2025-04-03, Ketvirtadienis
Tautos Forumas

Ugnė Končiūtė. Telefonai mokyklose – leisti, uždrausti, ignoruoti?

Važiuodama autobusu apsidairau aplink ir pastebiu tik keletą senyvo amžiaus žmonių, kurie nežiūri į telefonų ekranus. Labiausiai mano žvilgsnį patraukia pradinės mokyklos amžiaus vaikų grupelė. Jie sėdi susikūprinę, tiesiog įsispitriję į telefonų ekranus, kuriuose visu garsu plyšauja trumpi reelsai ir kiti trumpi vaizdeliai. Net išlipdami iš autobuso vaikai neatitraukia žvilgsnio nuo telefono. Manau, kiekvienam šis vaizdas  puikiai pažįstamas, nes tai jau seniai yra tapę mūsų kasdienybės dalimi. Mane tai verčia susimąstyti apie mūsų, kaip žmonijos ateitį.

Socialiniai tinklai veikia įvairaus amžiaus žmones, tačiau didžiausią neigiamą įtaką  jie daro būtent vaikams. Pavyzdžiui, 2019 m. žurnale „JAMA Pediatrics“ paskelbtame tyrime kalbama apie technologijų pavojus vaikams. Pirmaisiais penkiais gyvenimo metais vystosi vaikų nervų sistemos, tad mokslininkai jau kuris laikas stebi elektroninių prietaisų poveikį vaikų smegenims. Pavyzdžiui, kūdikiams ir vaikams iki 2 metų amžiaus rekomenduojama visai neleisti laiko prie ekranų, išskyrus vaizdo pokalbius, 2–5 metų amžiaus vaikai ekranus turėtų naudoti ne daugiau nei vieną valandą per dieną, priešmokyklinio amžiaus vaikai – ne daugiau kaip 2 valandas per dieną. Tuo tarpu, vaikai, kurie viršija rekomenduojamas normas, pasižymi prastesniu gebėjimu koncentruoti dėmesį, aiškiai mąstyti, taip pat ir prastesniais valgymo įpročiais bei elgesio problemomis.

Žinoma, kalbu taip, lyg pati neturėčiau problemų dėl socialinių medijų. Prieš apsidairydama autobuse taip pat buvau nuklydusi į interneto gilumas. Man 16, esu labai užsiėmęs žmogus, nes daug mokausi ir kiekvieną dieną einu į plaukimo treniruotes bei stengiuosi palikti laiko socialiniam gyvenimui. Deja, nors mano dienotvarkė labai užimta ir atrodo, kad neturiu nė minutės laisvo laiko, prie telefono praleidžiu apie dvi valandas per dieną. Aš net nepastebiu, kaip greitai man atsidarius socialines platformas prabėga laikas. Nepajaučiu, kai įsijungus telefoną, vietoj to, kad paskambinčiau mamai, nukrypstu į kitas programėles. Telefonui suvibravus neatsispiriu pagundai nepatikrinti įrenginio, o jei kažką įkeliu, tai negaliu nestebėti, kas uždėjo patiktuką. Socialiniai tinklai ryja mano laiką, nors pati to nepastebiu ir nenoriu. Tas dvi valandas per dieną aš galėčiau išnaudoti žymiai reikšmingesniems dalykams. Esu tikra, kad šioje situacijoje aš ne viena. Turiu draugų, kurie prie telefono kiekvieną dieną praleidžia apie dešimt valandų, o šitaip gyvenant gyvenimas prabėgs akimirksniu. Taigi dauguma šalių imasi priemonių, kad stabdytų šią priklausomybę, kurią sukelia socialinės medijos.

Viena iš iniciatyvų – išmaniųjų telefonų draudimas mokyklose. Lietuvoje ši naujovė taip pat vis labiau populiarėja. Pavyzdžiui, Širvintų rajono savivaldybė išmaniųjų telefonų naudojimą uždraudė dar 2023 m., o Akmenės rajono mokyklos taip pat neseniai įgyvendino šį draudimą. Visa tai įgyvendina ir kuruoja Skaitmeninės etikos centras, o prie iniciatyvos jungiasi vis daugiau mokyklų. Ši metodika taip pat jau taikoma ir kitose Europos šalių mokyklose. Vienas iš pavyzdžių – privati Briuselio mokykla. Šioje mokykloje vaikai kiekvieną rytą telefonus padeda į saugyklas ir negali jais naudotis. Nors šią naujovę ne visi vaikai ir tėvai priėmė pozityviai, tačiau jau matomi teigiami pokyčiai: padidėjęs vaikų dėmesingumas ir susikaupimas pamokų metu, taip pat išvengiama patyčių, su kuriomis vaikai susiduria socialiniuose tinkluose. Vengrijoje nuo 2024 mokslo metų taip pat jau įvestas įstatymas, draudžiantis naudotis išmaniaisiais įrenginiais pamokų metu, o Nyderlanduose pradinukams nebegalima neštis telefonų į klasę.

Taigi manau, kad turėtume skatinti išmaniųjų įrenginių draudimą ir Lietuvos mokyklose. Tai tikrai padėtų vaikams ir paaugliams atsipalaiduoti, lengviau užmegzti ryšius su bendraklasiais, mažinti patyčias bei geriau susikaupti pamokų metu. Ieškodami būdų, kaip sumažinti priklausomybę, tikrai galime sukurti visiškai kitokį įprastą vaizdą autobusuose, mokyklose ir kitose mus supančiose aplinkose.

2 KOMENTARAI

  1. Na štai, visai kaip sovietmečiu, kai būdavo „darbo žmonių laiškai“. Ateina laiškai iš mokyklų, kur patys mokiniai prašo suvaržyti jų teises. Nuostabu.

  2. „tikrai galime sukurti visiškai kitokį įprastą vaizdą autobusuose“

    O ką panelė rekomenduoja veikti autobusuose?

    Ir beje, kas iš vaikų atims telefonus tuose autobusuose? Vairuotojai?

Parašykite komentarą :

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

Captcha verification failed!
Captcha vartotojo balas nepavyko. Prašome susisiekti su mumis!

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Reklama

Susiję straipsniai

Karas Ukrainoje. Tūkstantis šimtas trisdešimt ketvirtoji (balandžio 2) diena

Locked N’ Loaded | Veidaknygė Shahedų smūgių „tyla“ truko lygiai vieną dieną. Šiąnakt rusai Ukrainos teritoriją atakavo su 74 dronais...

Gintaras Rinkevičius. Kai Genocido centras tarnauja ne Tautai, o ideologijai – kas jį valdo?

Kas nutinka, kai istorinę atmintį ima „reguliuoti“ ideologiškai angažuotos institucijos, kurios remiasi ne įrodymais, o nuojautomis, paslaptingais „tyrimais“...

Dominykas Vanhara. Nekilnojamasis turtas: mokesčių subtilybės

Vakarykštėje diskusijoje keli skaitytojai uždavė labai gerus klausimus apie tai, o kokius NT mokesčius moka REIT‘ai, ir kaip...

Rimas Jankūnas. Penktosios kolonos triumfas? Seime siūloma į LRTK skirti buvusią komunistę

Kandidatė į LRT komisiją – buvusi uoli komunistė Straipsnis, kurį baisu skelbti portalams, nes Lietuvos televizijos ir radijo komisija...