Politikų bandymai kritikuoti žurnalistus, ypač teigiant, kad jie vykdo žiniasklaidos priemonių savininkų užsakymus, yra tiek pat seni, kiek ir pati žurnalistika.
Šiandien prezidentė dar žengė toliau ir pareiškė, kad ji sprendžia, kurie žurnalistai laikosi etikos ir ji sprendžia , kas yra žurnalistas, o kas ne. Gėdingas tekstas demokratinės valstybės prezidentei.
Norėtųsi paklausti prezidentės, o iš kur jai buvo žinoma, ką aš rinkdamas informaciją, su kuo kalbėjau (“Rimšelio kursiokas etc.”)? Sekami žurnalistai? Kas čia per praktika ? Kieno užsakymu? Kas sekė – VSD?
Seimo NSGK komisija turėtų atsakyti į šiuos klausimus? Kokie dar žurnalistai yra sekami, dirbantys LNK ir INFO TV televizijose?
Prezidentė nurodo ir kitus atvejus, kur jos nuomone, žurnalistams nedera kištis – VMI skyrimai, prokurorai, teisėjai.
Ir čia žadėta antra dalis apie dar vienos “profesionalės” skyrimą.
Antras epizodas. Edita Dambrauskienė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkės E.Dambrauskienės kandidatūros į generalinius prokurorus svarstymo Seime procesas atskleidė kaip nedemokratiškai funkcionavo paskyrimo procesas, ir kokie kišeniniai jau tuomet buvo Generalinės prokuratūros vadovai.
Nuostabą kėlė jau tai, kad E.Dambrauskienė buvo skiriama iš Kaišiadorių teismo – ten kur prieš ją dirbo N.Meilutis. Kaip alfa.lt liudijo vienas iš teisėjų, N.Meilutis darbą pradėdavo ir jį baigdavo skambučiais prezidentūros patarėjui E. Rimšeliui, o E.Dambrauskienė, anot liudijusio teisėjo „tebuvo šio prezidentūros liokajaus tarnaitė”.
Alfa.lt detaliai aprašė istoriją apie tai, kaip E.Dambrauskienė savivaliavo Kaišiadorių teisme.
Teisėjų taryba buvo paskelbusi, kad E.Dambrauskienė nėra tinkama dirbti aukštesniajame teisme. Bet tinkama dirbti generaline prokurore? Apie profesionalumą kalbame, pone patarėjau M.Linge?
Ir po to sekė visiškai tamsi istorija, kai prezidentė pareiškė, kad E.Dambrauskienei siūloma postą išsipirkti. Prokuroras G.Jasaitis, pradėjo tyrimą, apklausai buvo pradėti kviesti asmenys. Staiga generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis bylą iš G.Jasaičio atima, perduoda į apygardą, ten byla tyliai numiršta.
Ir dar buvo garsusis E.Dambrauskienės pareiškimas apie tai, kad remdamasis konstitucija ji neliudys prieš save. Tai iš esmės implikuoja, kad ji mato savo kaltę, tačiau procese ji buvo tik liudininkė ir negalėjo atsisakyti duoti parodymų. Tačiau byla buvo uždaryta, na, o iš “tulpės” susirašinėjimo su E.Masiuliu matosi, kaip prezidentė buvo išsigandusi šios skyrimo istorijos galimo tyrimo Seime.
Ir po viso to E.Dambrauskienė toliau dirba teisėja pas N.Meilutį Kauno apygardos teisme.
Čia viskas gerai?
Seimo tyrimo reikalautų ne tik skyrimo istorija, bet ir kaip prezidentūros atstovai bendrauja su teisėjais ir prokurorais.
Dar reikia pridėti detalę. Spauda rašo, kad ši istorija yra garsiojoje byloje, kur kaltinimai pareikšti R.Kurlianskiui ir V.Gapšiui. Dar pamatysime, kas ten paaiškės.
Šiandien Prezidentė sako – “dvi stiprios, tikrai profesionalių teisininkų kandidatūros buvo atmestos.”
Jūsų klausiu – čia tikrai taip?
Aš kaip žurnalistas turėjau tylėti? Mano nuomone, šios kandidatūros ne tik nebuvo stiprios, jos buvo ir yra skandalingai blogos, kompromituojančios prezidentės “kuruojamą” teismų sistemą.
Veidaknygė
