Ukrainos karo akivaizdoje Lietuvos šeimos išgyvena didžiulį nerimą ir netikrumą dėl ateities

ŠEIMŲ NVO VIEŠAS KREIPIMASIS DĖL LR SEIMO DARBO PAVASARIO SESIJOJE

Šiandien, birželio 16d. trylika šeimas atstovaujančių organizacijų viešu laišku kreipėsi į LR Seimo narius, LR Vyriausybę, LR prezidentą Gitaną Nausėdą kviesdamos visus Seimo narius gerbti demokratijos bei atsakingo valdymo principus ir susitelkti į ekonominių ir socialinių problemų sprendimą šalyje.

Ukrainos karo akivaizdoje Lietuvos šeimos išgyvena didžiulį nerimą ir netikrumą dėl ateities. Didžiausia visoje Europos sąjungoje infliacija sąlygoja žaibiškai augančias maisto, kuro ir kitų energetikos išteklių bei būtinųjų prekių kainas. Tėvams kyla pagrįsta baimė, ar užteks jų uždirbamų lėšų šeimos būtiniesiems poreikiams užtikrinti – būsto išlaikymui, kurui, maistui, vaikų ugdymui ir jų poreikiams. Gili ekonominė krizė negailestingai palies kiekvieną šeimą. Ypač tuos žmones ir tas šeimas, kuriose uždirbama minimali alga. Taip pat tuos, ant kurių pečių gula būsto ir kiti rimti kreditiniai įsipareigojimai, įskaitant ir asmenis, kurie netenka darbų dėl Rusijos agresijos ar dėl netinkamai vykdomos šalies politikos susisiekimo ir kituose sektoriuose. Žmones, kurių verslai taip ir nespėjo atsigauti po pastarųjų dvejų pandemijos metų.

LR nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas skelbia: „Valstybė privalo užtikrinti lietuvių tautos ilgalaikių gyvybinių interesų apsaugą saugodama Lietuvos teritorijos vientisumą, kalbą, etninę kultūrą, kultūros savitumą ir papročius, kultūros paveldą ir puoselėdama tradicinę šeimą.” Tačiau Statistikos departamento skelbiami duomenys rodo gilią demografinę krizę – pernai fiksuotas didžiausias mirtingumas ir mažiausias gimstamumas per 60 metų. Atsižvelgiant į LR piliečių emigracijos mastą ir kartų kaitos neužtikrinantį gimstamumą, nesunku numatyti, kad tai neigiamai atsilieps šalies ekonomikai, socialinės apsaugos sistemai ir visai tolimesnei Lietuvos valstybės raidai.

Kad Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, skelbia Lietuvos Respublikos konstitucijos 38 straipsnis. Tą patvirtina Lietuvos piliečiai asmeniniais kasdienio gyvenimo pavyzdžiais. Būtent dirbančioms šeimoms pagrindinis krūvis teko pandemijos metais: šeimos mokė, gydė, slaugė, rūpinosi dauguma sergančiųjų savanoriaudami ir aukodami pačių uždirbtus pinigus. Šeimos nedvejodamos solidarizavosi su broliais ir sesėmis ukrainiečiais, išgyvenančiais karo baisumus: juos priėmė savo namuose, nuolat aukoja ir kaip išgalėdami remia nuo pat Rusijos agresijos pradžios. Tai sąžiningai dirbančių ir kantriai mokančių valstybei vis didėjančias mokestines prievoles žmonių kasdienybė.

Klausimas, kokio dėmesio Lietuvos šeimos – visuomenės ir valstybės pagrindas – susilaukia iš valdančiosios daugumos? Pastebima tendencija, kai vietoj pagarbos ir pagalbos, kurios turėtų pelnytai (užsitarnautai) sulaukti šeimos, kai mokesčių pavidalu suneša savo šeimos pinigus į valstybės biudžetą, jos vis dažniau iš valstybės gauna kontrolę ir nugalinimą.

Organizacijas neramina ir tai, kad marginalizuojama daugiau nei 70 % šalies gyventojų, pasisakančių už prigimtines šeimos vertybes (2021 m. sausio (Norstat LT, N-1000; Baltijos tyrimai, N-529), 2022 m. kovo (Vilmorus, N-1005) tyrimas). Viešojoje erdvėje vyrauja nuomonė, stebuklingai sutampanti su valdančiosios daugumos atstovaujama nuomone. Visi, tiek politikai, tiek kiti asmenys ar organizacijos, nesutinkančios su priimamais sprendimais itin greitai apkaltinami darbu Kremliui, apšaukiami „maršistais“, homofobais ir panašiai, užsiundomi tyrėjais, diskredituojami spaudoje. Šeimas atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos diskriminuojamos nacionalinių radijo ir televizijos programų transliuotojo – tai precedento neturintis reiškinys demokratiškoje, laisvoje ir nepriklausomoje valstybėje.

Šalis susiduria su neregėtais ekonominiais ir socialiniais iššūkiais. Ir nors valdančioji koalicija bando rūpintis šalies gynybos klausimais, sienos apsauga, tačiau išskirtinai pagrindinis dėmesys sutelkiamas į vienos mažos visuomenės grupės ideologinių interesų gynimą. Ir būtent tokiomis priemonėmis, tik tokiu būdu, kaip pastarieji diktuoja, nors tai nėra paremta nei mokslu, nei jokiais sveiko proto kriterijais. Atrodo, kad visuomenę kiršinantys projektai: Civilinė sąjunga, narkotikų dekriminalizavimas ir kanapių legalizavimas, alkoholio politikos liberalizavimas, kontraceptinių spiralių paauglėms prieinamumas, abortų prieinamumo didinimas ir kt., kiekvienam Lietuvos piliečiui būtų aktualesni nei bendrai visas šeimas nediskriminuojančiai liečiančios problemos: infliacijos, būsto įsigijimo, švietimo (ugdymo), priklausomybių, psichologinės ir fizinės sveikatos iššūkių, demografiniai klausimai ir kt., kurie šiuo metu yra nustumti į šalį.

Raginama valdančiuosius arogancijos, skaldymo ir marginalizavimo metodus keisti į pagarbaus dialogo, atidaus klausymo ir įsiklausymo bei supratimo ir empatijos kalbą.

Kiekvienas vėluojantis sprendimas atsiliepia visuomenės ir šeimų gerovei, todėl yra linkusios palaikyti visas – tiek pozicijos, tiek opozicjos pastangas eiti dialogo ir susitaikinimo keliu. Ragina įsiklausyti į opozicijos pareiškimą Dėl valstybėje susidariusios situacijos ir demokratijos principo pažeidimo Lietuvos Respublikos Seime ir išgirsti jame surašytus konstruktyvius pasiūlymus.

Prašo Seimą besibaigiančioje pavasario sesijoje atsisakyti visuomenę skaldančių įstatymų projektų ir visą dėmesį skirti būtiniausių, neatidėliotinų socialinių ir ekonominių klausimų sprendimui: mažinti PVM maistui, akcizus kurui, didinti vaiko pinigus, sulyginti NPD ir MMA, didinti viešajam sektoriui taikomą bazinį dydį, priimti sprendimą nepasiturintiems Lietuvos gyventojams skirti vienkartines 100 eurų išmokas, priimti Lietuvos Respublikos Prezidento pateiktus teisės aktus, įgalinančius palankesnį vietos savivaldos finansavimą ir kitiems sprendimams, būtiniems šiuo laikotarpiu kiekvienai šeimai.

Kreipimąsi pasirašė šios organizacijos: Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacija, VšĮ Laisvos visuomenės institutas, Daugiavaikių šeimų asociacija MES, Šiaulių Apskrities Cerebrinio Paralyžiaus Asociacija, Asociacija Lietuvos tėvų forumas, Asociacija „Šviesos kampelis“, VšĮ Akademija gamtoje, VšĮ Ugdymosi erdvė „Ąžuolynas“, VŠĮ „Basos mamos“, Sąjunga „Vardan šeimos“, Šiaulių verslininkų ir vadybininkų draugija, Rėkyvos gyvenvietės bendruomenė, Rengimo šeimai asociacija.