Užsieniečių Vilniuje išgąsdinta V. Baltramiejūnienė: Gindamasi netampu rasiste!

Edita Siavris

Teisininkės išsilavinimą turinti žinoma veido mankštų trenerė Viktorija BALTRAMIEJŪNIENĖ tikina, jog jau net Vilniaus centre šeimos nebegali jaustis saugios. Išgąstį moteris kartu su šeima patyrė dėl užsieniečių veiksmų.

Noriu įspėti kitus, kad Vilniaus centras gali būti nebesaugus visiems. Turiu omenyje ne pavienes moteris, ne vakarą, ne neaiškų rajoną…

Juk vieta buvo prie Operos ir baleto teatro, sekmadienis, vidurdienis. Ėjau su dukra, su vyru už parankės ir eina du indai, iš toli jau pradeda kalbėtis apie mane, – visi tą pastebėjome. Konkliudentiniais veiksmais, kūno kalba, ir ne pozityviai. Priartėjo ir lenkėsi prie manęs. Mano vyras pasakė „ko čia vėpsai?“ Manau, čia buvo indų kilmės žmonės, matyt, dirbantys žemiausius darbus. Tas žmogus nesuprato, kad čia jam buvo pastaba „tu taip nesielk“. Jis – „ką tu čia!“ Pradėjo agresyviai judėti, šokinėti ir provokuoti muštynes. Dukra pasitraukė toliau. Mums buvo šokas.

Šalia buvo vyrukas, kuris, matydamas mūsų situaciją, sustojo. Matyt, buvo pasiruošęs padėti mano vyrui.

Agresyvaus asmens draugas stvėrė jį už parankės, pradėjo tempti. Ir kokius 150 metrų tas piktas žmogus atsisukinėdamas dar kažką aiškino. Mes svarstėme, ar kviesti policiją dabar? Bet nei nufilmavome. Galų gale nusprendėme važiuoti savo reikalais. Dukra man sakė „mama, aš labai išsigandau“, – „Vakaro žinioms“ nemalonų incidentą papasakojo Viktorija BALTRAMIEJŪNIENĖ. Moteris šia istorija pasidalino ir socialiniuose tinkluose.

Aš su dukra kalbuosi. Jeigu ji užsisakys pavėžėjimo paslaugą ir atvažiuos ne mūsų kultūros žmogus, ji į mašiną nesės. Tegu aš būsiu blogiausia, bet čia mes nerizikuosime.

Esminiai dalykai – tu nesupranti kalbos. Nesaugumas prasideda tada, kai jis savo kultūroje, tu – savo. Negali suvokti, ar jis sako „aš tave čia papjaučiau, išprievartaučiau“ ar „nieko sau, bobelka“, na, negali suprasti. Matyti, kad tai yra priekabiavimas.

Aš suvokiau, kad net šalia savo vyro negaliu būti saugi. Nei aš, nei dukra, nei pats vyras, – kalbėjo ji. – Visi suprantame, daugėja kitataučių. Mes konfliktų nesprendžiame fizine jėga. Išsilavinę, inteligentiški žmonės gyvenime nesimušė.“

Kai kurių žmonių komentarais socialiniame tinkle buvote raginama tokiu atveju tiesiog nekreipti dėmesio.

Mes turime bijoti žodžio „rasizmas“. „Lygiateisiškumas“, „europinis mąstymas“, „pasaulietiškas mąstymas“ – su šiais žodžiais mes patenkame į spąstus.

Mes nebemokame atskirti, kur yra reali situacija, kai visa tai negalioja, ir egzistuoja tiesiog agresijos ir ne agresijos santykis. Mes labai bijome naujosios etikos, bijome pasakyti, kad žmogus yra nudriskėlis, jeigu jis yra nudriskėlis. Bijome pasakyti, kad jis pavojingai elgiasi moters atžvilgiu, nes bijome, kad prasidės „o kodėl tik moters, o ne vyro?“, „o kodėl jis nudriskėlis?“ Prasideda daugiau „kodėl?“ Tai, mano nuomone, yra aukos kaltinimas.

Iš komentarų pajutau – moteris visada kaltins moterį, „čia jūs kalti, patys šokote, reikėjo praeiti“. Sulaukiau tokių žodžių, kad, „nesuprasčiau savo vyro, jei jis mane taip apgintų, mes eitume ir praeitume“.

Jeigu mes norime, kad vyrai išliktų vyriški, negalime iš jų atimti pareigos apginti savo moterį, šeimą, dukrą ir pasakyti „stop“.

Be rasizmo, be agresijos sakau: jūs esate svečiai. Nejau mes bijome nuosavuose namuose pasakyti tai? Mes neturime jų mušti, bet kai svečias pradeda bandyti ribas, mes turime pasakyti „stop“, pas mus taip nepriimtina, pas mus taip negalima.

Kokios reakcijos iš tautiečių dar sulaukėte?

Buvo džiūgavimo, kad va, čia jūs vilniečiai, pamatysite, kas bus. Bus, kaip kitose valstybėse. Palaukite, palaukite…

Tai aš atsakau, gerbiamieji, jeigu jūs tokios nuomonės, kad pas jus dega namas ir mes visi džiūgaujame, kad štai Vilnius aptekęs pinigais ir viskuo, tai čia labai prastas požiūris, nes Vilnius – ir jūsų valstybės sostinė. Tikėtina, kad ir jūsų vaikai, anūkai norės čia važiuoti gyventi ir dirbti. Tai čia jūs palaukite, ir tada bus visiems.

Dar gavau privačių žinučių, kad iš kitataučių būna „pastatyminės“ avarijos; kad vyksta provokacijos. Kad, paprastai tariant, mūsų situacijoje mano vyras „duotų į snukį“ ir tada kviečiame policiją… O tada – duok kokius 100–200 eurų.

Aš jau nešiojuosi dujų balionėlį. Anksčiau buvau ta, kuri mieste, prekybos centruose, einant kitataučių kompanijai, nukreipdavau žvilgsnį. Dabar žvilgsnio nenukreipsiu, aš juos stebėsiu ir nevaidinsiu, kad esu auka, kad aš susigūžusi, kad tik greičiau pro juos praeičiau. Kad jie čia šeimininkai, ir gali šūkauti. Ne, šeimininkė esu aš.

Mes turime precedentus, tokį marselį (Prancūzijoje Marselio miestas laikomas nesaugiu dėl čia gyvenančių daugybės kitataučių, – aut. past.) galime gauti per pusmetį… Tos valstybės (Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija, Švedija ir pan.) yra užsižaidusios su demokratija. Viskas gerai, jos yra demokratijos ir atviros politikos lopšiai. Bet mūsų šalis yra istoriškai traumuota valstybė, mes negalime sau leisti žiūrėti į didžiuosius ir sakyti, jei jiems taip nutiko, tai mums juo labiau bus ir susitaikykime su tuo.

Ypač kalbu apie moteris, nes priekabiavimas buvo prie moters. Jis ir bus prie moterų, mes turime suvokti tų žmonių kultūrą, kad tai yra moters sudaiktinimas. Visiškai nepaisymas jos kaip žmogaus, ir kalbu ne kaip feministė, o kaip humanistė. Ir dėl to man yra labai baisu.

Nesvarbu, ar tu rusas, ar tadžikas, – tu esi svečias.

Mes labai daug leidžiame. Saugumas nėra duotybė. Asmenines ribas reikia ginti, ir dėl to tu netampi rasistu ar blogu žmogumi.

Komentuoja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas RAČIUS:

Lietuviai labai daug ir noriai keliauja į egzotinius kraštus. Didysis klausimas – jei lietuviai bijo egzotinių kraštų kultūrų atstovų, kodėl ten masiškai keliauja? Atsakymas paprastas – lietuviai nebijo. Jie nemano, kad keliaujant į Indiją, Šri Lanką ar kitur jiems kas nors grės. Žinoma, yra šalių, kuriose saugumo padėtis sudėtinga, bet lietuvių turistai važinėja net į Afganistaną. Yra žmonių, kurie linkę rizikuoti savo sveikata ir gyvybe dėl egzotiškos šalies.

Bendrąja prasme lietuviai tikrai nėra nusiteikę priešiškai, nėra įsibaiminę. 20 lėktuvų per dieną į Egiptą nesuponuoja, kad lietuviai – bijantys žmonės. Na, sakome, gerai, lietuviai tiesiog keliauja.

Klausimas, ar delinkventinis, nusikalstamas elgesys yra iš principo būdingas tų kultūrų atstovams? Atsakymas – ne. Absoliuti dauguma, nuvykę į Indiją, Šri Lanką ar Egiptą, nesako, kad kažkas prie jų gašliai kabinėjasi ar šneka. Galbūt gali pasitaikyti vienas kitas asmuo. Galbūt išgėręs ar narkotikų pavartojęs.

Pamenu, kai važiavau su savo šeima į Maroką, tada jaunas savo ir draugų merginas paruošiau, kad visko gali būti, gali pasižiūrėti, pasakyti. Kai mes grįžome, sako, „tėvai, ką čia nusišneki, niekas ten nei žiūrėjo, nei mes įdomios buvome“.

Kai mes kalbame apie tai, kai iš tiesų yra nusikalstamas elgesys, labai paprastas patarimas, o tai ką veikia Lietuvos policija? Reikia eiti į policiją. Visai nesvarbu, ar žmogus yra rudų, ar mėlynų akių, jeigu jis nepagarbiai elgiasi su Lietuvoje gyvenančiais žmonėmis, tam yra įstatymai, policija.

Žinoma, gali būti tokių žmonių, kurie norėtų provokuoti. Teoriniu lygmeniu galime įsivaizduoti, kad koks vargšiukas iš Indijos, kuris ten uždirbo 150 dolerių, bet Lietuvoje uždirba 600–700 dolerių ir yra labai laimingas, kad gavo darbą, galvoja, kaip man čia kokį „pokštą“ iškrėsti? Pavyzdžiui, „išprovokuosiu, kad lietuviai mane pavadintų nigeriu, kaip bus fainiai“. Jei mes manome, kad žmonės taip nori elgtis… Aišku, negaliu pasakyti, kad niekada negali būti iš 1,4 mlrd. indų tokio žmogaus.

Kad galėtų ateityje, po 80 metų, būti, pavyzdžiui, didžiulės bendruomenės, kuriose būtų tam tikros organizacijos, siekiančios politinių tikslų ir jų vedinos provokuotų kitas grupes žmonių, tai taip. Galime apie tai kalbėti.

Informacija

Užsieniečiai, įtariami (kaltinami) nusikalstamų veikų padarymu pagal pilietybę: LR BK 213-214, 281, 284 str., kitos nusikalstamos veikos; labai sunkūs ir sunkūs nusikaltimai, LR BK 129-131,178 str.

Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas. 2023 m. – 6 atvejai; 2024 m. – 15 (vyrauja – Azerbaidžanas, Rusija, Gruzija, Latvija, Norvegija, Estija, Ukraina).

Kelių transporto eismo taisyklių pažeidimai. 2023 m. – 38, 2024 m. – 46 (vyrauja – Azerbaidžanas, Baltarusija, Libanas, Kirgizija, Lenkija, Estija, Ukraina).

Viešosios tvarkos pažeidimai. 2023 m. – 23, 2024 m. – 41 (vyrauja – Baltarusija, Gruzija, Latvija, Lenkija, Ukraina).

Kitos nusikalstamos veikos. 2023 m. – 933, 2024 m. – 820 (vyrauja – Baltarusija, Rusija, Gruzija, Kazachstanas, Latvija, Lenkija, Ukraina).

LABAI SUNKŪS IR SUNKŪS NUSIKALTIMAI. 2023 m. – 197, 2024 m. – 126 (vyrauja – Baltarusija, Rusija, Uzbekistanas, Latvija, Lenkija, Ukraina).

NUŽUDYMAI. 2023 m. – 2 (Baltarusija, Rusija); 2024 m. – 1 (Armėnija).

Vagystės. 2023 m. – 71, 2024 m. – 83 (vyrauja – Baltarusija, Rusija, Azerbaidžanas, Ispanija, Latvija, Lenkija, Ukraina).

Šaltinis – Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM.