2024-11-25, Pirmadienis

Tikrieji neapykantos kurstytojai – LRT nori atverti pragarą?

Vidmantas MISEVIČIUS

Kiekvieną trečiadienį iš visų mokesčių mokėtojų kišenės išlaikomo nacionalinio transliuotojo eteryje pasirodo Rasos Tapinienės vedama laida „Lietuva kalba”. Nors galėtų daugiau ir nepasirodyti – tokias mintis vakar dėstė daugelis interneto vartotojų, pasipiktinę tiek laidos klausimais, tiek vedėjos maniera. Dažnas sako, kad nė nesidangstant, laidoje buvo skatinama neapykanta.

Žmonėms besipiktinant Rasos Tapinienės laidoje nuskambėjusiu klausimu, LRT teigia, kad tai tebuvo „aštrus klausimas“, „vaizdingas situacijos perteikimas“, kurio tikslas – „fiksuoti visuomenės nuotaikas“. Laidos stop kadras

Ypač didelį visuomenės pasipiktiną sukėlusioje laidoje vienoje pusėje stovėjo Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas ir onkoimunologas Marius Strioga.

Kitoje – Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos Tėvų tarybos pirmininkas Arūnas Penkaitis, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos valdybos narys Gediminas Balnis bei Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė.

Nuo pat pirmų eterio minučių buvo aišku, kad objektyvumo laidoje nebus. Vedėja R.Tapinienė neslėpė, kad pagrindinis klausimas: ar pasiskiepiję žmonės yra diskriminuojami suvienodinant jų ir nepasiskiepijusiųjų teises?

Nurodžiusi, kad laidoje nuotoliniu būdu dalyvauja ir „moksleivių tėvai”, vedėja paprašė jų atsakyti į klausimą apie asmeninius skiepus. Netrukus paaiškėjo, kad „visai atsitiktinai” dauguma iš tėvų yra gavę du ar net tris skiepus…

Netrukus tą patį klausimą – apie pasiskiepijusiųjų diskriminaciją – R.Tapinienė uždavė ir laidos dalyviams. Nesulaukusi „teisingo” atsakymo, ji pati pareiškė, esą pasiskiepijusieji vis garsiau reiškia nepasitenkinimą tuo, jog nepasiskiepiję asmenys irgi turi nemažai teisių.

Neįtiko jai ir M.Striogos argumentuotas paaiškinimas, kad atėjus „Omikron” atmainai buvo galima ne tik visiems suvienodinti izoliacijos sąlygas, bet ir pradėti galvoti apie pandemijos pabaigą. Sukdama pokalbį „reikiama linkme”, R.Tapinienė SAM atstovės pasiteiravo, kaip bus bandoma įtikinti skiepytis nenorinčius asmenis. Ir čia negavusi „teisingo” atsakymo, R.Tapinienė tikėjosi sulaukti laidą stebinčių tėvelių paramos. Bet nusivylė – daugiau nei pusė apklaustųjų diskriminuojami dėl vienodų teisių nesijautė.

Tuomet buvo prisiminti vaikai, kurie „dažnai kaltinami parnešę ligas tėvams ar seneliams”. Bet ir čia R.Tapinienei teko nusivilti, nes tokius jos teiginius A.Penkaitis paneigė.

M.Striogai vėl prabilus apie tai, kad, paskiepijus rizikos grupės žmones, kiti, panašu, galėtų grįžti į normalų gyvenimą, R.Tapinienė skubiai jį pertraukė. Tam, kad primintų Prancūziją, kurios vadovas nesiskiepijusiems pažadėjo pragarą, taip pat privalomą vakcinaciją senjorams numačiusią Graikiją bei Italijoje ir Austrijoje planuojamas taikyti priemones. Netgi buvo pasiūlyta sekti valstybių, kuriose nesiskiepijusiems numatomos baudos, pavyzdžiu.

Eilinį kartą negavusi „teisingo” atsakymo, R.Tapinienė prisiminė mokyklas ir ten dirbančius asmenis. D.Žvirdauskas patikino, kad mokytojai ir mokyklos į situaciją žiūri labai atsakingai bei pasiūlė pagalvoti apie draudimų mažinimą.

Jo išsakytą nuomonę papildė A.Penkaitis, pasak kurio, į mokyklas gali eiti visi – tiek pasiskiepiję, tiek nesitestuojantys vaikai, nes mokyklos jau išmoko gyventi su virusu.

Vis nesulaukdama „teisingo” atsakymo, R.Tapinienė pagalbos nusprendė ieškoti tarp nuotolinių dalyvių. Laukdama jų atsakymo, vedėja vis dažniau kartojo, kad ribojimai nepasiskiepijusiems, įskaitant ir draudimą išeiti iš namų, esą turėtų paskatinti juos skiepytis. O tuomet nuskambėjo laidos „vinis”. Buvo užduotas štai toks klausimas: „Ar reikėtų neskiepytų suaugusiųjų gyvenimą paversti „pragaru” uždraudžiant viską, įskaitant ir lankymąsi maisto prekių parduotuvėse?” Viceministrė A.Bilotienė-Motiejūnienė prapliupo juoku, o 50 proc. apklausiamųjų žiūrovų atsakė teigiamai.

Komentuoja visuomenininkas, žurnalistas Valdas VASILIAUSKAS:

LRT, jau seniai iš žiniasklaidos priemonės virtusi valdančiųjų liokajumi, gieda tą pačią seną dainelę. Jie tapo tokie nuspėjami, jog net neįsijungęs televizoriaus žinai, ką kvies į savo laidas ir apie ką bus kalbama. Tiesa, kartais pakviečia ir kitaminčius, bet tuomet juos pastato prieš visą puolančiųjų komandą. Nes tikslas aiškus – iš valdžios gaunant milijonus ginti jos poziciją.

Tik keista, kad draudimams ir ribojimams skirta laida pasirodė dabar, kai visas likęs pasaulis arba planuoja, arba pradėjo juos panaikinti. Nors tai irgi tampa įprasta – visi mato pandemijos pabaigą, o mes žiūrime priešinga kryptimi.

Kita vertus, tai gali būti susiję su artėjančiu Konstitucinio Teismo sprendimu dėl Galimybių paso. Gal taip bandoma formuoti visuomenės nuomonę, siekiant bet kokia kaina pateisinti su juo atėjusius antikonstitucinius draudimus.

Beje, šiandien, kol teismas dar nieko nenusprendė, galima nubausti nesiskiepijančius uždraudžiant jiems žiūrėti LRT. Nors gal jie tuo ir apsidžiaugtų. Nori nenori, bet tenka pripažinti – praradęs savarankiškumą, nacionalinis transliuotojas prarado savigarbą ir tapo valdančiųjų ruporu.

1 KOMENTARAS

  1. Seime, kada bus pertvakyta ši trolių firma? Kodėl mes visi turime mokėti už jų trolinimą?

Komentarai nepriimami.

Reklama

Susiję straipsniai

Karas Ukrainoje. Tūkstantis penktoji (lapkričio 24) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Niekada nebuvo ir vėl. Anksčiau minėjome, kad atakuodami Ukrainos teritoriją S300/400 raketomis rusai prisižais. Juk...

Prieš D. Trumpo pergalę liberalioji žiniasklaida gyveno „mėlyname burbule“, – sako žurnalistas veteranas

Politikos analitikas ir bestselerių autorius Markas Halperinas teigė, kad prieš Donaldo Trumpo pergalę liberalioji žiniasklaida gyveno „mėlyname burbule“....

TS-LKD palikimas naujajai vyriausybei

Vytautas Vyšniauskas Jeigu žvakučių degiotojams prie Seimo iš tiesų rūpėtų antisemitizmas ir Lietuvos nacionalinis saugumas bei reputacija strateginių partnerių...

Valdas Vižinis. Šią valdžią teks ginti

Nebesvarbu kuo vedini ir už ką balsavome – socdemus, valstiečius, Nemuno Aušrą, demokratus, Gražulį – valdžią, išgyvenančią ištisą...