Vygantas Kaniava
Iš esmės pritariu Laisvūno Šopausko mintims publikacijoje „Liberalmarksistinio revoliucinio teroro pradžia Lietuvoje (II)”. Tačiau reikėtų patikslinti požiūrį į Bažnyčia toje vietoje, kurioje Laisvūnas kalba, jog „katechetikos ekspertės galima sakyti viešojoje erdvėje pristatė Bažnyčios poziciją (Bažnyčios autoritetai arba tylėjo, arba jų balsas nebuvo girdimas), toks jų kalbėjimas leido ištransliuoti vaizdinį, kad „naudingo idioto“ vaidmenį atlieka visa Bažnyčia”.
Tačiau Bažnyčia netylėjo. Tik, kaip įprasta, jos nuomonės neklausoma. Šį kartą žiniasklaida Bažnyčios poziciją paprasčiausiai ignoravo dar kartą patvirtindama, jog „žodžio laisvė” suprantama taip, kaip vienų teisė kalbėti ką nori, suteikiant kitaminčiams teisę tik pirmųjų klausytis.
Gegužės 31 d. Lietuvos vyskupai viešame laiške katechetams ir tikybos mokytojams nurodė, kad žmogaus ugdymas – tai ne tik suteikimas jam žinių, bet ir įgalinimas jį gyventi vadovaujantis savo įsitikinimais, kad tikybos mokymas apima ir dorinį ugdymą. „Kiekvieną dovaną žmogus gali panaudoti geram ar piktnaudžiauti ja”. „Tai žmogaus laisvės didybė ir kartu tragedijos pavojus”, -rašoma laiške.
Lietuvos vyskupai laiške pabrėžė: „Turime vadovautis tikėjimo mokymu, skelbiančiu, kad kiekvienas žmogus be jokių išimčių yra Dievo mylimas ir vertas pagarbos”. Kartu paliepė: „visada drąsiai, be jokios baimės pateikite Kristaus Evangelijos mokymą apie žmogų, turintį Dievo jam suteiktą prigimtį, apie šeimą kaip vyro ir moters neišardomos meilės sąjungą, apie santuoką, kylančią iš šios meilės.” „Privalome atskirti netvarkingus potraukius nuo jų įgyvendinimo veiksmais.” „Tokia pozicija tikrai nėra „homofobiška“, kaip kartais bandoma mus apkaltinti. Atvirkščiai, ji kyla iš tikros pagarbos ir meilės kiekvienam žmogui, kokios orientacijos jis bebūtų. Mūsų pareiga – gerai išmanyti Katalikų Bažnyčios mokymą šiuo svarbiu klausimu, jį perteikti kuo tiksliau ir tinkamais pedagoginiais būdais.
Drauge atminkime griežtą popiežiaus Pranciškaus perspėjimą dėl „gender“ ideologijos ir ja remiantis vykdomos indoktrinacijos bei „ideologinės kolonizacijos“. Tai popiežius pavadino didžiuoju šeimos priešu, dalyvaujančiu pasauliniame kare siekiant sugriauti šeimą.
Gerbdami žmogų, nebijokime įvardyti nuodėmės: taip nepažeminame ir nepasmerkiame žmogaus, o tik atskleidžiame jo veiksmų blogį, paskatiname jį gręžtis į Dievą, tikrąjį gėrį ir laimę. Visada skleiskime atsiversti kviečiančios Evangelijos džiaugsmą.”
Taigi problema ne Bažnyčios pozicijos buvime/nebuvime, o galimybė tą poziciją viešai išreikšti.
Visą laiško tekstą skaitykite ČIA
Iš esmės pritariu Laisvūno Šopausko mintims publikacijoje „Liberalmarksistinio revoliucinio teroro pradžia Lietuvoje (II)“. Labai idomu, nes as esu katalike ir nepritariu. Stai kodel:
Gerb. Dr. Šopauskai,
Ideologiniai isitikinimai uzgoze jusu paties gebejima blaiviai ir racionaliai ivertinti situacija ir nebijoti pasakyti, kas buvo tinkama, kas netinkama (pavyzdziui, issamus apibudinimai lytines sueities — netinkama, zurnalistu agresyvus mokytojos puolimas — netinkama, pasisventimas darbui — tinkama ir t.t.). Todel as noreciau atsisesti prie Jusu antrojo straipsnio ir ji paanalizuoti.
Jus sakote:
“Viktorija Sadauskaitė: Pažįstu mokytoją Loretą Raudytę ir galiu garantuoti, kad jokia paskleista informacija ši mokytoja nenorėjo nieko įžeisti.”
Labai tiketina, kad mokytoja tikrai nenorejo nieko izeisti. Esme ar mes priimsime jos pasauleziura ir kas jai atrodo kaip izeidimas ar kaip is mokytojos reikalausime, kad jis suprastu mokiniu pasamone ir duotu medziaga, kuri nebutu traktuojama kaip izeidimas. Taciau cia gan sunku, kai maisosi emocines nuomones geju tema. Siulau kita pavyzdi — senmerges. Ne todel, kad noreciau samoningai kazka izeisti, pati esu senmerge ir sioje istorijoje kaltinama moteris taip pat tradiciskai galetu buti pavadinta senmerge (to tiksliai nezinau, tik speju is pavarder). Pateiktas pavyzdys nieko bendro neturi su realybe, tai tiesiog hipotetiskas pamastymas. Pavyzdys skirtas dviem krastutinumams parodyti ir gincyti, kad tokie krastutinumai turi buti norma. Isivaizduokite situacija ateistineje mokykloje, Lietuvoje, kur per etikos, tarkim, pamoka mokytoja(-as) ateiste(-as) duoda tokia medziaga:
– Tikyba desto daugumoj netekejusios mokytojos, daznai vadinamos senmergemis (tai tokia pat marginalizuota visuomenes dalis kaip gejai, taciau senmerges nesulaukia tiek „demesio”, nes yra isisenejes ir daznai pasiepiamas fenomenas, kurio niekas nemato kaip gresmes);
– augant religineje aplinkoje joms buvo aiskinama, kad vyro ir moters lytine sueitis yra „geda”, „nepadoru” ir t.t. nors baznycia pritaria lytiniams santykiams po santuokos, toks gedinimas iskreipia senmergiu poziuri i sueiti ir jos, vedamos gedos, niekada nepatiria reiksmingu santykiu su vyru, ne butinai fiziniu, bet ir emociniu;
– mokslininkai irode, kad tokios moterys senmerges daznai turi psichologiniu sutrikimu, nes jauciasi atstumtos nuo visuomenes. Krikscionybes istorijoje (kas labai aktualu butent siu ivykiu kontekste), senmerges buvo laikomos raganomis, kurios valgydavo ar tvirkindavo vaikus, uztraukdavo liga naminiams gyvuliams, sunaikindavo derliu;
– mokslininkai pranesa, kad yra sasaju su visuomenes pasaipomis skirtomis senmergems ir ju uzsiemimo masturbacija (Nakazawa, T. (1996). A spectrum for obsession and personality disorders. Psychiatry and clinical neurosciences, 50(1), 11-19.). To pasekoje, senmerges i savo lytinius organus kisa ivairius namu apyvokos daiktus, pavyzdziui, samcius, kocelus, sluotkocius.
Pavyzdys duotas apie tam tikra zmoniu grupe, remiantis stereotipais, istorija ir vienu saltiniu, kuris galbut it teisingas, bet tiesiog klaidingai interpretuotas. Cia Jums atrodo normalus ar izeidziantis apibudinimas tam tikros moteru grupes? Reiktu pabrezti, kad kas mums atrodo izeidziantis kontekstas, siai mokytojai atrodytu, kad neizeidziantas. Todel pagal jos issakytu pavyzdziu lygi apie homoseksualius zmones, virsuje pateikta versija jos realiai neturetu zeisti ir neturetu zeisti ne vienos senmerges (senmeres savokos as nenaudoju pasiepiamam kontekste, tiesiog naudoju kaip senovini, lietuviska zodi, apibudinanti nevedusia, bet jau suaugusia moteri). Ar tai reiskia, kad toks aprasas yra priimtinas mokykloje? Priimtinas ugdomajame kontekste? Ar tokie issireiskimai neturi kazkokiu neigiamu konotaciju? Cia klausimu daur ir pagal konteksta bei savo paciu pasauleziura mes juos galime atsakyti ivairiai. Taip, raganu persekiojimas viduramziais yra gan ziaurus istorijos tarpsnis, ugdomaisiais tikslais reiketu su juo susipazinti. Ar reiketu eiti iki tokiu krastutinumu kaip kocelai ir sluotkociai? Turbut ne. As bent noreciau tiketi, kad didele dauguma abejose barikadose esanciu zmoniu pasakytu “ne”. Gal ir lekstas pavyzdys, bet tiesiog norejosi kitokio konteksto, turbut nesvarbu koki pavyzdi bearinktume, nesvankaus pobudzio lytines sueigos analize neturetu buti i tai itraukta.
Toliau noreciau cituoti Jusu pasisakymus ir juos apmastyti:
„Mokytojos pjudytojams nepavyko iškart įgyvendinti savo sumanymo – pasiekti, kad mokytoja būtų skubiai atleista su „vilko bilietu“, o liberalmarksistinio ir seksualinių mažumų judėjimo politiniai tikslai – „didysis valymas“ švietimo įstaigose, „neapykantos kalbos“ režimo įvedimas, privaloma genderizmo ir lytinių iškrypimų propaganda mokyklose, viešojoje erdvėje dominuojančio normalumo supratimo apvertimas – būtų greitai ir sklandžiai įgyvendinti. ”
Nebuvo jokio pjudymo, cia tiesiog eilini karta neetiskas zurnalistu elgesys ispute burbula, o Jus kazkodel prisidedate prie to burbulo putimo.
„Tai verčia giliau pasidomėti liberalmarksistinio judėjimo ir jo vykdomų ideologinių persekiojimo kampanijų pobūdžiu.”
Jus skelbiate kara ten, kur jo nera, tokia retorika yra mazu maziausiai kenksminga.
“Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas socialiniame tinkle „Facebook“ mokytojos pjudymą pakomentavo taip:
(… )Per greit patikėjo. Bet kad panašius dalykus skelbia ir kiti: Gabriele Kuby „Gender revoliucija. Buldozerinis reliatyvizmas“ …”
Gabriele Kuby aprasas anglu kalba Vikipedijoje yra gan siauras, taciau jeigu mokate vokieciu kalba, nesunku suzinoti, kad jos straipsniai yra paremti jos asmenine “krikscioniska desniaja pasauleziura”. Idomu, kad ji taip pat parase knyga “Harry Potter – Der globale Schub in okkultes Heidentum”, kurioje filmas, skirtas vaikams, kritikuojamas okultizmo ir pagonybes skatinimu. As nezinau, kiek knygu imanoma parasyti apie ivairiu kultu skatinima perzvelgus visa Holivudo istorija… Taciau cia mes vel gi atsiremiame i savo ir kitu pasauleziura ir daugumos pasauleziura ir apskritai priimtinos normos sako, jog dokumentika yra realybe, o meniniai filmai yra fikcija. To pasekoje, meniniai filmai neturetu buti interpretuojami giliau negu ju menine verte. Zinoma meniniai filmai daznai istorijoje buvo naudojami kaip politines propagandos irankis, taciau neesu girdejusi, kad bent vienas is zinomu filosofu ar psichologu butu susirupines, kad filmas skatina pagonybe ar okultizma:) Todel atrodytu, kad vienam fiktyviam apsisaukeliui atremti panaudotas kitas asmuo, kuris nera apsisaukelis, bet turi polinki i radikaluma. Ar nera jokiu veikalu, kuriuos tokia tema butu parase maziau radikalus zmones? Manau, kad yra, o jei nera, tai gal reiktu susiimti, kokiu tiesiu mes uzsimerke vaikomes, stengdamiesi islaikyti religijos “tyruma”, kuris realiai nieturetu jausti jokios gresmes del bet kokiu mazumu judejimu. Ar baznycia ir jos mokymas yra tokie silpni, kad bet kokia mazuma ar net diduma juos sunaikintu? Jeigu sovietu okupacija neisnaikino krikscionybes, tai gejai isnaikins?
“Tačiau tokia pozicija nebuvo plačiau paskleista ir viešojoje erdvėje kur kas geriau buvo girdimas televizijos ištransliuotas katechetikos eksperčių balsas.”
Manau, kad vien faktas, jog Telšių Katechetikos centro vadovas,R. Gudlinkio interviu buvo isspausdintas bernardinai.lt yra nenuneigiama tiesa, jog vienas is “normalesniu” tinklarasciu tai paskelbe. Ka reiskia placiau? Ar jums aktualu ka raso delfi.lt? Ar jie apskritai reprezentuoja blaivu mastyma, etiska ziniasklaida ir samoninga skaitytija? Jei taip, tai kodel tuomet Jusu paties straipsniai yra skelbiami apskritai skaitytoju neturiciuose portaluose? Tuo labiau Jus tokiu pasakymu isaukstinate televizija, lyg ji taip pat reprezentuotu zurnalistinio darbo kokybe ir etika! Panaudoti tai kaip priezasti kontraatakai ir uzsimerkti i fakta, kad lietuvos ziniasklaida apskritai praranda visuomenes pasitikejima (https://www.tv3.lt/naujiena/123889/zurnalistu-sajunga-sunerimo-kad-ziniasklaida-praranda-pasitikejima), tai tik sustiprina neegzistuojancia ziniasklaidos itaka. Nera ko stebetis, kad zmogus vedamas ideologijos (anti homo) eilini karta neziuri i faktus is salies, bet ziuri i faktus saliskai. Labai gaila.
“Katechetikos ekspertės iš anksto skubėjo pripažinti kaltę, iš esmės priėmė mokytojos pjudytojų skelbiamą interpretaciją ir tuo legitimizavo mokytojos puolimą. Katechetikos eksperčių pasisakymai atskleidžia keletą svarbių dalykų, todėl juos verta išsamiai išanalizuoti.”
Pasidomekime ir paziurekime, ka “ne taip” sios “ekspertes” pasake.
“Sakykim, jeigu Bažnyčia skelbia, kad kiekvienas žmogus turi prigimtinę ir nelygstamą vertę, ar ne, ir Dievas myli kiekvieną iš mūsų, tai šitos skaidrės tarsi skatina galvoti atvirkščiai.”
Jeigu baznycia moko doroves, o skaidrese pateikiamas “grafinio” turinio seksualiniu santykiu aprasymas, tai bet kuriam zmogui taS turetu sukelti sleikstuli ir galu gale nepagarba zmonems, kurie uzsiima tokiais dalykais. Idomu tai, kad, oficialiais duomenimis, Amerikoje 85.4% vyru ir 83.2% moteru (https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3901667/) uzsiima oraliu seksu, kuri mokytoja apibudino skaidreseapie gejus. Ar mokytoja pristatytu amerikiecius tokiame kontekte kaip homoseksualus? Ar normalu butu skaidreje parasyti, kad dauguma amerikieciu “priima sekla i burna ir dazniausiai ja nurija”? Griztant prie zmogzudysciu ir kuno daliu valgymo. Sokiruoja tokios informacijos pateikimas remiantis tik vienu saltiniu. Net jeigu saltinis nebutu kontraversialus kaip pateiktasis, mazu maziausiai reiktu pasidometi bent pora kitu, kurie patvirtintu tokia sokiruojancia isvada. Zydai, tuo tarpu, taip pat ne karta buvo apkaltinti vaiku valgymu, o tokios stigmos egzistuoja iki siu dienu (https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-ritualines-krikscionio-zmogzudystes-mitas-582-383130). Egzistuoja publicistinio stiliaus straipsniai, kurie iki siu dienu zydus puola, tik pasikeite siek tiek tematika — siandien jie nevalgo vaiku, jie juos parduoda juoduju organu rinkoje:
https://www.bigbenas.com/diena/pasaulio-organu-prekybos-centras-randasi-izraelyje/
Sis straipsnis yra rinkinys nesusijusiu faktu, ju nuotrupu, o nuotraukos yra akivaizdziai pavogtos is kitu zurnalistiniu straipsniu, kuriu temos net nera susijusios su organu prekyba. Ar musu aptarinejama mokytoja toki straipsni neabejotinai pristatytu savo pamokoje kaip tikra?
“Norėčiau pastebėti taip: mūsų visuomenėje yra problema, kad mes į Bažnyčios mokymą labai siaurai žiūrime. ”
Neabejotinai ir tokie straipsniai kaip Jusiskiai bei tokios skaidres apie “sekla” tik dar labiau atitolins zmones nuo baznycios. Ne todel, kad jie pritaria gejams, o todel, kad jie supras, jog geris ir blogis baznycios atveju praranda prasme (siuo atveju Jusu primetama gerio ir blogio savoka baznycios kontekste, kuriai as nepritariu). Jeigu pateikti lytines sueities aprasyma i analine anga yra geris ir ugdymas, tai kas laukia toliau? Cia gal toks neomarksistinis baznycios ugdymo stilius ateina ar kaip?
“Mokytojas esą turi ugdyti mąstymą ir leisti mokiniui pačiam susiformuoti savo pasaulėžiūrą, o svarbiausias dalykas dorinio ugdymo ir tikybos pamokose yra… mokinio laisvė pasirinkti…”
Jus teigiate lyg tai butu blogybe? Ar mes ugdome zmogu, kuris turi suprasti dorove ne tik kaip savoka, bet kaip ir kasdienybes, rutinos atributa, kuriuo reminatis reikia priimti sprendimus. O gal mes stengiames “ikalti“ i galva, kad reikia gyventi dorovingai, net nesistengiant apmastyti kas tai yra? Kuo skiriasi krikscionis, kuris mato dorove veiksmuose ir zodziuose ir krikscionis, kuris mato dorove kaip zodi, parasyta kazkokiuose vadoveliuose? As manau cia yra skirtumas tarp kazkieno zodziu interpretaciju ir skirtumas tarp suvokimo kas yra ideologija, kas yra krastutine indoktrinacija, o kas yra samoningumas (ir visos kitos tokio tipo savokos).
Toliau seka kita, ilga citata ir po ja — analize: “Kiek nerišliuose, bet nuosekliuose ir nepaprastai iškalbinguose katechetikos eksperčių pasisakymuose randame idėjas…” Analize, deja, sudeta i toki ilga paragrafa, kad taip pat iskyla rislumo klausimas. Gal eilini karta taip samoningai norima irodyti, kad tai yra “stipri” analize? Kazin ar tulas skaitytojas prieis to paragrafo galo, o gal tiesiog priims viska kaip uz gryna tiesa, nes jos daug ir to pasekoje ji svari?
“Prerogatyva pačiam pasirinkti padaro mokinį lygų mokytojui ir suteikia mokiniui galimybę atmesti mokytojo autoritetą: „Gal jums ir gerai, mokytojui gali pasakyti koks nors dvyliktokas, bet aš galbūt noriu pasirinkti kitą. Jūs man nepakankamai įrodėt arba aš per mažai turiu argumentų, arba aš neturiu tos patirties, aš nematau to.“ Požiūris į mokytojo ir mokinio santykį, pagal kurį mokytojas tik informuoja, subtiliai siūlo, nevertina ir neprimeta, o mokinys pats pasirenka ir pats ugdosi pasaulėžiūrą, suponuoja pasirinkimų įvairovę. Pasirinkimų įvairovė, kurią mokytojas turi priimti, bet negali vertinti, veda prie nuostatos, jog „tikyboj teisingo atsakymo nėra“. Be abejo, tai galioja ne tik tikybai. Nuosekliai mąstant iš „progresyviosios“ pedagogikos pozicijų tenka pripažinti, kad teisingo atsakymo taip pat nėra nei doriniame ugdyme, nei istorijoje, nei fizikoje ar matematikoje. Apibendrinti šias pastabas apie katechetikos eksperčių entuziastingai diegiamą „progresyviąją“ pedagogiką galima taip: „progresyvi“ pedagogika postuluoja, kad mokytojo ir mokinio statusas bei santykis turi atitikti radikalaus individualizmo ir radikalaus egalitarizmo principus, ir teigia, kad radikalaus individualizmo ir radikalaus egalitarizmo principų įdiegimas reikalauja reliatyvistinės mokymo turinio traktuotės.”
Cia labai saliskai interpretuota mokymo standartu progresas. Siulyciau pasidometi mokymo metodais Izraelyje. Net religingi zmones turi kritini mastyma, kuris jokiu budu nera dvasingumo ar pagarbos antiteze. Antonimas tokiam mokymui butu SSSR mokymo metodai. Daug darbu mokymo tema, mokymo metodais parase tokie garsus filosofai kaip P. Freire. Blogu intenciju galima rasti ne tik pas gejus, liberalus ar progresyviuosius visuomenes atstovus, blogu intenciju galima rasti ir pas religines bendruomenes, krikscionybe, jos mokymus. Tokie ieskojimai ir ju kaupimas yra samoningas ar nesamoningas savoku itvirtinimas visuomeneje, savoku, kurios galbut net neturi prasmes ar yra niekines, taciau irodo kazkieno “tiesa”. Berods B. Latour rase apie “black boxing” ir kaip visuomeneje itvirtinamos ar isitvirtina nuomones, kuriu niekas neanalizuoja, nes jos priimamos kaip senos tiesos. Jusu aprasomas diskursas butu kaip ir stengimasis duoti tokiai tiesai pavidala ir paversti ja neklausiama. Nors is kitos puses pagal Jezaus mokymus mes visi galime gyventi taikoje ir meileje, taciau taika ir meile nera, matomai, siekiamybe sitos istorijos kontekste. Siekiamybe yra apginti savo nuomone bet kokiu tikslu, nesvarbu, kurioje barikadu puseje ji butu. Kaip akademikas, jus labai puikiai ikunijate D. Haraway aprasyta mokslo zmogu:
“…no insider’s perspective is privileged, because all drawings of inside-outside boundaries in knowledge are theorized as power moves, not moves toward truth.”
Kad ir kaip nenoreciau naudoti feministinio stiliaus pavyzdzio, kad ir kaip noreciau panaudoti koki nors pozityvu pavyzdi is kitu mokslo sriciu, siu straipsniu argumentu apibudinimui, tiesiog nieko teigiamo nerandu! Zmones, kurie kuria “juodasias dezutes” dazniausiai turi savu tikslu. Dorovinga visuomene, harmoningas gyvenimas ir t.t. Nera tokiu zmoniu galutinis tikslas, nes vien tokie purvu taskymo metodai jau kelia klausimu apie galitinius tikslus.
“Nesunku pastebėti, kad katechetikos eksperčių entuziastingai palaikoma „pozityviosios“ pedagogikos koncepcija susiduria su rimtais keblumais. Tradiciniu požiūriu mokytojo pažiūrų vertinimas ir kvestionavimas turi būti atidėtas tol, kol mokinys taps tiek pat išsilavinęs kaip mokytojas, nes būtent išsiauklėjimas ir išsimokslinimas suteikia pagrindą tinkamai vertinti ir tinkamai pasirinkti; kol asmuo neišauklėtas ir neišmokslintas, už jį vertina bei renkasi tėvas ir, in loco parentis, – mokytojas. Tuo tarpu „progresyviosios“ pedagogikos požiūriu, mokinys vertina ir pasirenka pats. Kyla esminis klausimas: kokiu pagrindu vertina ir renkasi neišauklėtas ir neišmokslintas mokinys – savo subjektyvių preferencijų pagrindu? Ar toks pagrindas pakankamas? ”
As manau, kad Jus samoningai maisote kritinio mastymo ugdymo savoka su problematiskais mokymo metodais, kurie apsibrezia vadovelinemis tiesomis (pavyzdys: https://www.theatlantic.com/education/archive/2015/10/the-history-class-dilemma/411601/?utm_source=atlfb)
“Į šį klausimą „progresyviosios“ pedagogikos šalininkai atsakymo paprastai nepateikia; apie jį tyli ir katechetikos ekspertės. Sunkumai, kylantys „progresyviajai“ pedagogikai, nėra tik teoriniai. ”
Cia vel gi, savoku maisymu ir saliska interpretacija prieita prie tokios, argumentui palankios isvados.
“Individualistinės ir egalitaristinės nuostatos sugriauna mokytojo autoritetą, o reliatyvistinė mokomojo turinio traktuotė iš esmės pakeičia mokomųjų dalykų pobūdį. Tikybos pamokos tik tuomet yra tikybos pamokos, jei religinė doktrina yra dėstoma kaip objektyvi tiesa; jei religinė doktrina netraktuojama kaip objektyvi tiesa, tada tikybos pamokos tampa religijotyros pamokomis. ”
Kokiu budu tai gali buti destoma kaip objektyvi tiesa, kai sekancioje pamokoje, kuri (atsitiktinai ar ne) bus biologija, vaikas tures priimti biologijos mokslo “tiesas”, kurios daznai neigia religijos “tiesas”? Tokia metodika destoma religine doktrina pasmerkta isnykti is bet kurio issilavinusio zmogaus gyvenimo! As zinau ne viena religinga fiziniu mokslu mokslininka, kurie realiai supranta savo religingumo prasme ir giluma. Tas niekada neapsibrez tokiais kaip Jusu kontraversaliais siulomais metodais.
“Analogiškai yra su dorovinio ugdymo pamokomis. Dorovinio ugdymo pamokos tik tada yra dorovinio ugdymo pamokos, jei etinė doktrina yra dėstoma kaip objektyvi tiesa; jei etinė doktrina nėra traktuojama kaip objektyvi tiesa, tada dorovinio ugdymo pamokos tampa supažindinimu su etinių idėjų įvairove.”
Jusu siulymai yra gan krastutiniai ir tuo paciu pavojingi. Pavojus cia slypi gan platus, vienas idomus pavyzdys soves i galva yra G. Orwell “newspeak” argumentas. Pasidomekite siomis nemokamomis paskaitomis is Harvardo apie teisingumo savoka ir pasakykite man, ar egzistuoja “objektyvi tiesa” etikoje ir doroveje: https://www.youtube.com/watch?v=kBdfcR-8hEY
“Moralinė ar religinė doktrina, kuri nėra dėstoma kaip objektyviai galiojanti, negali įpareigoti. Greičiau atvirkščiai: „progresyvios“ pedagogikos skatinamas individualizmas, egalitarizmas ir reliatyvistinė mokymo turinio traktuotė skatina mokinį manyti, kad jo neįpareigoja jokie etiniai ir religiniai principai, taip pat ir tie, kuriuos jam įdiegė šeima. Tokiu būdu „progresyvus“ dorinio ugdymo ir tikybos dėstymas dėsningai tampa tvirkinimo, nukrikščioninimo ir išvalstybinimo instrumentu, o visa „progresyvioji“ pedagogika – vienu svarbiausių visos švietimo sistemos nuosmukio ir neefektyvumo faktorių. Tolesnis „progresyvios“ pedagogikos diegimas gali atnešti tik tolesnį standartų, pasiekimų, drausmės ir moralės nuosmukį.”
Cia samoningai paslepiama padarytu sasaju nelogiska seka. Jeigu mokinys pamokoje mokomas doroves ideju, o ne pornografiniu tekstu ar filmu analizes, tai kokiu budu jis gali tapti tvirkinimo auka? Ar skaidrese pristatytas lytiniu aktu aprasymas nera tvirkinimas? Ar mes cia apskritai skiriame savoka ar uzsiimame aklu pasisakiusiuju gynimu vien todel, kad jie priklauso musiskai mastanciuju grupei ar yra naudingi musu formuojamo argumento svarumui? Apie individualistines ir kolektyvines visuomenes bruozus (teigiamus ir neigiamus) yra nemazai psichologijos, sociologijos, antropoligijos darbu. Is psichologijos siulyciau pasidometi (o gal jau zinote) F. Zimbardo, S. Milgramo, S. Asch atliktais eksperimentais, savokom “psychic numbing”, “conformity”, “obedience to authority” ir taps aisku, kad viskas ka pasakete yra lengvai paneigiama psichologijos mokslo atradimais. Zinoma moksle yra daug konkuruojanciu ideju ir tiesu, taciau vien tai jau tiesa yra, kad Jus, rasydamas suaugusiam ir issilavinusiam skaitytojui, tebetaikote jusu mokiniams pasiulyta mokymo taktika — pristatose savo tiesa kaip vienintele tiesa. O kodel? Skaitytojas irgi negali tureti kritines nuomones? Cia galima straipsni parasyti vien apie si Jusu paragrafa…
“Tai reiškia nepaprastai svarbų dalyką: „progresyvioji“ pedagogika mokymą paverčia indoktrinacija, iš mokytojo daro liberalmarksizmo propagandistą, o iš mokyklos – liberalmarksistinio judėjimo šalininkų kalvę.”
Is jusu pristatytu opoziciniu paziuru, Jusu paties pateiktas pasaulis yra tokia pati religine indoktrinacija, mokini pavercianti manipuliuojama kompiuterio programa, kuria tereikia tinkamai “uzkoduoti”, kad veiktu “tinkamai”. Deja, nors mokykla baigiau pries 15 metu, net tais laikais tikybos pamoku vaikai nelaike rimtomis. Matosi, kad iki siu dienu tas statusas islikes, tik siandien lengviau surasti pasiteisinima — gejai, liberalai, genderistai ir visi kiti — nes ieskoti priezasciu, kodel tikyba yra laikoma antraruse ar treciarusia pamoka, kur vaikai eina nosi pakrapstyti ir taip jau 15+ metu, yra per sunku ir teks akis i aki susidurti su vidinemis klaidomis, o ne isoriniais baubais.
“…nes mokytojos požiūris į mokymo turinį ir santykį su mokiniu yra „senoviškas“, t.y. paremtas mokytojo autoritetu, objektyvios tiesos ir objektyvios gėrio ir blogio perskyros pripažinimu – principais, kurie nesuderinami su „progresyviosios“ pedagogikos ir neoliberaliosios krikščionybės individualizmu, egalitarizmu ir reliatyvizmu.”
Cia tiesiog eilini karta klaidinamas skaitytojas, nes mokytoja neatitinka ne jusu aprasyto autoriteto, ne jusu kritikuojamo kritinio mastytojo (mokykliniam amziuj, o veliau suaugusiam zmogui lyg ir teigiamo bruozo, nors to jus taip ir nepasakote). Nera cia autoriteto, nes pasiremta vienu saltiniu, kuris yra nenugincijamai ir be jokiu politiniu dviprasmybiu tiesiog pasalintas is siaures Amerikos profesionaliuju sajungu ir asociaciju, o jo licenzija negalija nuo 1995 metu… Taciau Jum gan paranku kurti sia “juodaja dezute” ir formuoti toki diskursa, nes butent sie pozicijos pasirinkimai stiprina jusu argumentus. Jie bliuksta tik tada, kai kritiskai paziurime ne i paciu argumentu svaruma (jie gan svarus, nors daznai krastutiniai), o i pacia argumento prielaida ir kodel pasirinkta butent tokia pozicija, nors poziciju, tiek filosofui tiek krikscioniui, ten rasti galima ir kitu.
“Kadangi katechetikos ekspertės galima sakyti viešojoje erdvėje pristatė Bažnyčios poziciją (Bažnyčios autoritetai arba tylėjo, arba jų balsas nebuvo girdimas), toks jų kalbėjimas leido ištransliuoti vaizdinį, kad „naudingo idioto“ vaidmenį atlieka visa Bažnyčia.”
Hiperbolizuota ir negrazi isvada, tokio pat stiliaus kaip ir tu “rekianciu” ziniasklaidos priemoniu, kurios i viska ziuri pavirsutiniskai ir is sau palankaus tasko.
“Liberaliosios katalikybės ir „progresyviosios“ pedagogikos nuostatos neleis perprasti liberalmarksistinio ir (.)”
Liberalmarksizmas sios istorijos kontekste yra nuolat kartojama savoka, bet ne vienoje vietoje nesistengta jos paaiskinti, tas darbas yra paliekamas skaitytojui. Skaitytojas zinoma nesigilins, jis savoka tiesiog priims arba atmes priklausomai nuo savo asmeniniu isitikinimu.
“…seksualinių mažumų judėjimo kėslų ir skatins nuolaidžiauti šiems mirtiniems krikščionybės priešams.”
Cia ir islenda yla is maiso. Sis jusu issireiskimas paneigia visas jusu pastangas, kurios seka toliau ir dalinai net buvusias pries si teigini. Visi pristatytieji zmones, kurie jautriai pasisake mokytojos naudai yra vienu rankos uzmoju nubraukiami nuo vaizdo, nes galu gale — seksualines mazumos yra ivardijamos kaip “mirtini krikščionybės priešai”. Ne verkt, ne juoktis:) Ivardinti kazkoki judejima kaip turinti keslu nepakanka, tai yra siurkstus apibendrinimas. Pati mokytoja sake, kad jokiu “priesu” nemato ir neturi. Tiek jau to, zvelkime toliau, kas rasoma.
“Reikia pažymėti, kad tokia Bažnyčios laikysena tikybos mokytojos pjudymo atveju yra tipiška nerimą keliančios tendencijos apraiška.”
Dirbtinis pjudymas, sukeltas zurnalistu, neturetu buti priimtas, jis turetu buti kritikuojamas, o ne itvirtinamas kaip faktas!
“Tad ir šiuo atveju Lietuvos tikintieji pagrįstai laukia, kada visuomenei bus aiškiai, atvirai ir tvirtai išsakytos Bažnyčios hierarchų nuostatos jau prievarta bei naudojant valstybės institucijų galią brukamos genderistinės ideologijos atžvilgiu, tai yra bus be nutylėjimų ir dviprasmybių pasakyta – atitinka ši ideologija katalikišką lytiškumo, santuokos ir šeimos sampratą, ar ne. Vengimas aiškiai kalbėti šiais klausimais griauna tiek Bažnyčios autoritetą tarp tikinčiųjų, tiek skaldo ir demoralizuoja pastarųjų bendruomenę.”
Jus pats patampate antagonistu, priklausanciu kitai pusei ir stumianciu baznycia kazka tai daryti. Neturi baznycia nieko daryti ir neturi priimti sio ivykio kaip esminio, nes tai yra ispustas burbulas. Tas ispustas burbulas, nors ir Jusu kritikuojamas, ir toliau puciamas ir jam suteikiama tam tikra svarba, kai jos neturetu buti! Baznycia, taip pat kaip ir sitos istorijos mokytoja, neturi buti pastumdoma kairiuju ir desniuju paziuru ar suteikti svarumo kazkieno argumentams ir savimeilei. Tikinciuosius sioje istorije turetu demoralizuoti “seklos” istorijos skaidrese, zurnalistines etikos stygis, zmoniu susiskaldymas, nemandagumas ir t.t., o ne filosofiskai ismastytos “pabaisos”.
Nors Jus Telsieciu pasisakymus ir sumenkinote paskelbdamas oficialu kara tarp seksualiniu mazumu ir krikscionybes, as vistiek noreciau pakomentuoti ju pasisakymus. Vien del to, kad sie pasisakymai visame straipsniu ir skaidriu kontekste yra blaiviausi ir graziausi, nes skaidres siaip prasilenke su logika ir dorove, o Jusu straipsniai buvo pilni neapykantos, nepagarbos ir dar visos puokstes kitu emociju, kurios sklido ne tik is jusu, bet kurios buvo primetamos ir paciam skaitytojui. Paisakiusieji labai teisus ir as net neabejoju, kad mokytoja neturejo ne jokiu piktu keslu, ne minciu. Deja, jos istorija tapo stipriu irankiu kovoje tarp libearlkazkokiu ir konservakitokiu. Pati mokytoja turbut nepritaria ne tiems, ne kitiems, bet labai palanku laikyti jos balsa tylu ir negirdima, nes ji gali susprogdinti si abieju pusiu dar vis puciama ir didejanti burbula.
“Tai verčia giliau pasidomėti liberalmarksistinio judėjimo ir jo vykdomų ideologinių persekiojimo kampanijų pobūdžiu.”
Turiu nuojauta, kad ir treciajame straipsnyje nerasiu, kas Jusu nuomone yra liberalmarksizmas. Tokia kalbos naudojimo taktika kaip ir sufleruotu, kad jus tiesiog apeliuojate i platesne visuomene, kuri yra pries seksualines mazumas ir automatiskai patys interpretuos pagal save, ka ta Jusu savoka reiskia. Geriausia tai, kad jie taps jusu minciu pritarejais, net nesigilindami ar tos mintys realiai sutampa su juju ar ne… Tada ir uzsidarys ta Jusu kuriama “juodoji dezute”.
Pagarbiai,
aiste
ir toliau tas pats bredas-tipo „Dievas myli visus”
ir kodėl bažnyčia bijo pasakyti aiškiai kad ji homofobiška? kas blogo būti homofobišku ar pederastofobišku ar sodomitofobišku? kas blogo nepriimti nuodemės ar moralinės degradacijos??