Vyriausybės vadovui adresuotame kreipimęsi „Dėl lyčių lygybės užtikrinimo ir moterų teisių apsaugos Lietuvoje rekomendacijų“ moterys teikia konkrečias rekomendacijas, kaip „užtikrinti moterų teises ir orumą, lygybę bei saugumą“. Kreipimęsi ir parlamentarės lydraštyje daug kairuoliško idiotizmo.
Konferencijos „Kovo 8-oji: moterų teisės ir progresas – tarp iššūkių ir pasiekimų“ dalyvių vardu kreipimąsi pasirašiusi Seimo vicepirmininkė, socialdemokratė Orinta Leiputė šiandien drauge su Tarptautinio verslių moterų tinklo (IBWN) atstovėmis 13 val. Vyriausybės rūmuose susitiks su premjeru Gintautu Palucku.
Politikė mano, kad bet koks nesutikimas su aršiu feminizmu yra „antifeministinis diskursas”. Ji ketina tai su feministėmis aptarti su ministru pirmininku ir, tikėtina, prisidengiant lygiomis galimybėmis, užčiaupti bet kokias priešingas nuomones.
Kreipimesi įvardijami pagrindiniai iššūkiai, su kuriais šiandien esą susiduria moterys. „Nepaisant reikšmingos pažangos lyčių lygybės srityje, pastaraisiais metais stebime pavojingas tendencijas, kurios kelia grėsmę pasiektiems laimėjimams“, – įspėja kreipimosi autorės. T. y. – kiek bebus pažangos, jos nepakaks.
Anot Seimo vicepirmininkės O. Leiputės, šiandien stebime stiprėjantį antifeministinį diskursą, didėjantį smurto prieš moteris mastą bei chronišką lyčių nelygybę darbo rinkoje. „Moterys Lietuvoje uždirba vidutiniškai 12,9 proc. mažiau nei vyrai, o pensijų skirtumas siekia 15,9 proc. Iš visų vadovų tik 39 proc. moterų. Tai, kad aukščiausiuose vadovavimo ir politiniuose postuose tik tiek moterų, rodo, kad vis dar egzistuoja sisteminės kliūtys“, – komentuoja O. Leiputė.
Parlamentarė pabrėžia, kad moterims vis dar tenka didžioji dalis namų ruošos (neaišku kodėl tai turi rūpėti valdžiai, o ne šeimai, – aut past.), vaikų priežiūros ir artimųjų slaugos darbų. „Suaugusius asmenis dėl jų negalios, ligos ar senatvės be atlygio prižiūrėjo ir pagalbą teikė dvigubai daugiau moterų (19 proc.) nei vyrų (7,9 proc.). Neapmokamas darbas tiesiogiai veikia moterų karjeros galimybes ir finansinį savarankiškumą. Be to, mažiau uždirbdamos karjeros metais, moterys gauna ir mažesnes pensijas“, – pažymi O. Leiputė.
Socialdemokratė primena neva tragišką statistiką: 2023 m. Lietuvoje užregistruota daugiau nei 54 000 pranešimų apie smurtą šeimoje. Kuo daugiau skundžiamasi, tuo geresnė, naudingesnė politinė statistika.
„Moterys dažnai nesulaukia savalaikės pagalbos, o teisėsaugos institucijos nėra pakankamai pasirengusios kovoti su smurtu artimoje aplinkoje“, – pabrėžia O. Leiputė.
Šioje vietoje reikia sustoti ir paklausti – kuo smurtas artimoje aplinkoje skiriasi nuo smurto viešumoje? Jei sutuoktinė atbėgs į barą, kur sutuoktinis geria ir trenks kočėlu per galvą – čia ar artima aplinka, ar tolima? Arba jei taip pasielgs antra pusė?
Kreipimesi į Vyriausybės vadovą rekomenduojama nedelsiant imtis veiksmų. „Atnaujinti Lygių galimybių įstatymą; peržiūrėti Baudžiamojo kodekso įstatymą dėl seksualinio smurto; skatinti tėvystės atostogų politiką, kuri didintų lygesnį atsakomybės pasidalijimą tarp vyrų ir moterų. Įtraukti lyčių lygybės temas į bendrojo ugdymo programas, siekiant mažinti antifeministinių ir stereotipinių pažiūrų įsigalėjimą tarp jaunuolių, kurios lemia lyčių segregaciją renkantis profesijas“, – rekomenduojama kreipimesi.
Be kitų rekomendacijų, taip pat siūloma darbo vietose įrengti kambarius darbuotojų vaikams; pailginti dienos grupių vaikams darbo laiką; regionuose plėsti palankius tėvams tarpmiestinio susisiekimo grafikus, pasirūpinti moterų saugumu tamsiu paros metu.
Kreipimesi taip pat raginama užtikrinti, kad viešųjų įmonių valdybose, kurių akcijos kotiruojamos biržose, moterų būtų ne mažiau kaip 40 proc.
„Būtina tobulinti teisėsaugos ir teismų pareigūnų, įskaitant teisėjus ir prokurorus, kompetenciją, siekiant užtikrinti tinkamą smurto artimoje aplinkoje ir seksualinio smurto bylų nagrinėjimą“, – įsitikinusi Seimo vicepirmininkė, socialdemokratė O. Leiputė.
Dėl vaikų, kambarių ir patogumų – viskas gerai. Bet dėl smurto – teisės normos stiprybė yra ir jos paprastume. Pakanka to, kad smurtauti prieš jokį asmenį negalima nei namie, nei, aikštėje, nei ant stogo, nei rūsyje. O dėl namų ruošos nuošimčių – tai niekaip – jokia prasme ir jokiu mastu ne valdžios reikalas. Man maistą gaminti daug maloniau nei mano antrai pusei? Kaip socdemų aristokratė sureguliuotų mūsų santykius teisės aktais? Tokiais dalykais gali užsiimti tik politiniai invalidai. Ar invalidės… ar kas jūs dar ten… kaip jūs save vadinate, pravardžiuojate.
