Justina GAFUROVA
Konstituciniam Teismui (KT) pareiškus, kad Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansavimo modelis neprieštarauja Konstitucijai, regis, LRT valdžia jau trina rankomis, mat kitąmet galės džiaugtis didesne valstybės dotacija tiesiai iš biudžeto. Tačiau ekspertai tokį sprendimą kritikuoja ir tikina, kad už valstybės pinigus LRT turėtų skaidriau atsiskaityti bei užtikrinti daugiau objektyvumo eteryje.
„Vakaro žinios” rašė, kad į KT dėl LRT finansavimo modelio atitikimo Konstitucijai dar pernai kreipėsi Vyriausybė. LRT Finansinė ir ūkinė veikla tuo metu buvo pradėta tirti laikinosios Seimo komisijos, tačiau KT nusprendė, kad tokia komisija pažeidžia Konstituciją.
Abejonių Vyriausybei sukėlė įstatymo nuostata, kad LRT biudžetas savaime apskaičiuojamas pagal surenkamas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų. Pasak Vyriausybės, toks mechanizmas „galimai riboja Vyriausybės ir Seimo įgaliojimus planuoti ir tvirtinti atitinkamų metų valstybės biudžetą”. Pavyzdžiui, kitais metais Nacionalinio transliuotojo LRT biudžetas turėtų siekti 53,794 mln. Eur, tai beveik 7,5 mln. daugiau nei šiais metais.
Tačiau KT pasisakė, kad toks modelis nepažeidžia Konstitucijos, bet užtikrina, kad nacionalinis transliuotojas nepatirtų politinio spaudimo ir galėtų išlaikyti objektyvumą.
Tai jau ne pirmas kartas, kai LRT finansavimas kelia klausimų visuomenei. Dėl LRT finansavimo modelio Lietuvos komercinė žiniasklaida vasarą parengė skundą Europos Komisijai, teigdama, kad tokia valstybės pagalba yra per dosni ir prieštarauja europinei teisei. Skundą EK pateikę autoriai prašo įvertinti, ar toks finansavimas yra teisėtas ir suderintas su EK, ir ar buvo išduotas leidimas tokiam finansavimo modeliui. Tuomet premjeras Saulius Skvernelis viešai išreiškė pritarimą žiniasklaidos pateiktam skundui.
Interviu
– KT išvadą, kad LRT finansavimas neprieštarauja Konstitucijai, pavadinote teismo malone. Kodėl? – „Vakaro žinios” paklausė politologo Kęstučio GIRNIAUS.
– KT malonina LRT, nes išskiria ją iš kitų. Kyla klausimas, kodėl KT išskiria Nacionalinį transliuotoją? Teismas nepaaiškino, kodėl būtent Nacionalinis transliuotojas yra toks išskirtinis ir gal net svarbesnis už teismus ar Valstybės Kontrolės instituciją, kuriems biudžetą skiria Seimas ar Vyriausybė.
Žinoma, nacionalinis transliuotojas svarbus, nes jo funkcija yra suteikti gyventojams objektyvią informaciją. Bet kodėl ir čia LRT išskiriamas iš kitų žiniasklaidos priemonių? Gal kiti žaidėjai taip pat galėtų gauti šiokios tokios finansinės paramos, kad galėtų būti nepriklausomi.
Galėtume nusileisti nebent dėl to, kad reikalinga užtikrinti tinkamą finansavimą LRT žinių tarnybai ir politinėms laidoms. Tačiau jos sudaro tik mažą dalį viso LRT biudžeto. Spėčiau, mažiau nei penktadalį. Tuomet finansuojamos visokios programos, tokios kaip šokiai su žvaigždėmis, kulinarinės laidos, kurios eina iš vienos televizijos į kitą.
– Kodėl LRT laikomas išskirtiniu?
– Galėčiau spėti, kad KT patinka, jog žiniasklaida apie jį gerai kalba. Taip jis užsitikrina, kad bent LRT teigiamai apie tai informuos.
Be to, tarsi bandoma įtikinti, jog yra taikomasi į žiniasklaidos laisvę. Net kuklūs „valstiečių” mėginimai užtikrinti daugiau skaidrumo LRT finansinėse ir ūkinėse veiklose tuojau pat buvo traktuoti kaip kišimasis į spaudos laisvę. O kai buvo mėginama sužinoti, kiek kas kainuoja, tuojau pat buvo atsakoma, kad tai yra komercinės paslaptys.
Tai yra perdėtai sėjama baimė, neva kyla pavojus žiniasklaidos laisvei, ir puolimu laikomi net bandymai įvesti skaidrumą. Bet iki šiol nebuvo rimto pavojaus žiniasklaidos laisvei, o kylant panašioms rizikoms, žiniasklaida geba puikiai apsiginti ir turi visuomenės paramą.
– Kai KT pasakė, kad net Seimas neturi teisės tirti LRT veiklos, kyla klausimas, kas turi teisę iš valstybės mokesčių mokėtojų išlaikomam LRT kelti bent kažkokius reikalavimus? Oficialiai tai turėtų būti LRT tarybos funkcija?
– Oficialiai – taip, bet faktiškai – ne. Galime prisiminti, kai būdamas LRT tarybos nariu Artūras Račas paprašė administracijos suteikti informaciją apie darbuotojų atlyginimus ir kai kurias sutartis, administracija suteikti tokią informaciją atsisakė. LRT taryba, vietoj to, kad būtų privertusi administraciją tokią informaciją suteikti ir tučtuojau atleidusi generalinį direktorių už tokį atsisakymą, palaikė vadovybės sprendimą. Balsuojant pati taryba sutiko, kad A.Račas neturi teisės gauti tokios informacijos.
Akivaizdu, kad tai yra sena problema, o taryba seniai neveikia taip, kaip turėtų.
– Vieša paslaptis, kad kai kurių ekspertų LRT eteryje beveik neįmanoma pamatyti. Aktualijų laidose temą aptaria tik vienai pusei atstovaujantys ekspertai arba į valdžios darbo aptarimus kviečiama tik opozicija. Tai reikėtų vertinti kaip konkrečių žurnalistų pasirinkimą, ar LRT vadovybės poziciją?
– Manau, kad bendras gaires nustato vadovybė, o žurnalistai, matyt, nujaučia, kuria linkme vėjai pučia, ir prie to prisitaiko.
Manau, turėtų būti kuriamas specialus padalinys, kuris būtų nepriklausomas nuo generalinės direktorės ir analizuotų žinių laidas: vertintų, kokie politikai kviečiami, kokie klausimai jiems keliami, kokie apžvalgininkai ar politologai kviečiami, kokiomis temomis kalbinami ir kaip dažnai. Taip būtų galima pastebėti, jeigu kažkokios politinės partijos vertinamos perdėm palankiai.
Turėtų būti ir platesnis finansinis atsiskaitymas. Manau, finansuojamas turėtų būti ne visas LRT turinys, o tik informacinės laidos, kuriose pateikiama objektyvi informacija. Nematau priežasčių, kodėl LRT suteikiamas toks ypatingas statusas, kad tik jis gauna tokį didžiulį finansavimą. Būtų gerokai lengviau, jeigu šiuos pinigus paskirstytume plačiau ir nebūtinai priklausomai nuo to, kiek surenkama į valstybės biudžetą.
– Kaip, manote, LRT ekranuose bus nušviečiama naujoji Seimo valdančioji dauguma ir Vyriausybė? Gal LRT galės lengviau atsikvėpti, nei valdant „valstiečiams”?
– Manau, kad tai, jog LRT jaučia simpatijas dabartinei valdžiai, gali būti jiems rimtu iššūkiu. Atrodė, kad po praėjusių Seimo rinkimų LRT apgailestavo, kad „valstiečiai” surinko daugiau balsų nei konservatoriai. Tačiau dabar bus iššūkis būti objektyviems ir pranešinėti apie valdančiųjų klaidas, kaip buvo kalbama apie „valstiečių” klaidas.
