2024-12-27, Penktadienis
naujienlaiškis

Tomasz Sakiewicz. Lenkijos rinkimai ir nauja pasaulio tvarka

„Piliečių platformos“ lyderis D. Tuskas / EPA nuotr.

laikmetis.lt

Lenkijos politinį kraštovaizdį keičia ne tik vidaus sprendimai, bet ir seisminiai pokyčiai pasaulio geopolitikoje, rašo Lenkijos konservatyvaus dienraščio „Gazeta Polska“ vyriausiasis redaktorius Tomaszas Sakiewiczius.

Nepaisant to, kad Lenkijos rinkimų rezultatai nėra palankūs valdančiosios konservatorių koalicijos suformavimui, patriotinis blokas trečią kartą iš eilės laimėjo daugiausiai balsų parlamento rinkimuose, jau laimėjęs dvejus prezidento rinkimus iš eilės.

Kelios klaidos, kurių valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) galbūt iki galo nepripažįsta, turėjo įtakos šiek tiek nuviliančiam pasirodymui parlamento rinkimuose. Visų pirma, smulkiųjų gamintojų, kurie turi savo verslą, parama, ypač dėl sunkios mokesčių politikos.

Nepaisant to, PiS įdiegė moderniausią pastarųjų dešimtmečių valstybės vystymosi modelį, kuris lėmė spartų ir stabilų ekonomikos augimą, pastebimai mažinantį skurdą ir didinantį daugumos visuomenės narių gerovę. Šis modelis turėtų tapti įkvėpimo šaltiniu kitoms šalims, net ir toms, kurių vyriausybės jį kritikavo.

Vis dėlto rinkimų rezultatai nebūtų buvę tokie patys be išorės kišimosi. Milijonai žmonių buvo uždaryti žiniasklaidos burbuluose, sukūrusiuose dirbtinį informacinį pasaulį, į kurį realybė beveik neįsiskverbė.

Tokios įtakos be išorinės paramos nebūtų galėjusi daryti jokia žiniasklaidos sistema.

Tokios įtakos be išorinės paramos nebūtų galėjusi daryti jokia žiniasklaidos sistema. PiS atsidūrė pasaulinės geopolitikos tektoninio lūžio linijoje, kuri sutapo su pavojingiausiu rinkimų momentu.

Prasidėjus karui Ukrainoje, atrodė, kad Lenkija taps geopolitinių pokyčių tęsėja. Rusija diskreditavo save žiauriu karu ir karinėmis nesėkmėmis, o Lenkijos, kaip pagrindinės veikėjos už fronto linijos, vaidmuo pateko į tarptautinių laikraščių antraštes ir skatino teigiamus ryšius su visuomene. Tai pakenkė tradicinei Vokietijos politikai padalyti įtakos zonas tarp Vokietijos ir Rusijos.

Vokietija pradėjo pertvarkyti savo Rytų politiką ir nebrangiai nusipirko vaidmenį – dabar ji yra pagrindinė veikėja Ukrainoje.

Tačiau praėjus pusantrų metų Ukraina karo nelaimėjo, o Rusija jo nepralaimėjo. Vokietija pradėjo pertvarkyti savo Rytų politiką ir nebrangiai nusipirko vaidmenį – dabar ji yra pagrindinė veikėja Ukrainoje.

Tai rodo dalinį Vokietijos ir Rusijos susitaikymą, bent jau su dabartine Vokietijos administracija, sukuriant labai pavojingą situaciją Ukrainos egzistencijai ir nepriklausomybei, o galiausiai – nepalankią situaciją JAV. Šis poslinkis neabejotinai yra Maskvos pergalė, silpninanti Vakarų ryžtą sulaikyti Rusijos imperializmą.

Visa tai reiškia dar vieną pasaulinės geopolitikos pokytį, įvykusį per rinkimų kampaniją Lenkijoje. Lenkijos nepriklausomybės šalininkų politinė stovykla atsidūrė apsuptyje. Tokia padėtis yra laikina, nes Jungtinės Valstijos negali taikstytis su tuo, kad yra išstumiamos iš Vidurio Europos.

Jei tai tęstųsi, tai galėtų lemti dar žalingesnį scenarijų, galintį baigtis Rusijos puolimu prieš susilpnėjusį rytinį NATO flangą, kuriam kenkia Europos kariuomenės koncepcija. Tikimasi, kad JAV politika pasikeis po kitų metų prezidento rinkimų Amerikoje.

Šaltinis REMIX NEWS

Reklama

Susiję straipsniai

Prof. Jonas Grigas. Neįtikėtina telefonų evoliucija

Šventinėmis dienomis ypač padaugėja bendravimo telefonu. Kaip technologijos keičia mūsų gyvenimą, puikiai rodo telefonų evoliucija. Pirmasis pokalbis telefonu...

Vladimiras Laučius. Kas laukia Tėvynės sąjungos

Prieš tris mėnesius parašiau straipsnį apie artėjusius Seimo rinkimus: „Paskutiniai rinkimai Landsbergio partijai” (jį galima rasti 15min.lt). Jame...

Už valdžios satyrą teisiamas Vokietijos žurnalistas: „Šis procesas vieną dieną baigsis kairiųjų-žaliųjų diktatūra“

Davidas Bendelsas yra žurnalistas, nuo 2017 m. dirbantis alternatyvaus ir patriotinio internetinio žurnalo „Deutschland-Kurier“ vyriausiuoju redaktoriumi. Su juo...

Edvardas Čiuldė. Kur gali nuvesti Konstitucinio teismo neklaidingumo dogma?

Lietuvoje Konstitucinis Teismas (KT) jau yra tapęs ideologinės programos įgyvendinimo ir politinės kovos įrankiu – tai akivaizdus faktas. O...