Danas NAGELĖ
ES teisingumo ministrų susitikime vasarį šalys narės išreiškė pritarimą siekiui kovoti su neapykantos kalba ir tokiais nusikaltimais, taip pat palaikymą „ES nusikaltimų” sąrašo plėtrai. Kai kurios pabrėžė, kad svarbu neperžengti ir saviraiškos laisvės, kurią valstybės išsikovojo tik po ilgų totalitarinio režimo metų, ribų. Tačiau Lietuva, aišku, nebuvo tarp tų, kurioms saviraiškos laisvė yra svarbi.
Teisingumo ministrų diskusijoje akcentuota, esą pastaraisiais metais vykstant interneto ir socialinės žiniasklaidos plėtrai internete, daugėja neapykantą kurstančių kalbų, o tai kelia rimtą grėsmę ES vertybėms.
Teisingumo ministerijos pranešime teigiama: pasak Lietuvai atstovavusio teisingumo viceministro Elano Jablonsko, „Lietuva palaiko EK iniciatyvą, kadangi nesant harmonizuoto požiūrio ir bendrų kriminalizavimo taisyklių, valstybės narės savarankiškai nepasieks efektyvių kovos su neapykantos kalba rezultatų”.
„Viceministro teigimu, Lietuva taip pat pritaria ES Komunikate pateikiamoms įžvalgoms, kad interneto kuriamas nevaržymo efektas sudaro palankias sąlygas sparčiai dalintis neapykantos kalba pasitelkiant skaitmenines priemones, nes tariamas anonimiškumo ir nebaudžiamumo jausmas sumažina žmonių susilaikymą nuo tokių nusikaltimų”, – dėstoma pranešime, kuriame labiausiai akcentuojama neapykantos kalba, susijusi su rasizmu ir ksenofobija.
Pasak ministerijos, susitikimo metu ES šalys narės išreiškė pritarimą siekiui kovoti su neapykantos kalba ir tokiais nusikaltimais, taip pat palaikymą „ES nusikaltimų” sąrašo plėtrai.
– Ar jūs neįžvelgiate pavojaus žodžio, saviraiškos laisvei, kai bet koks aštresnis pasisakymas gali būti pripažintas nusikaltimu? – „Vakaro žinios” teiravosi žmogaus teisių specialisto Vytauto BUDNIKO.
– Tai yra manipuliacijos. Visuomenė buvo susitarusi dėl moralinių dalykų, buvo savaime suprantama, kokie teiginiai yra neapykanta, kokie – ne, o dabar viskas yra iškreipiama. Neapykantos kalba galima pavadinti viską, kas tik ateis į galvą. Tai yra naujosios ideologijos dalis, kurios tikslas – suvaržyti žmonių saviraiškos laisvę.
Taip, socialiniuose tinkluose ir interneto portaluose kartais žmonės tikrai kalba su neapykanta. Tačiau linkstama link to, kad bet kokia nuomonė, neatitinkanti valdžios linijos, būtų laikoma neapykantos kalba. Štai Vytautas Landsbergis, mitinguotojus išvadinęs jedinstvininkais ir kitokiais, tikrai kalbėjo neapykantos kalba. Tačiau jo pasisakymai nelaikomi neapykantos kalba. O jei panašūs teiginiai nuskambėtų apie seksualines mažumas, neabejoju, kad jie būtų laikomi neapykantos kurstymu. Tuo bus manipuliuojama.
Ir dabar Baudžiamajame kodekse nurodoma, kas yra neapykantos kurstymas, tačiau neabejoju, kad artimiausiu metu ta slinktis pasisuks į LGBT pusę: kai pradėsite ginčytis, ar tos pačios lyties asmenims galima kurti šeimas, bus keliamos baudžiamosios bylos. Konstruojamas mechanizmas žmonių įsitikinimų suvaržymui. Jei manysit kitaip, tai bus neapykantos kurstymas. Sulauksime laikų, kai bus kaip Suomijoje, kur buvusiai ministrei iškelta byla dėl to, kad ji pacitavo Bibliją.
Kiek tam visuomenė sugebės pasipriešinti – sunku pasakyti. Tačiau sprendžiant iš mūsų visuomenės pasyvumo, prognozės liūdnos.
– Jau ribojama saviraiškos laisvė ne tik homoseksualizmo tema. Blokuojami komentarai, jei juose kritikuojamas pandemijos valdymas, įvairūs apribojimai…
– Na, kai privatūs portalai blokuoja komentarus – dar kažkiek suprantama. Jie turi savo požiūrį į šitą dalyką, todėl turi teisę tą daryti. Tačiau kai žmonės rūšiuojami į tuos, kurie gali reikšti nuomonę, ir tuos, kurie to daryti negali, ir kai tą daro viešąsias paslaugas teikiantys subjektai – tai jau skandalinga. Tai jau cenzūra, kuri pridengiama tariamu neapykantos kalbos stabdymu.
Štai mūsų lėšomis išlaikoma LRT tendencingai į laidą pasikviečia kelis vienaip manančius ir vieną antivakserį – „ant suvalgymo”. Kita vertus, dabar tai jau įprasta, nes LRT tapo vienos nuomonės formuotoja, kaip kad buvo Kuolelio televizija sovietiniais laikais. LRT arba suteikia visą eterį tik vienos nuomonės formuotojams, arba dėl akių įsileidžia kokį vieną kitaip manantį, tačiau jis pertraukinėjamas, jam parenkami penki oponentai. Imituojama demokratija.
Jei taip eisime ir toliau, tai ir socialiniuose tinkluose kitaip manantys bus blokuojami ar net baudžiami. Visuomenė tam turi priešintis ir nelaukti, kol bus priimami atitinkami įstatymai. Kaip buvo su trimis svetimomis raidėmis, įteisintomis asmens dokumentuose. Atrodo, nekaltas dalykas. Tačiau turint mintyje, kad Lietuvoje gyvena 400 tūkst. kitataučių, turėsime gražų paveikslą, kai jie pradės rašyti nevalstybine kalba ar įgis dar ir kitų šalių pilietybę. Per įstatymus ateina tokios normos, apie kurias anksčiau nė nepagalvodavome. Ir tai pasireiškia ne iš karto – tik po metų ar dvejų.
– Bet jau ir dabar taikomi dvejopi standartai. Netgi už anekdotus apie gėjus jau keliamos bylos. Kodėl tada nekeliamos bylos už anekdotus apie čiukčius ar blondines?
– Turime ir neblogų įstatymų, bet jie neveikia. Jei institucijos, turinčios užtikrinti įstatymų vykdymą, yra politizuojamos, tai tie dvejopi standartai ir taikomi. Štai net generalinis policijos komisaras yra pareiškęs, kad tokius dalykus, kokie vyko Sausio 13-ąją, reikia stabdyti, ir davė užuominą, kad reikia pradėti vos ne baudžiamąjį persekiojimą, nors tam nėra teisinio pagrindo. Vienas Seimo vadovų pasakė, o komisaras pareiškė: klausau, darysiu. Jei nebegalima švilpti prieš valdžią, tai tuoj bus keliamos bylos ir už nuomonės pareiškimą kitokiomis formomis. Ypač jei politikai lieps. Galėsite metus įrodinėti, kad tai nėra neapykantos kalba. Bet jei ir teisėjai bus paveikti – nieko neįrodysite. Nes tai – ne teisės, o ideologijos klausimas.
