Tinkamiausia kandidatė Laisvės premijai – Nijolė Sadūnaitė

Lapkričio 25 d. Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras įteikė Seimo Laisvės premijų komisijai prašymą skirti 2016 metų Laisvės premiją visuomenei žinomai kovotojai už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę sovietmečio disidentei Nijolei Sadūnaitei.

Prašyme nurodoma, kad N.Sadūnaitė gimė 1938 m. mokslininkų (agronomų) šeimoje. 1945 m. jos tėvai slėpėsi nuo persekiojimo ir grėsusios tremties, todėl N.Sadūnaitę augino ir globojo vyskupas Vincentas Borisevičius (Anykščiuose). 1955 m. N.Sadūnaitė baigė Anykščių Jono Biliūno vidurinę mokyklą. Baigusi pasirinko vienuolės gyvenimo kelią.

Į sovietinio saugumo akiratį ji pateko 1970 m., kai ėmėsi užstoti valdžios persekiojamus kunigus. 1971 m. ji slapčia nugabeno į Maskvą ir perdavė užsienio šalių diplomatams Lietuvos žmonių memorandumą dėl sąžinės laisvės suvaržymų sovietinėje Lietuvoje (dokumentą, kurį pasirašė daugiau nei 17 tūkst. tikinčiųjų iš visos Lietuvos). N. Sadūnaitės dėka šis dokumentas tapo žinomas visame pasaulyje.

Nuo 1974 m. N. Sadūnaitė ėmėsi dauginti bei platinti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką” – žymiausią sovietmečiu leistą nelegalų pogrindžio žurnalą. Dalį leidinio numerių ji spausdindavo rašomąja mašinėle. Dėl to 1974 m. rugpjūčio mėn. N.Sadūnaitė buvo suimta, o 1975 m. nuteista (už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ dauginimą ir platinimą). Šešerius metus ji kalėjo Mordovijoje, buvo ištremta, gyveno Rytų Sibire, Rusijoje.

1980 m. grįžusi į Lietuvą vėl įsitraukė į „Kronikos“ leidybą: rinko žinias, redagavo, daugino, gabeno leidinį į Maskvą, iš kur jis pasiekdavo Vakarus – visi „LKB Kronikos“ numeriai buvo paskelbti laikraščiuose „Darbininkas“, „Draugas“, per radiją „Amerikos balsas“, „Vatikano radijas“ ir kt.

Dėl KGB persekiojimo N.Sadūnaitė nuolat slapstėsi, ne kartą buvo suimta ir tardoma. Nuo 1982 m. ji nelegaliai gyveno Lietuvoje ir Rusijoje, 1987m. ir 1988 m. ne kartą buvo saugumo suimta ir tardoma.

1987 m. rugpjūčio 23 d. su kitais disidentais N.Sadūnaitė surengė pirmąjį viešą protestą prieš sovietinę santvarką – mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Ribentropo-Molotovo paktui paminėti. 1988 m. kartu su bendražygiais surengė Vilniuje viešą mitingą 1940-ųjų birželio 14 d. trėmimams prisiminti. 1988 m. rugpjūčio 24 d. dalyvavo bado streike Vilniaus Gedimino aikštėje. Ji parašė laišką Sovietų sąjungos komunistų partijos lyderiui M. Gorbačiovui prašydama, kad nebūtų trukdoma padėti gėles Vasario 16-ąją ant nepriklausomybės kovas menančių vietų. Laiškas, skirtas Amerikos Kongresui, suteikė galimybę N. Sadūnaitei kartu su A. Terlecku išvykti Maskvą ir perduoti jį Amerikos Prezidentui Ronaldui Reiganui (Ronald Reagan). Šiame susitikime dalyvavo estų ir latvių tautos atstovai.

1988 m. gruodžio 19 d. N.Sadūnaitė buvo priimta į Lietuvos Helsinkio grupę. 1989 m. liepos 18 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas be jos pačios prašymo reabilitavo N. Sadūnaitę kaip nekaltai nuteistą ir nukentėjusią.

N.Sadūnaitė. buvo viena iš Lietuvos katalikiškojo moterų sambūrio „Caritas” steigėjų, dalyvavo „Caritas” steigiamajame suvažiavime.

Nuo 1990 m. N. Sadūnaitė dirba Vilniaus arkivyskupijos „Caritas” organizacijoje, rūpinasi žmonėmis, kuriems reikia pagalbos. Ji parašė ir JAV išleido atsiminimų knygas „KGB akiratyje” ir „Gerojo Dievo globoje” (knygos išverstos ir išleistos rusų, anglų, prancūzų, vokiečių, italų, ispanų ir hindi kalbomis). Šios dvi atsiminimų knygos išleistos viena knyga „Skubėkime daryti gera” (1998 m.).

1990 m. Los Andžele (JAV) Kalifornijos Respublikonų partijos Tautybių grupė N.Sadūnaitę apdovanojo medaliu už ilgametę kovą už žmogaus teises. 1992 m. jai suteiktas Teksaso miesto (JAV) Garbės pilietės vardas ir apdovanota Poverello (Šv. Pranciškaus Asyžiečio) medaliu už artimo meilę. JAV lietuvių bendruomenė jai skyrė Laisvės premiją (2009 m.).
N. Sadūnaitė apdovanota Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro Didžiuoju kryžiumi (1998 m.), Sausio 13-osios atminimo medaliu (1992 m.) ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.).

N. Sadūnaitės gyvenimas ir veikla pristatyti Edvardo Buroko žinyno „Pūtėme prieš vėją” 5-ojoje dalyje „Laisvės kovotojai” (2011 m.).

Ryški ir kūrybiška asmenybė yra nusipelniusi lietuvių tautos ir visuomenės įvertinimo, todėl Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro nuomone, N.Sadūnaitės kandidatūra yra tinkamiausia 2016 metų Laisvės premijai gauti.

Teikimą Laisvės premijų komisijai pasirašė:

Lietuvos Helsinkio grupė  Stasys Stungurys

Lietuvos žmogaus teisių asociacija  Vytautas Budnikas

Nepartinis demokratinis judėjimas  Krescencijus Stoškus

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija  Romualdas Povilaitis

P.S.

Redakcijos duomenimis prašymą dėl Laisvės premijos skyrimo Nijolei Sadūnaitei pasirašė ir žinomas disidentas Lietuvos laisvės lygos pirmininkas  Antanas Terleckas