Kvebeko vyriausybė jau virš 20 metų visiems mažamečių tėvams teikia galimybę leisti vaikus į lopšelius ir darželius už labai prieinamą kainą. Kanadoje, o iš tikrųjų ir tarptautiniu mastu, tokia 7 JAV dolerius per dieną kainuojanti galimybė yra laikoma puikiu pavyzdžiu ir keliu, kuriuo reikėtų sekti. Vis dėlto didelio masto tyrimas rodo, kad Kvebeko visuotinio darželių lankymo sistema daro neigiamą poveikį vaikams.
Daugiametį vertinimą atliko plačiai pripažinti mokslininkai, panaudoję keturis skirtingus, patikimus duomenų rinkinius, įskaitant Kanados statistikos agentūros duomenis. Jų išvados patvirtina ankstesnius tyrimus, rodančius, kad universalios lopšelių ir darželių paslaugos kelia grėsmę vaikų emocinei raidai.
Štai penkios tyrimo išvados apie kurias verta žinoti:
Padažnėjęs probleminis elgesys
Kvebeko lopšelius-darželius lankę vaikai vėlesniuose gyvenimo etapuose pasižymėjo „blogesne sveikata, mažesniu pasitenkinimu gyvenimu ir didesniu nusikalstamumu.“ Autoriai rašo: „Neigiamas Kvebeko programos poveikis nekognityviniams darželinukų rezultatams neišnyksta sulaukus mokyklinio amžiaus.“
Kas konkrečiai yra „nekognityviniai“ rezultatai? Jie reiškia elgesį. Tyrimo autoriai pamatavo tokius reiškinius kaip agresija, hiperaktyvumas ir nerimas. Jų rezultatai antrina ankstesniam daugiamečiam recenzuotam tyrimui šia tema.
Beje, lopšelio ir darželio poveikis elgesiui skirtingai atsiskleidžia berniukams ir mergaitėms. „Pastebėjome daug stipresnį [darželio] poveikį berniukų hiperaktyvumui ir agresijai“, rašo autoriai. […] Mergaitėms „aiškiausiai matomas [darželio] poveikis empatijos ir prosocialaus elgesio silpnėjimui […]“
Prastesnė sveikata ir pasitenkinimas gyvenimu
Tyrimas rodo, kad lopšelio ar darželio lankymas susijęs ne vien su probleminiu elgesiu, bet ir su prastesne sveikata ir žemesniais pasitenkinimo gyvenimu rodikliais. Autoriai pažymi, kad, palyginus su darželio nelankiusiais vaikais, „universalios Kvebeko darželių programos dalyviai vyresniame amžiuje dažniau pranešdavo tiek apie prastesnę sveikatą, tiek ir apie menkesnį pasitenkinimą gyvenimu.“
Nereikšmingas poveikis akademiniams pasiekimams
„Bendrai paėmus, neradome rimtų įrodymų, kad Kvebeko lopšelių ar darželių programa turi ilgalaikį poveikį vaikų mokymosi raidai,“ sakoma ataskaitoje. Kanadiečiams ilgą laiką buvo sakoma, kad ankstyva mokymosi pradžia lemia aukštesnius akademinius vaiko pasiekimus. Tačiau vėliau mokytis pradėję vaikai greitai pasiveja savo bendraamžius, ir ankstyvo ugdymo suteikti pranašumai ilgainiui išnyksta. Tai galioja tiek darželius lankantiems, tiek ir jų nelankantiems vaikams.
Neįmanomas konkretaus vaiko poreikių patenkinimas
Septintame dešimtmetyje JAV buvo įgyvendinta garsi „Perry darželio programa“ – nedidelio masto, brangi ir tikslinė programa socialiai remtiniems vaikams ir jų motinoms. Programos rezultatai parodė, kad ankstyvos ugdymo programos yra naudingos vaikams, tačiau svarbu nepamiršti, kad minėtoji programa pasižymėjo intensyviomis pastangomis, įskaitant pagalbą įgūdžių stokojančioms motinoms.
Plataus masto darželių programos neturi tokio paties efekto. Dauguma tokius darželius lankančių vaikų nėra iš socialiai remtinos aplinkos. Jų tėvams nėra teikiama pagalba vertingiems tėvystės įgūdžiams įgyti. Taip pat, kadangi valstybinėse programose visuomet susiduriama su kaštų apribojimais, galutinė paslaugos kokybė negali būti užtikrinta.
Dar 2010 m. IMFC [Kanados šeimos ir santuokos institutas, vert past.] apklausė vieną iš Kvebeko lopšelių ir darželių tyrimo autorių Keviną Milliganą, kuris pabrėžė šį aspektą, cituodamas ir Nobelio premijos laureatą ekonomistą Jamesą Heckmaną: „[Heckmanui] akivaizdu, kad į rizikos grupes nukreiptos intensyvios tikslinės programos gali duoti puikių rezultatų… Tačiau jis labai, labai, labai aiškiai sako, kad nepritaria didelėms visiems privalomoms programoms.“
Arba, kaip išsireiškė kitas tyrėjas, dr. Jay’jus Belsky‘is, „įrodymai, kad tam tikros programos gali veikti, ilgainiui virsta teiginiais, kad visos programos veikia – ir neturi jokios neigiamos įtakos“. […]
Prisirišimo svarba – ir kodėl apie ją nekalbama
Kanadiečiai mokslininkai, dr. Gaboras Mate ir dr. Gordonas Neufeldas parašė svarbią knygą: „Laikykitės savo vaikų: kodėl tėvai turi būti svarbesniais už bendraamžius“. Joje aprašomas sveikas vaikų prisirišimas prie savo tėvų, o taip pat kasdienybėje stebima tokio prisirišimo stoka.
Prisirišimas, anot Gordono Neufeldo, reiškia „stiprių, gilių emocinių ryšių užmezgimą su tais, kurie jus augina“. Toks prisirišimas, organiškai susiformuoja pirmaisiais gyvenimo metais.
Prisirišimas prie bendraamžių, pasak Neufeldo ir Mate, atsiranda tada, kai maži vaikai patenka į dideles kitų vaikų grupes. Jie pradeda žiūrėti į kitus vaikus kaip į sektinus pavyzdžius, užuot ieškoję mylimo ir brandaus suaugusiojo ir prisirišę prie jo. Taigi, nenuostabu, kad rezultatai nėra geri. (Daugiau apie tai skaitykite mūsų straipsnyje apie prisirišimą, darželio lankymą ir mažamečių socializaciją.)
Naujos paskatos: kaip visuotinės darželių programos keičia požiūrį į tėvystę
Kaip sako Kvebeke gyvenanti mama Tanya Zaleski : „neretai susiduriu su moterimis, kurios norėtų ilgiau pabūti namie su savo vaikais, bet jas slegia didelis visuomenės spaudimas. Viena mano pažįstama, norėjo pati auginti savo vaikus, bet jai teko susidurti su visu savo giminių „klanu“, negalinčiu suprasti, kodėl ji „sėdi namuose“, užuot siekusi karjeros. […] Toks požiūris jau tampa norma“.
Taigi, Milligano ir kolegų tyrimas rodo, kad Kvebeko eksperimentas nedavė vaisių. Kitame straipsnyje apžvelgsime visiškai kitokio Suomijos modelio, apimančio ir dosnią finansinę pagalbą tėvams, nenorintiems savo mažų vaikų atiduoti į darželius, sėkmę.
Andrea Mrozek yra Kanados Santuokos ir šeimos instituto direktorė.
Taip, darželiai ir jų programos atspindi šalies mentalitetą. Prieš vertinant darželių naudą/nenaudą vaikų vystymuisi, manau, tikslinga būtų išsamiau susipažinti su Nyderlandų lopšelių-darželių kasdienybe. Ten mamos turi tik 3 mėn. vaiko auginimo atostogų. Jei nėra galimybės samdyti auklių – tenka, darbo nenorinčioms prarasti mamoms, 3 mėn. kūdikį atiduoti į lopšelį. Nuo 2 metų vaikams veikia žaidimo salės, kur 2-3 val. per dieną gali vaikai ten būti paliekami NEMOKAMAI. Ten jie mokosi bendravimo, elgesio normų, empatijos, dalytis žaislais, palaukti savo eilės ir pan. Žodžiu: socialinių įgūdžių ir kalbos. Nuo 4 metų vaikai eina į mokyklą. Bet, nežiūrint to, pagal 2 pastarojo dešimtmečio UNESCO tyrimus Nyderlandų vaikai jaučiasi laimingiausi pasaulyje. Ar kas , iš kritikuojančių darželius, pasidomėjo: kodėl būtent taip?
P.S. jokiu būdu neneigiu ypatingai svarbaus vaikų prisirišimo vystymosi. Bet tuomet drįstu mesti akmenuką į Lietuvos ” daržą” : kaip tada čia su prisirišimo vystymųsi? skiriasi apie pusę šeimų kasmet, vaikai lieka su motinomis ir mažai kam rūpi, kad jie auga be prisirišimo prie savo tėvų. Gana dažnai ne dėl skyrium gyvenančių tėvų kaltės. Nors LT įstatymai garantuoja abiejų tėvų lygybę vaikų atžvilgiu ir po skyrybų.