lele Jandon, dirbantis Il Cinema e i Diritti organizacijoje. Milanietis L. Jandon yra statęs dokumentinius filmus apie F. Kafką (Franz Kafka: the Real Story), Vokietijos komunizmą (Leipzig 1989: the Revolution of the Candles) ir kt. Režisierius jau yra filmavęs Lietuvoje – čia jis sukūrė filmą apie Č. Sugiharą (The Almond-Eyed Angel).
Knygos pristatymo metu profesorė R. Tolomeo pabrėžė, kad italams labai trūksta lietuviškos literatūros vertimų. Vis dėlto, pasak R. M. Tracevskio, tokia knyga reikalinga ne tik italams. „Knygą tikrai būtų pravartu išversti ir į daugiau kalbų: prancūzų, ispanų, net lenkų… Nes ką dabar lenkai žino apie Lietuvą? Jie ją tebemato iš gana mitologizuotos literatūros, 18-19 amžiaus, pridėdami tai, ką jie įsivaizdavo apie Sovietų Sąjungą. Todėl jiems būtų labai naudinga turėti šios knygos vertimą”, – teigė autorius.
„Tikiuosi, kad ši knyga paskatins užsieniečius tyrinėti Lietuvos istoriją“, – vylėsi K. Buono ir priminė, kad knyga taip pat yra išleista anglų ir rusų kalbomis.
Lietuvos istoriją pasakojančią knygą šių metų vasario mėnesį italų kalba išleido leidykla Il Cerchio. Tie patys leidybos namai 2015 m. išspausdino ir kitą R. M. Tracevskio drauge su Dalia Kuodyte parašytą istorinę knygą apie partizaninį karą La guerra sconosciuta. La resistenza armata antisovietica in Lituania negli anni 1944-1953 (Nežinomas karas. Antisovietinis ginkluotas pasipriešinimas Lietuvoje 1944-1953 – liet.).