Pranešama, kad išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketina siekti, kad Kijevas sumažintų šaukimo į kariuomenę amžių nuo 25 iki 18 metų. D. Trumpo pasirinktas patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike’as Waltzas teigė, kad Ukrainai prieš derybas reikia mobilizuoti daugiau karių, kad stabilizuotų fronto linijas.
Kalbėdamas su „ABC News“, M. Waltzas sakė, kad stipresnės derybinės pozicijos įgijimas turėtų būti vienas pirmųjų žingsnių siekiant užbaigti karą, pradėjus diplomatinį dialogą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Jei ukrainiečiai paprašė viso pasaulio pasisakyti už demokratiją, mums reikia, kad ir jie pasisakytų už demokratiją“, – sakė J. Waltzas, kurio komentarus pranešė laikraštis „The Financial Times“. „Ir jie tikrai drąsiai kovojo ir tikrai užmėė labai kilnią ir griežtą poziciją. Tačiau mums reikia, kad būtų išspręstas šių žmonių trūkumo klausimas.“
„Kalbama ne tik apie šaudmenis, amuniciją ar daugiau čekių išrašymą. Reikia, kad fronto linijos stabilizuotųsi, kad galėtume sudaryti kokį nors susitarimą“, – pridėjo jis.
Būsimasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais taip pat sakė, kad rengiamasi D. Trumpo ir V. Putino taikos aukščiausiojo lygio susitikimui ir kad jis tikisi, jog jis įvyks labai greitai. Dviem dienomis anksčiau Kremlius taip pat patvirtino, kad prezidentas V. Putinas yra pasirengęs susitikti su D. Trumpu po jo inauguracijos sausio 20 d. ir kad susitikimui įvykti „nereikia jokių sąlygų“.
Kita vertus, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą atmetė ankstesnius J. Bideno administracijos prašymus sumažinti šaukimo į kariuomenę amžių.
Praėjusių metų balandį šalis jau sumažino šią ribą nuo 27 iki 25 metų, nors vidutinis fronte tarnaujančių Ukrainos karių amžius vis dar yra 43 metai. Dar labiau sumažinti šaukimo amžių ir mobilizuoti jaunimą būtų itin nepopuliarus žingsnis, kurio V. Zelenskis mieliau vengtų.
Nors Vakarų žiniasklaida ir politikai dažnai kalba apie nepalaužiamą Ukrainos ryžtą laimėti karą bet kokia kaina, iš tikrųjų daugelis žmonių Ukrainoje yra pavargę nuo konflikto. Praėjusių metų rugpjūtį ir spalį atlikta „Gallup“ apklausa parodė, kad dauguma ukrainiečių dabar pasisako už taikos derybas, net jei tai reikštų teritorijos atidavimą, o vidutiniškai 52 % respondentų nori, kad ugnis būtų nutraukta „kuo greičiau“. Priešingai, tik 38 proc. respondentų teigė, kad Kijevas turėtų kovoti tol, kol laimės, o 2022 m. tokių buvo 73 proc.
Tuo pat metu visoje Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje toliau smarkiai krenta tiek prezidento, tiek vyriausybės reitingai. Pagal naujausias apklausas V. Zelenskio palankumas siekia 52 %, o karo pradžioje jis buvo beveik 90 %. Nors tai vis dar daugiau nei pusė, ukrainiečiai dabar daug labiau nepasitiki vyriausybe – dar lapkričio mėn. tik 28 % teigė, kad pasitiki šalies politine vadovybe.
Suprantama, kodėl Kijevas nenori rizikuoti visuomenės maištu, padidindamas šaukimo į kariuomenę amžių iki 18 metų. Tačiau V. Zelenskis taip pat teigia, kad nebūtų prasmės mobilizuoti daugiau žmonių, nes šalyje trūksta ginklų jiems apginkluoti.
Dar rugsėjo mėnesį Zelenskis teigė, kad Kijevas jau turi apie 30 000 karių, kurių negali aprūpinti dėl ginklų trūkumo. Vėliau J. Bideno administracija pareiškė esanti pasirengusi apmokyti ir aprūpinti daugiau Ukrainos karių, jei V. Zelenskis sutiks sumažinti šaukimo į kariuomenę amžių, tačiau prezidentas iš karto atsisakė tai padaryti.
Tamás Orbán yra europeanconservative.com politinis žurnalistas, dirbantis Briuselyje. Jis gimė Transilvanijoje, studijavo istoriją ir tarptautinius santykius Kolozsváre, dirbo keliuose politinių tyrimų institutuose Budapešte. Jis domisi aktualijomis, socialiniais judėjimais, geopolitika ir Vidurio Europos saugumu. Socialiniame tinkle „Twitter“ jis yra @TamasOrbanEC.
europeanconservative.com
…ot ir nerasysim…