Tekstas iš Audriaus Bačiulio veidaknygės
Kodėl Baideno pergalė Ukrainoje buvo Zelenskio pralaimėjimas
Kai prieš trejus metus Rusija įsiveržė į Ukrainą, JAV prezidentas Joe Bidenas nustatė tris JAV atsako tikslus. Tarp jų niekada nebuvo Ukrainos pergalės. Frazė, kuria Baltieji rūmai apibūdino savo tuometinę misiją – remti Ukrainą „tiek, kiek reikės“ – buvo sąmoningai miglota. Ji taip pat kėlė klausimą: Kiek reikės, kad padarytume ką?
„Sąmoningai nekalbėjome apie teritorinius parametrus“, – sako Erikas Greenas, kuris tuo metu dirbo J. Bideno Nacionalinio saugumo taryboje ir prižiūrėjo Rusijos politiką. Kitaip tariant, JAV nežadėjo padėti Ukrainai susigrąžinti visas Rusijos užimtas žemes ir tikrai ne didžiules teritorijas Rytų Ukrainoje ir Krymo pusiasalyje, užgrobtas per pirmąją invaziją 2014 m. Priežastis buvo paprasta, sako Greenas: Baltųjų rūmų nuomone, tai padaryti Ukraina nepajėgi, net ir su didele Vakarų pagalba. „Galiausiai tai neturėjo būti sėkmės istorija. Svarbesnis tikslas buvo, kad Ukraina išliktų kaip suvereni, demokratinė šalis, galinti laisvai siekti integracijos su Vakarais.“
Tai buvo vienas iš trijų J. Bideno iškeltų tikslų. Jis taip pat norėjo, kad JAV ir jų sąjungininkės išliktų vieningos, ir primygtinai reikalavo vengti tiesioginio Rusijos ir NATO konflikto. Žvelgiant į jo vadovavimą per karą Ukrainoje, kuris neabejotinai suformavo jo, kaip valstybės veikėjo, palikimą, J. Bidenas šiuos tris tikslus pasiekė. Tačiau sėkmė šiomis ribotomis sąlygomis teikia mažai pasitenkinimo net kai kuriems jo artimiausiems sąjungininkams ir patarėjams. „Deja, tai tokia sėkmė, dėl kurios nesijauti puikiai“, – interviu TIME sako Greenas. „Nes Ukrainai tenka tiek daug kančių ir tiek daug nežinomybės dėl to, kaip tai galiausiai baigsis“.
Ukrainiečių nusivylimas J. Bidenu kaupėsi per visą invazijos laikotarpį, o po JAV prezidento rinkimų, pasibaigusių Donaldo Trampo pergale, jie jį reiškė dar atviriau. Sausio pradžioje transliuotame podkaste prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad JAV, vadovaujant Bidenui, nepadarė pakankamai, kad įvestų sankcijas Rusijai ir suteiktų Ukrainai ginklų bei saugumo garantijų. „Su visa pagarba Jungtinėms Valstijoms ir administracijai, – sakė V. Zelenskis Leksui Fridmanui, – nenoriu, kad susiklostytų tokia pati situacija, kokia buvo su J. Bidenu. Prašau sankcijų dabar, prašau, ir ginklų dabar“.
Kritika buvo neįprastai aštri ir dar labiau atrodo stebėtina atsižvelgiant į tai, kokią paramą JAV suteikė Ukrainai Bideno kadencijos metu – vien nuo 2022 m. vasario mėn. rusų invazijos, JAV valstybės departamento duomenimis, nuo 2022 m. vasario mėn. rusų invazijos Ukrainai suteikta 66 mlrd. dolerių karinė parama. Sudėjus šią sumą su visa Kongreso patvirtinta pagalba Ukrainos ekonominiams, humanitariniams ir kitiems poreikiams tenkinti, praėjusių metų rugsėjo mėn. duomenimis, bendra suma siekia apie 183 mlrd. dolerių, kaip skelbia 2023 m. įsteigta JAV vyriausybės priežiūros tarnyba „Ukraine Oversight“, kurios tikslas – stebėti ir atsiskaityti už visą šią pagalbą.
Vis dėlto Zelenskis ir kai kurie jo sąjungininkai tvirtina, kad JAV pernelyg atsargiai priešinasi Rusijai, ypač kai kalbama apie aiškaus kelio į NATO narystę suteikimą Ukrainai. „Labai svarbu, kad mes turime tą pačią Ukrainos saugumo ateities viziją – Europos Sąjungoje ir NATO“, – sakė Ukrainos prezidentas per savo paskutinį vizitą Baltuosiuose rūmuose rugsėjo mėnesį.
Šio vizito metu V. Zelenskis pateikė J. Bidenui išsamų prašymų sąrašą, kurį pavadino Ukrainos „pergalės planu“. Be raginimo pakviesti prisijungti prie NATO, plane JAV buvo raginamos sustiprinti Ukrainos pozicijas kare, užtikrinant didžiulį naujų ginklų antplūdį ir leidimą juos naudoti Rusijos teritorijos gilumoje. Tuo metu J. Baidenas jau buvo paskelbęs, kad nekandidatuos perrinkimo rinkimuose, ir ukrainiečiai tikėjosi, kad jo „raišos anties“ statusas išlaisvins jį priimti drąsesnius sprendimus, iš dalies siekiant užtikrinti jo palikimą užsienio politikoje. „Mums jo palikimas yra argumentas“, – TIME sakė vienas aukšto rango V. Zelenskio delegacijos Vašingtone narys. „Kaip tave prisimins istorija?“
Raginimai buvo priimti nevienareikšmiškai. Ukrainos narystės NATO klausimu J. Bidenas nesileido į kalbas. Tačiau jis pasirašė po keliais žingsniais, kuriuos Baltieji rūmai ilgą laiką atmetė kaip pernelyg pavojingus. Lapkritį JAV leido Ukrainai naudoti amerikietiškas raketas smūgiams giliai Rusijos teritorijoje. Sausio mėn. Bideno administracija įvedė griežtas sankcijas Rusijos energetikos sektoriui, įskaitant „šešėlinį laivyną“ tanklaivių, kuriuos Rusija naudojo savo naftai eksportuoti.
Nors šie sprendimai neatitiko Zelenskio norų, jie padėjo Bidenui per paskutinę jo kadencijos užsienio politikos kalbą įrodyti, kad JAV pasiekė savo tikslus gindamos Ukrainą. Tačiau jis išliko atsargus ir nežadėjo, kad Ukraina atgaus daugiau savo teritorijų ar net išgyvens iki šio karo pabaigos.
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui „iki šiol nepavyko pavergti Ukrainos“, – sakė J. Bidenas savo kalboje Valstybės departamente sausio 13 d. „Šiandien Ukraina vis dar yra laisva, nepriklausoma šalis, turinti potencialą – šviesios ateities potencialą“.
Ateitis, apie kurią galvoja Zelenskis ir daugelis jo tėvynainių, yra ta, kurioje Rusija bus nugalėta. Tačiau Bidenas, telkdamas pasaulį kovai, į savo tikslus įterpė mintį, kad ginti Ukrainą nuo Rusijos nėra tas pats, kas nugalėti Rusiją. Tad nenuostabu, jei šis tikslas lieka toli už V. Zelenskio galimybių ribų.
Šaltinis time.com
