Valdas Sutkus
Pradėjęs eiti pareigas, Trampas nedelsdamas ėmėsi vykdyti savo rinkiminius pažadus griežtai kontroliuoti migraciją. Pirmasis deportacijų etapas yra nukreiptas prieš nelegalius migrantus, turinčius kriminalinę praeitį ir oficialius įsakymus dėl deportacijos. Vos per kelias dienas JAV kariniais transporto lėktuvais į jų kilmės šalis buvo išsiųsta daugiau kaip 500 nelegalių migrantų. Tuo pat metu prie Meksikos sienos buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, dislokuotos kariuomenės pajėgos.
Tačiau tai iškart įplieskė konfliktą su Kolumbija, kurios prezidentas Gustavo Petro bandė mesti iššūkį Trampo migracijos politikai. Konfliktas prasidėjo nuo Gustavo Petro atsisakymo priimti namo deportuojamus kolumbiečius, ir virto garsiu politiniu triukšmu. Tačiau viskas greitai baigėsi Kolumbijos prezidento kapituliacija.
Iš pradžių viskas vyko pagal planą, nes Kolumbijos pareigūnai pritarė šiems deportacijos skrydžiams ir patvirtino, kad migrantai bus priimti. Tačiau kai pirmieji lėktuvai jau buvo pakeliui, prezidentas Gustavo Petro staiga pakeitė savo poziciją. Jis atšaukė leidimus JAV kariniams transporto lėktuvams, kuriais buvo skraidinti migrantai, nusileisti, nurodė uždaryti oro erdvę ir užblokavo deportuotųjų priėmimą. Petro bandė pasirodyti ryžtingu, tačiau šis žingsnis greitai atsisuko prieš jį patį.
Socialiniame tinkle „X“ (buvęs „Twitter“) Petro pareiškė: „JAV negali elgtis su Kolumbijos migrantais kaip su nusikaltėliais“ ir pridūrė: „neleidžiu į mūsų teritoriją įskristi JAV lėktuvams, gabenantiems Kolumbijos migrantus“, bei pareikalavo, kad JAV parengtų „orumo nežeminančio elgesio su migrantais protokolą“.
Trampas atsakė greitai ir tiesiai. Savo paskyroje socialinėje platformoje „Truth Social“ jis parašė: „Man ką tik buvo pranešta, kad dviem repatriacijos skrydžiams su dideliu skaičiumi nelegalių nusikaltėlių iš Jungtinių Valstijų, nebuvo leista nusileisti Kolumbijoje. Šį įsakymą davė Kolumbijos socialistas prezidentas Gustavo Petro, kuris jau dabar yra labai nepopuliarus tarp savo žmonių. Petro atsisakymas priimti šiuos skrydžius kelia grėsmę Jungtinių Valstijų nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai.“ Trampas pabrėžė, kad nurodė savo administracijai nedelsiant imtis griežtų atsakomųjų priemonių: skubiai įvesti 25 proc. tarifus visoms į Jungtines Valstijas įvežamoms Kolumbijos prekėms, o po savaitės tarifus padidinti iki 50 proc., jei Kolumbija nesutiks bendradarbiauti, Kolumbijos vyriausybės pareigūnams uždrausti atvykti į JAV ir nedelsiant atšaukti vizas visiems Kolumbijos valdančiosios partijos nariams, šeimos nariams ir rėmėjams, sustiprinti muitinės ir pasienio apsaugos patikrinimą visiems Kolumbijos kroviniams. „Šios priemonės yra tik pradžia. Mes neleisime Kolumbijos vyriausybei pažeisti savo teisinių įsipareigojimų, susijusių su nusikaltėlių, kuriuos jie atsiuntė į Jungtines Valstijas, grąžinimu ir priėmimu“ – užbaigė įrašą Trumpas.
Kadangi dėka 2006 m. laisvosios prekybos susitarimo JAV yra didžiausia Kolumbijos prekybos partnerė ir 2024 m. JAV teko kiek daugiau nei 29 proc. viso Kolumbijos eksporto, tai buvęs Kolumbijos raudonųjų partizanų kovotojas, vienas iš teroristinės grupuotės „Balandžio 19-osios judėjimas“ (M-19) lyderių, G. Petro greitai persigalvojo. Jis dar bandė sušvelninti situaciją, siūlydamas savo prezidentinį lėktuvą migrantams „padoriai“ parskraidinti, tačiau Trampas buvo neperkalbamas – sąlygos lieka nepasikeitusios, ir JAV nesitaikstys su bandymais išvengti atsakomybės. Baltieji rūmai netrukus pranešė, kad Kolumbijos vyriausybė nusileido. Spaudos sekretorė K. Leavitt pranešė, kad „Kolumbijos vyriausybė sutiko su visomis prezidento Trampo sąlygomis, įskaitant neribotą visų iš Jungtinių Valstijų deportuotų nelegalių migrantų priėmimą, tame tarpe ir kariniuose JAV lėktuvuose, be jokių apribojimų ar vėlavimų.“ Ji taip pat pabrėžė, kad teisės aktai dėl tarifų ir sankcijų lieka visiškai parengti ir bus laikomi atsargoje, tačiau nebus pasirašyti tol, kol Kolumbija vykdys susitarimą.
G. Petro bandymai dar kažkaip „išsaugoti veidą“ baigėsi tuo, kad jis socialinėje platformoje „X“ pasidalino Baltųjų rūmų pranešimu apie susitarimą, tačiau netrukus jį ištrynė. Akivaizdu, kad buvusiam raudonajam partizanui buvo sunku pripažinti savo pralaimėjimą. Kolumbijos užsienio reikalų ministras paskelbė, kad artimiausiomis dienomis šalies pareigūnai vyks į Vašingtoną aptarti tolesnių veiksmų. Šio konflikto eiga aiškiai rodo, kad su naujosios administracijos atėjimu į Baltuosius rūmus JAV laikysena jau yra pasikeitusi ir dar labiau sustiprino Trampo, kaip ryžtingo lyderio, įvaizdį. Trampui to labai reikėjo ir, matyt, šitą parodomąjį viešą buvusio raudonojo partizano išplakimą jis surengė neatsitiktinai. Ir visa tai Trampas nedelsdamas padarė savaitgalį, neilgam atsitraukęs nuo golfo žaidimo savo golfo klube. Tai įdomus niuansas. Toliau bus įdomu stebėti, ar atsiras kokia nors kita Lotynų Amerikos šalis, pasirengusi pakartoti Kolumbijos eksperimentą.
Sutkus rašo – „..su naujosios administracijos atėjimu į Baltuosius rūmus JAV laikysena jau yra pasikeitusi ir dar labiau sustiprino Trampo, kaip ryžtingo lyderio, įvaizdį. Trampui to labai reikėjo ir, matyt, šitą PARODOMĄJĮ VIEŠĄ BUVUSIO RAUDONOJO PARTIZANO IŠPLAKIMĄ jis surengė neatsitiktinai…”
Belieka vietiniams „runkeliams” viltis, kad „ryžtingas lyderis” Trampas kada nors atkreips dėmesį ir į Lietuvą, ir kaip atsidėkojimą už, neaišku iš kur paimamus, skiriamus 6 proc. gynybai, kurie būtų pagrindinai skiriami amerikinės karinės technikos pirkimui, Lietuvos buvusių profesionalių raudonųjų kaip Grybauskaitė, Lansbergis Vycka….., „pamiršęs” ar išstojo iš komunistų partijos Nausėda…, minios 75 metams įslaptintų profesionalių raudonųjų… taip pat bus „PARODOMAI VIEŠAI IŠPLAKITI”.. Gedimino kalno papėdėje…
Lotynų Amerikoje , kaip ir Afrikoje, Azijoje visu pajėgumu veikia žmonių gamybos fabrikas, dėl ko žmonių planetoje gausėja po milijardą kas 13 metų . Dauguma naujų gimsta didžiausio planetos skurdo regionuose, dėl ko demografinis spaudimas turtingai gyvenantiems Š.Amerikos ir Europos kraštams ir toliau bus didžiulis