Edvardas Čiuldė
Iš tos krikščioniško doktrinos, kad blogis yra gėrio trūkumas (dar anksčiau Platonas įrodinėjo, kad didžiausias blogis yra būties trūkumas), ne kartą buvo bandoma pasišaipyti, nurodant blogio „realumo“ pavyzdžius.
Tačiau net ir Hitleris kažkada buvo nekaltas kūdikėlis, o tai, kad senelis turi anūką, yra būties praturtinimas, prasmės prieauglis, ar ne?
Laidau užuominas, norėdamas iš tolo priminti, kad tai Gabrielius Landsbergis, užsipuldamas prezidentą Gitaną Nausėdą, kalbėjo apie hitlerius, o savo ruožtu LR prezidentas turėjo galvoje būtent G. Landsbergio užveistą ministerijoje betvarkę, užsimindamas apie būtinybę iškopti Augėjo arklides.
Kas be ko, G. Landsbergis neretai elgdavosi ir, jeigu būtų galimybė, politikos lauke neabejotinai ir toliau elgtųsi kaip mažvaikis princas infantas, kuriam gerieji dėdės padovanojo nupirktą žaislų parduotuvėje politinę partiją, kartais dėl neišsivystymo kaip politinis gyvulys, su bendraminčiai iš kiaulių bandos bandęs gyvą suėsti prezidentą G. Nausėdą, primetant jam akivaizdžiai melagingus, laužtus iš piršto kaltinimus, taip pat jau nesunkiai yra atpažįstamas kaip orą pagadinęs padaras, kurio šeimos verslas vis labiau pradeda įsidvokti ir gniaužia kvapą ne tik išlepintos uoslės gyvenimo stebėtojams, vis dar yra prisimenamas kaip žmogus kuris su Kinijos afera prišiko visiems ant tako, tačiau, kaip atrodo, (čia aš trumpam tapsiu Anūko apologetu) toli gražu ne G. Landsbergis galiausiai pavertė Augėjo arklides jau sunkiai iškopiama mėšlide, o greičiausiai tos trys kumelės, kurių aplinkoje vyravo imperatyvus raginimas laikytis požiūrio, kad lietuviškos tapatybės ir tautos kultūrinio palikimo puoselėjimas yra pažangos stabdis. G. Landsbergis, regis, tiek „prikrauti“ butų neišgalėjęs, buvo per silpnas, jo didžiausiai nuodėmė – abejingumas, o gal ir infantilizmas. Savo ruožtu, kaip jau ne kartą teko pastebėti, vadinamasis triummoteratas veikė iš esmės pagal politinio pučo logiką, pažeisdamas LR Konstitucijos bazinę nuostatą, skelbiančią, kad Lietuvos valstybę sukūrė lietuvių tauta. Kitas klausimas – kaip atpažinti ir pavadinti tuos, kurie sako, kad tokios iki antakių apsidirbusios valdžios kritika, reikalinga kaip oras dūstančiam, siekiant atstatyti sielos, tautos ir valstybės integralumą, gali pasitarnauti Kremliaus režimui? Žinok, kad taip protus drumsčia ir žmones kvailina politinės padugnės, neretai artimos tam pačiam Kremliaus režimui…
Gerb. Čiuldė labai gerai sudėlioja sakinius, o jūs, gerb. Prašyme, neparašėte nė vieno straipsnio tautos išlikimo klausimu, tad jums belieka kabinėtis dėl ne vietoje padėto kablelio. Teisingai tie lotynų mąstytojai sakydavo: „Aquila non captat muscas” erelis musių negaudo, t.y. didis žmogus nepasineria į smulkmenas, dėl niekų nesikabinėja.
Laukiame jūsų straipsnių, ugdančių Tautą, gerb. Prašyme, tik su savo vardu ir pavarde.
O ar negalima būtų pagal LIETUVIŲ kalbos taisykles šį sakinį parašyti? –
„Naudojant neteisėtai viešai paskelbtą autorių teisių saugomą turinį Jūs prisidedate prie neteisėtos veiklos.”… … Kažin, ar tikrai teisingai supranta įstatymus tas, kas pats negeba sakinio lietuviškai sudėlioti… 🙁