Migracijos problematika. Tai tik viena iš dedamųjų dalių, su kuriomis susiduria Lietuva. 2014 Lietuvos mokslų akademija (LMA) ėmėsi iniciatyvos suburti įvairių sričių specialistus ir ekspertus diskusijai su visuomene. LMA išleido leidinį „Šalies strateginis tikslas – Lietuvos mokslų akademijos suburtų ekspertų siūlymai (2014)“. Tai mokslo studija. Joje paskelbta visa diskusijų medžiaga – pasiūlymai šalies strateginiam tikslui suformuluoti. Štai kelios ištraukos iš jos ir paaiškinimai, kodėl LMA inicijavo tokią studiją.
Ji susijusi ir su šalies demografine situacija, ir su migracija. Buvo apklausti 1007 respondentai. Klausimas buvo formuluojamas taip: ar manote, kad Lietuva turi strateginį tikslą?
33 proc. apklaustųjų atsakė, kad Lietuva turi tikslą. 67 proc. iš jų – apie tokį tikslą nieko nežino arba nesusipažino su juo, nors yra priimta valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“.
Valdemaras Razumas – profesorius, Lietuvos Mokslų Akademijos prezidentas
Į klausimą, ar reikalingas toks dokumentas, 83 proc. apklaustųjų atsakė, jog toks strateginis tikslas reikalingas.
Taigi iš esmės susiduriame su šalies strateginio tikslo nebuvimo problema.
LMA subūrė 23 ekspertų grupę, daugelis kurių visuomenei gerai žinomi asmenys:
- LMA tikrasis narys, prof. habil. dr. Antanas Buračas
- LMA tikrasis narys, prof. habil. dr. Eugenijus Butkus
- LMA tikrasis narys, prof. dr. Rimantas Jankauskas
- dr. Alfredas Chmieliauskas
- dr. Vidmantas Daugirdas
- dr. Aleksandras Dobryninas
- dr. Marija Drėmaitė
- dr. Boguslavas Gruževskis
- dr. Alvydas Jokubaitis
- Saulius Jurkevičius
- Algirdas Kaušpėdas
- Aldas Kirvaitis
- Eugenijus Laurinaitis
- Rolandas Maskoliūnas (darbo grupės vadovas)
- Irmantas Norkus
- dr. Saulius Norvaišas
- dr. Rimvydas Petrauskas
- habil. dr. Šarūnas Raudys
- Vytautas Rubavičius
- habil. dr. Vladislava Stankūnienė
- Šarūnas Šiugžda
- Arūnė Tornau
- habil. dr. Algis Žvirblis
Po ilgų diskusijų kolektyvas parengė studiją ir dėl jos diskutavo. Štai kaip ekspertai įsivaizduoja šalies strateginį tikslą. Atkreipiu dėmesį į 3 svarbius aspektus:
Strateginis tikslas – tai šalies kultūrinis, ekonominis ir ekologinis tvarumas toliau integruojantis į Europos Sąjungą.
Pritarus šiam strateginiam tikslui, ekspertai išskyrė tris pagrindinius uždavinius:
- Išsaugoti ir stiprinti Lietuvos kultūrinės erdvės ir piliečių tapatumą (gilesnis jo turinio ir pokyčių suvokimas šalies bei tarptautiniame kontekste).
- Didinti gyventojų ekonominę gerovę ir mažinti socialinę atskirtį (valdymo ir ekonomikos inovatyvumo didinimas, švietimo strategijos pokyčiai ir pan.).
- Didinti visuomenės darną (pasitikėjimo ir gyventojų solidarumo stiprinimas, darna su aplinka ir paveldu).
Suformulavę tikslą ir šiuos tris uždavinius, ekspertai pateikė šešias pagrindines išvadas.
Pirmoji – PASITIKĖJIMAS
Siekiant strateginio šalies tikslo pasitikėjimas valstybės institucijomis ir piliečių vieni kitais yra gyvybiškai reikšmingas užtikrinant demokratinio proceso plėtojimą, mobilizuojant visuomenės narius vidiniams ir išoriniams iššūkiams, stiprinant nacionalines ir bendražmogiškąsias vertybes. Tik pagarba, atvirumu, sąžiningumu ir sąmoningumu grįstas socialinis polilogas gali sustiprinti įvairių socialinių grupių bei institucijų tarpusavio pasitikėjimą. Visuomenėje pasitikėjimo pagrindą sudaro piliečių galimybė tinkamai patenkinti savo poreikius. Todėl būtina mažinti pajamų diferenciaciją bei socialinę atskirtį šalyje didinant visų gyventojų grupių galimybę aktyviai dalyvauti nacionalinės gerovės kūrime. Itin svarbu stiprinti pasitikėjimą teisės sistema. Todėl teisė ir teisėkūros procesas neturėtų būti uždaras profesionalų reikalas. Reikia ieškoti racionalių ir atsakingų kelių, kaip įtraukti į šį procesą visuomenės atstovus: nevyriausybines organizacijas, verslo sektorių, mokslininkus. Pasitikėjimui formuoti daug daugiau dėmesio turi būti skiriama bendrojo lavinimo sistemoje atskleidžiant sąžiningo gyvenimo privalumus.
Antroji – TAPATUMAS
Siekiant strateginio tikslo būtina permąstyti ir stiprinti tapatumo sąvoką. Tai svarbus aspektas ugdant šiuolaikinę visuomenę, analizuojant Lietuvos vietą Europos Sąjungoje ir jos santykius su kaimyninėmis valstybėmis. Būtina stiprinti pilietiškumą skatinant permąstyti respublikos idėją – ne tik demokratinius valdžios įgyvendinimo mechanizmus bei asmens laisvę, bet ir atsakomybės kategoriją, ugdyti sąmoningumą. Įtraukti visuomenės grupes į aktualias politines ir kultūrines diskusijas. Taip pat svarbu ugdyti istorinės atminties įvairovę derinant daugiakultūrinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir tautinės tarpukario Lietuvos įvaizdžius. Populiarinti istoriškai kintančią politinės/pilietinės tautos koncepciją. Skatinti integralų požiūrį į įvairių laikotarpių paveldą. Saugoti paveldą ir lanksčiai bei kūrybingai jį naudoti pereinant nuo „baudimo“ strategijos prie visuomenės informavimo ir įtraukimo į paveldosaugos iniciatyvas.
Trečioji – IŠSILAVINIMAS
Tai buvusi švietimo politika. Švietimas yra viena svarbiausių visuomenės ir valstybės socialinę bei ekonominę pažangą bei socialinę sanglaudą užtikrinančių sričių. Būtent švietimo sistema turėtų padėti valstybės piliečiams geriau prisitaikyti prie sparčiai kintančios situacijos darbo rinkoje, tobulinti profesinius įgūdžius, įgyti naujų kvalifikacijų. Todėl šiose srityse būtina susieti mokymo strategijas su Lietuvos valstybės strategine vizija artimoje ir tolesnėje perspektyvoje (2030 m. ir vėliau). Parengti specialistus, gebančius įgyvendinti šiuos strateginius tikslus, nuoseklų mokytojų psichologinių ir pedagoginių kvalifikacijų kėlimą derinti su dalykinių kompetencijų ugdymu. Formuoti kritinį mąstymą, efektyvinti meninį ir ekologinį auklėjimą, diegti kultūrines ir tautines vertybes. Sudaryti ir įgyvendinti nuoseklią gabių mokinių ugdymo sistemą. Tobulinti povidurinio ugdymo (aukštojo mokslo) studijų kokybę, remiantis visų susijusių šalių poreikiais. Kryptingai įgyvendinti parengtas neformaliojo ir mokymosi visą gyvenimą strategijas. Skatinti įvairaus amžiaus ir gabumų piliečius investuoti į save, į mokymąsi visą gyvenimą. Sekti kitų valstybių pavyzdžiu, kurioms geriau sekasi prisivilioti talentus. Atlikti mokslinių tyrimų tarptautinį įvertinimą ir didinti mokslo tarptautinį konkurencingumą. Mokslo tarptautiškumas turi būti pagrindinis kriterijus vertinant mokslo rezultatus ir skiriant konkursinį finansavimą.
Ketvirtoji – IŠMINTIS
Vienas didžiausių kiekvienos šalies išteklių, jos pažangos ir konkurencingumo garantas – gebėjimas sutelkti kūrybingiausius jos narius įvairioms problemoms spręsti, įskaitant migraciją ir emigraciją. Tačiau išlaisvinti žmonių kūrybines galias, pasinaudoti piliečių patirtimi ir protais ieškant geriausių sprendimų įvairiose srityse nėra paprasta. Laimė, ir šioje srityje jau yra technologinių inovacijų. Todėl siūloma pradėti kurti ir naudoti kolektyvinės išminties sistemas, galinčias sutelkti visuomenę sprendžiant vietos bendruomenių, savivaldybių ar valstybės problemas. Tokia sistema leistų dalyvauti visiems norintiesiems, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos. Taip į svarbių Lietuvai klausimų sprendimą būtų įtraukiami ne tik Lietuvoje gyvenantys, bet ir po visą pasaulį išsibarstę tautiečiai bei Lietuvai palankiai nusiteikę asmenys. Įtraukiant į sprendimų priėmimą kuo didesnes visuomenės grupes ir dalijantis atsakomybe, būtų labiau telkiama visuomenė, ugdomas jos narių tarpusavio pasitikėjimas.
Penktoji – EKONOMIKA
Besitęsianti ekonomikos krizė Europoje ir kitose pasaulio dalyse liudija, jog būtinos esminės permainos. Viena labiausiai neraminančių tendencijų – pasaulyje auganti turtinė nelygybė. Tai silpnina ekonomiką ir gresia socialiniu sprogimu. Štai kodėl didinant valstybės konkurencingumą, jos piliečių ekonominę gerovę, reikėtų telkti jėgas ir išteklius spręsti keliems esminiams uždaviniams. Būtina skatinti kapitalo investavimo kryptį, orientuotą į strateginę šalies specializaciją bei prioritetus toliau nuosekliai kuriant aukštos pridėtinės vertės produktus bei naujas darbo vietas, įrašant tai į visus verslo plėtros programinius dokumentus. Emigracija, protų nutekėjimas, be abejonės, sukelia rimtas ekonomines pasekmes. Dėl didėjančių pasaulinio verslo konkurencingumo ir geopolitinių grėsmių iš Rytų kaimyninių šalių aktyviau mažinti energinį imlumą ir priklausomybę nuo kitų žaliavinių išteklių, užtikrinti informacinį bei komercinį saugumą. Valstybės ir verslo institucijos kartu su Lietuvos švietimo sistema turėtų itin akcentuoti vadybinių ir profesinių kompetencijų, susijusių su efektyvumo didinimu, ugdymą. Emigracijos ir protų nutekėjimo žalą reikėtų bent iš dalies kompensuoti lankstesne socialine politika įtraukiant struktūrinio nedarbo išteklius, taip pat studijuojantį jaunimą ir vyresnio amžiaus specialistus. Kuo skubiau įgyvendinti būtinas (mokestines) reformas, mažinančias socialinę nelygybę ir atskirtį. Tai susiję su švietimo sistemos tobulinimu, vadybinių kompetencijų ugdymu. Svarbu, kad atsirastų mokymosi visą gyvenimą kultūra.
Šeštoji – DEMOGRAFIJA
Turi būti stabdomos nepalankios demografinės tendencijos, trukdančios siekti užsibrėžtų ekonomikos tikslų. Tam reikalingi aiškūs veiksmai. Visi 23 ekspertai pažymi sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų svarbą. Pavyzdžiui, senstant gyventojams didėja sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos paslaugų (ypač senatvės pensijų aprūpinimo) poreikis. Dėl labai sumažėjusio gimstamumo, vieno didžiausių mirtingumo rodiklių tarp Europos Sąjungos šalių ir intensyviausių gyventojų emigracijos rodiklių Lietuvos demografinė situacija priskirtina prie vienos blogiausių. Būtina užtikrinti ne tiek stabilų, kiek gerai apmokamas darbo vietas kuriantį ekonominį augimą. O tai reiškia skatinti anksčiau minėtą aukštos pridėtinės vertės produktų ekonomiką. Daugiau dėmesio būtina skirti darbo apmokėjimo darnai (mažinant didelę diferenciaciją), didinti vyresnio amžiaus žmonių darbingumą, remiantis lavinimusi ir profesinio persiorientavimo veikla, skatinti juos ieškoti naujo darbo, tobulinti pensinio aprūpinimo sistemą. Tobulinti socialinės paramos šeimai priemones. Be abejo, reikėtų skatinti vietos bendruomenių kūrimąsi ir jų savarankiškumą. Investuoti į vietos žmogiškąjį kapitalą ugdant kaimo gyventojų verslumą, profesinę kvalifikaciją.
Visą studiją „Lietuvos tikslas“ – pasiūlymus dėl Lietuvos strateginio tikslo suformulavimo galima rasti LMA internetinėje svetainėje:
http://www.lma.lt/lt/es-sf-projektai/nacionalines-mokslo-populiarinimo-priemoniu-sistemos-sukurimas-ir-igyvendinimas-2007-2013/lietuvos-tikslas
Kalba, pasakyta 2016 m. kovo 9 d. LR Seime vykusioje konferencijoje „Kaip mums išlikti? Ar įmanomas nacionalinis susitarimas, kad Lietuva neišsivaikščiotų?”
