Nuo 2017 m. Lenkijos Tautos atminties institutas (IPN) nuolat teikė prašymus dėl ekshumacijos leidimų įvairiose Ukrainos vietose, siekdamas tinkamai palaidoti prieš kelis dešimtmečius nužudytus lenkus.
Lenkija ir Ukraina jau daugelį metų nesutaria dėl dešimčių tūkstančių lenkų, kuriuos Antrojo pasaulinio karo metu nužudė ukrainiečių nacionalistai, likimo. Tačiau dabar Ukraina pagaliau suteikė leidimą Lenkijos institucijoms vykdyti šių aukų ekshumaciją.
Reaguodamas į šią žinią, IPN prezidentas ir „Teisės ir teisingumo“ (PiS) kandidatas į prezidentus Karolis Navrockis (Karol Nawrocki) pareiškė, kad yra pasirengęs asmeniškai vykti į Ukrainą ir pradėti ekshumacijos darbus, siekiant atgauti nužudytųjų palaikus ir tinkamai juos palaidoti.
Vakar vykusioje Ukrainos ir Lenkijos spaudos konferencijoje abi šalys paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame Ukraina patvirtino, jog „nėra jokių kliūčių Lenkijos valstybės institucijoms ir privatiems subjektams, bendradarbiaujant su kompetentingomis Ukrainos institucijomis ir laikantis Ukrainos teisės aktų, vykdyti paieškos ir ekshumacijos darbus Ukrainos teritorijoje“. Ukraina taip pat pareiškė esanti pasirengusi teigiamai svarstyti prašymus šiais klausimais.
1943 m. vasarą Voluinėje ir Rytų Galicijoje Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) kariai įvykdė masines lenkų žudynes, per kurias nužudyta apie 60 000 žmonių, nors kai kurie skaičiavimai rodo, kad aukų skaičius galėjo siekti net 120 000. Vietos ukrainiečiai talkino vykdant šias žudynes, kurios buvo dalis sistemingo lenkų mažumos „likvidavimo“ Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Lenkijai priklausiusiose teritorijose.
Tautos atminties instituto (IPN) prezidentas Karolis Navrockis (Karol Nawrocki) spaudos konferencijoje pabrėžė, kad Voluinės genocidas „buvo suplanuotas, barbariškas ir žiaurus nusikaltimas“. Jis pažymėjo, jog „dešimtmečius lenkų aukos reikalauja ne keršto, bet atminimo ir krikščioniškų laidotuvių“. Navrockis taip pat atkreipė dėmesį, kad vieši politiniai pareiškimai apie ekshumacijų proceso atblokavimą sukelia visuomenės susidomėjimą, tačiau kartu kelia stiprias emocijas tiek žuvusiųjų šeimoms, tiek pasienio bendruomenėms.
Nuo 2017 m. Lenkijos Tautos atminties institutas (IPN) nuolat teikė prašymus dėl ekshumacijos leidimų įvairiose Ukrainos vietovėse, siekdamas tinkamai palaidoti prieš kelis dešimtmečius nužudytus lenkus.
„Nuo 2017 m. iki 2024 m. išsiuntėme devynis tokius prašymus. Nė vienas iš jų nesulaukė pritarimo iš Ukrainos pusės“, – sakė IPN prezidentas Karolis Navrockis (Karol Nawrocki).
Nepaisant to, IPN tęsė savo švietėjišką ir atminimo įamžinimo veiklą. „Lenkijos miestų erdvės buvo užpildytos atminimo lentomis. Zielonoje Gūroje atidengėme paminklą Voluinės genocido aukoms, taip pat parengėme naujų leidinių“, – pridūrė jis.
Navrockis atskleidė, kad „iš šių devynių paraiškų paskutinę, 2024 m. pradžioje, pasirašiau aš asmeniškai. Ši paraiška buvo išsiųsta Ukrainos kultūros ir strateginių komunikacijų ministrui.“ Pasak jo, dabar būtina užtikrinti, kad Ukrainos paskelbtas leidimas vykdyti ekshumacijas nebūtų tik „politinių deklaracijų dalis“. Jis pažymėjo, kad IPN lauks oficialaus atsakymo į nuo 2017 m. siųstus prašymus, kad galėtų pradėti darbus.
„Mūsų Tapatybės nustatymo biuras yra pasirengęs pradėti darbus Voluinėje per 24 valandas po oficialaus leidimo gavimo. Laukiame patvirtinimo“, – sakė Navrockis. „Asmeniškai aš esu pasirengęs vykti į Ukrainą“, – pabrėžė jis.
rmx.news
