Dabartinio braškančio ES projekto, kuris kelia vis didesnį Europos valstybių surūpinimą, šalininkai jo kritikus pravardžiuoja euroskeptikais ir Europos griovėjais, niekinančiais Europą ir jos vertybes.
Ar taip yra iš tikrųjų? Nejau lenkai, vengrai, italai nenori būti Europoje?
Žinoma, ne. Ir būtų kvaila manyti, kad šios šalys nori sugriauti ES?
Atvirkščiai, euroskeptikai išryškina dabartinio ES valdančiojo elito neįgalumą vienyti Europos valstybes. Tariami eurosketpikai nori reformuoti ES, nes tokia, kokia ji yra, neabejotinai žlugs (apie tai prirašyta begalė mokslinių straipsnių). Jų nuomone, tik esminės reformos gali išgelbėti braškančią ES. Taigi išeitų, kad euroskeptikai yra tikrieji ES reformatoriai ir jos gelbėtojai. O visi tylintys, nesąmoningai pritaria ES subyrėjimui.
Bet dabartiniai ES administratoriai ir juos aptarnaujantis Lietuvos personalas, prisidengdami elementaria demagogija siekia suklaidinti rinkėjus, juos gąsdindami būtais ir nebūtais dalykais. Deja, toks yra valdžios pobūdis. Ir visos priemonės tam yra tinkamos.
Tačiau verta pamėginti bent susigaudyti teiginių įvairovėje. Šįkart siūlome diskusiją apie Lietuvos gaunamą ES finansinę paramą.
Ar galima reikalauti sąžiningo ES finansavimo Lietuvai? Ar galima kartu kritikuoti ES projekto klystkelius, kai šį projektą faktiškai perėmė komunistai.
Lietuvoje vis dar visuotinai paplitęs klaidingas požiūris, esą Lietuva ir kitos mūsų regiono šalys gavo ES paramą kaip Europos altruistų dovaną. Už kiekvieną paramos litą ir eurą mes sumokėjome savo rinkomis, numarintais ūkio sektoriais ir ypač emigravusiais žmonėmis. Mes nieko neskolingi.
Svarbiausias klausimas, kurio turime klausti vertindami Lietuvos narystę ES: ar tvarus buvo šis progresas?
