Savivaldybių tarybų narių nuotykiai tratinant valdiškus pinigus turi stebėtinai įvairius finalus. Yra nuteistų, yra vykstančių teismų. Telšiai, Birštonas, Šiauliai, Ukmergė ir toliau pagal sąrašą. Yra tokių, kurie suskubo grąžinti pinigus, netiesiogiai pripažindami, kad vogė. Bene garsiausias atvejis – buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė, kuri lengva ranka tėkštelėjo „atgal“ 15 000 eurų. O yra rajonų, kuriuose niekas paslaptingai netiriama.
Pavyzdžiui – Kaišiadorys. 2019–2023 metų kadencijos metu šios savivaldybės politikai turėjo tokias pačias pagundas, kaip ir visų kitų rajonų ir miestų veikėjai. Nors vietos šaltiniai dar ir dabar dūzgia, kad nepanaudoto kuro čekius kai kas ir iš degalinių šiukšlių dėžių lupo. O kodėl gi nelupti, jei auditai nevyko, kontrolės mechanizmai neveikė, o antikorupcijos komisijai vadovavo rajono pažiba Algimantas Radvila. Taip taip – tas pats socdemas dykai girdęs teisėjus savo smuklėje, įtartas pirkęs balsus rinkimuose, teistas ir paliktas laisvėje žmonai laidavus, kad dabar jau bus geras berniukas. Dabar berniukas kibaldžiukas šiltai įsitaisė Seime. Biudžetą ir finansus bei savižudybių prevenciją kuruoja.
Kas gali paneigti galimybę (ačiū profesoriui patriarchui už šią nemirtingą formuluotę), kad Kaišiadoryse čekiukai netiriami tame tarpe ir dėl jo šiltų santykių su teisėjais-sugėrovais?
Esama ir dar vienos versijos. Tyrimai galėjo (kas ir vėl paneigs galimybę?) būti užgniaužti dviejų Kauno apygardos prokuratūros šulų, kilusių iš Kaišiadorių krašto, pagalba. O ko gi nepadėjus kraštiečiams? Juk jei teisėjus galima dykai aptarnauti smuklėse, tai negi prokurorai ne žmonės? Jie irgi gali norėti balių-festivalių.
Šiaip ar anaip, bet faktas lieka faktu – vienus nuteisia, kiti dar bylinėjasi, kai kas atsiperka. Toks štai selektyvus Lietuvoje teisingumas.
