Dalies mokslininkų nuomone, vaikų gerovei yra svarbus šeimos stabilumas, o ne tėvų santuoka savaime. Jie teigia, kad yra didesnė tikimybė, jog tėvų skyrybas ir po to sekančius jų santykius su kitais partneriais išgyvenę vaikai blogai elgsis mokykloje, pastos paauglystėje, vėliau bus labiau linkę nusikalsti. Nestabilumo sukeliamą žalą yra apibūdinę įvairių politinių pažiūrų mokslininkai.
Santuoka = stabilumas
Galima suprasti, kodėl kai kurie teigia, kad santuoka savaime nėra svarbi. Tačiau santuoka yra stipriai susijusi su šeimos stabilumu. Tyrimų duomenimis, vaikai, gimę kartu gyvenančių, nesusituokusių amerikiečių porose, du kartus dažniau nei susituokusių tėvų vaikai susiduria su tėvų išsiskyrimu.
Socialinių tendencijų instituto (angl. Social Trends Institute) ir Šeimos studijų instituto (Institute for Family Studies) ataskaita apie kartu gyvenančių, nesusituokusių porų stabilumą atskleidė, kad su santuoka susijusiu didesniu stabilumu pasižymi ir aukšto išsilavinimo šeimos. Statistiškai, beveik pusė aukštąjį išsilavinimą turinčių motinų, kurios gyvena su partneriu nesusituokusios, išsiskiria su partneriu dar prieš tai, kai jų vaikui sukanka 12 metų. Palyginimui, tokią riziką patiria penktadalis santuokinį gyvenimą gyvenančių motinų.
… netgi Europoje
Santuokos ir stabilumo santykis yra gana aiškus JAV, tačiau Europoje dominuoja požiūris, kad senajame žemyne yra kitaip. Pavyzdžiui, A. Cherlino darbas apie šeimos nestabilumą teigia, kad gyvenimas nesusituokus ir santuoka yra ekvivalentai Skandinavijos valstybėse ir Prancūzijoje: „daug ilgą laiką kartu gyvenančių nesusituokusių tėvų išsaugo šeimas, kurios mažai kuo skiriasi nuo sėkmingų santuokų“.
Tačiau pasirodo, kad ir europiečių vaikų atžvilgiu gyvenimas nesusituokus yra kur kas nestabilesnis nei santuoka. Duomenys iš 16 Europos valstybių atskleidė, kad sugyventinių porose gimę vaikai patiria 90 % didesnę tikimybę nei sutuoktinių vaikai, kad jų tėvai išsiskirs iki jiems sukaks 12 metų. Pavyzdžiui, Prancūzijoje sugyventinių vaikai patiria 66 % didesnę tikimybę, kad jų tėvai išsiskirs. Ta pati tendencija stebima ir tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių prancūzų.
ir netgi Norvegijoje
Padėtis panaši ir Norvegijoje, kur sugyventinių vaikai patiria 88 % didesnę tikimybę, kad jų tėvų santykiai iširs.
Tyrimo duomenys nustebino tuo, kad ir šioje Skandinavijos valstybėje kartu gyvenančios nesusituokusios poros, turinčios aukštąjį išsilavinimą, yra žymiai nestabilesnės už susituokusias: tėvų išsiskyrimą iki jiems sukako 12 metų išgyveno 17 % sugyventinių vaikų ir dvigubai mažiau sutuoktinių vaikų.
Atliekant tyrimą paaiškėjo, kad daugelyje Europos šalių tėvų santuokinis statusas buvo tiksliau prognozuoti padedantis požymis nei jų išsilavinimas.
Santuoka yra reikšminga
Aptarto tyrimo rezultatai rodo, kad santuoka savaime turi kažką, kas prisideda prie gyvenimo stabilumo užtikrinimo. Galbūt tai – įmantrus santuokos sukūrimo ritualas ar įsipareigojimo, ištikimybės ir pastovumo normos, susijusios su santuokos institutu, ar išskirtinis sutuoktinių šeimos ir artimųjų elgesys, ar, labiausiai tikėtina, visų šių ir kitų dalykų kombinacija. Ir atvirkščiai, laisvė ir lankstumas, kurie kai kuriems žmonėms gyvenimą kartu nesusituokus daro tokiu patraukliu, reiškia, kad toks sugyvenimas savaime yra mažiau institucionalizuotas ir todėl mažiau stabilus. Todėl net sekuliariose Europos visuomenėse santuokos institutas yra siejamas su stabilumu, kuris yra reikšmingas vaikų gerovei.
šaltinis: Brookings
