Gerbiamas Arkadijus Vinokuras uždavė rimtą klausimą, kaip galima dėl Barselonos versti kaltę islamui, kai yra tiek daug pačių europiečių krikščionių smurto (perskaitykite visą prisegtą klausimą, svarbu neiškreipti).
Deja, savo komentaru Arkadijus, manau, kartoja liberalių ir komunistinių jėgų sukurtą ir sėkmingai paskleistą agresyvios krikščionybės mitą, kuris yra viena didžiausių istorijos klastočių.
Krikščionybės ir islamo konfliktas iš esmės Hungtingtono civilizacijų susidūrimas. Jis prasidėjo kaip religinė, geopolitinė ir karinė islamo invaziją į krikščioniškos civilizacijos erdvę, jokiu būdu ne atvirkščiai. Jau VI a. trys iš penkių pirminių krikščionybės centrų – Jeruzalė, Aleksandrija ir Antiochija – buvo sunaikinti karine jėga ir prievarta tapo islamiškojo pasaulio dalimi. Vadinamieji kryžiaus žygiai buvo geopolitinis atsakas į Menzakerto katastrofą (Bizantijos sutriuškinimą), kuris leido sumažinti islamo spaudimą krikščioniškajam Vakarų pasauliui ir dviem su puse šimtmečio atidėjo Bizantijos žlugimą. Daug ir plačiai parašyta apie tai, kokie nuostolingi kryžiaus žygiai buvo jų dalyviams, ėjusiems ten išganymo, o ne turtų.
Musulmonų pasaulis trumpam laikui liovėsi kėlęs egzistencinę grėsmę Europai tik po nesėkmingos turkų Vienos apgulties 1683 m., kai miestą, o ir visą žemyną išgelbėjo Jono Sobieskio vadovaujama ATR kariuomenė. Iš tikrųjų geostrateginę iniciatyvą prieš Islamo pasaulį Vakarai pradėjo įgyti tik XIX a. antroje pusėje, o dabar vėl darosi apsiausta ir besiginančia šalimi.
Akla pažangiųjų neapykanta krikščionybei ir pastangos nukirsti krikščioniškas mūsų civilizacijos šaknis daug kam trukdo faktais žvelgti į santykių su islamo pasauliu istoriją. Faktų daugiau galima rasti šiame tekste- ČIA. Tai čia dėl galimos pačios krikščioniškos Europos agresijos prieš islamą.
Dėl agresijos prieš žydus. Tikrai ne krikščioniškoji Europa sunaikino savo žydus. Žydų naikinimas yra milžiniškas nusikaltimas, įvykdytas Europoje, tačiau tikrai ne krikščioniškos Europos. Priešingai, tokioje Europoje panašus nusikaltimas būtų neįmanomas ir nerealus. Žydų naikinimas vyko modernioje ir sekuliarizuotoje Europoje.
Tiek juos naikinę vokiškieji nacionalsocialistai, tiek sovietiniai komunistai buvo būtent atvirai ir agresyviai antikrikščioniškos jėgos, Vakarų krikščioniškos civilizacijos, paremtos Atėnais, Jeruzale ir Roma, griovėjai. Sekuliarizmas įgalino didžiausius Europoje vykdytus nusikaltimus.
Dažnas mitas apie tariamą Bažnyčios paramą ar bent tylų abejingumą nacių klausimu. Bet dabar ir jis jau aiškiai paneigtas žinant, kad Pijus XII karo metu nuosekliai, deja, nesėkmingai organizavo Hitlerio nužudymą, ką ir moko daryti Tomas Akvinietis, kurio mokymas yra Magisteriumo dalis. Jei netyčia yra apie tai nežinančių, labai rekomenduoju paskaityti „Church of Spies“. Atitinkamai komunizmą Bažnyčia labai aiškiai smerkė savo enciklikose. Aiškesnės pozicijos negali būti.
Apie šimtus metų vykusį smurtą religiniais pagrindais tarp krikščionių, sunku įspėti, apie ką tiksliai kalbama. Dažniausiai tai būna apie eretikus kaip albigiečiai (masines savižudybes propagavusi sekta, kokias pats ir minite), kryžiuočius (galios siekęs ordinas, pridengęs ambicijas evangelizacijos retorika) ir inkvizicija, kuri – turbūt jau senokai žinoma – iš Bažnyčios pusės buvo civilizuota ir geriausia buvusi priemonė suvaldyti sekuliarios valdžios vykdytus linčo teismus ir tamsių kaimiečių susidorojimus. Raganų medžioklės ir deginimai ant laužo apskritai yra moderno – reformacijos ir apšvietos laikų reiškinys, palyginti neegzistavęs viduramžiais, tikrai krikščioniškoje Europoje.
Sunku būtų pasakyti, be dinastinio Šimtamečio karo, kokie gi vyko karai tarp pačių krikščionių valstybių Europoje iki XV amžiaus. Noriu pasakyti, tai kad agresyvios krikščionybės mitas stipriai išpūstas.
Šiandieninėje Europoje susiduria du žmogų gyvulinantys užtaisai – islamas ir sekuliarizmas. Pastarąjį patyrėme per Prancūzijos ir Spalio revoliucijas, vėliau valdant naciams ir sovietams. Islamo gyvuliškumas ir taip gerai žinomas, paskaitykite šariato teisės normas ir kiek gyventojų Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalyse jas palaiko. Sekuliarizmo Europoje sukurtą tapatumo, normų ir prasmės vakuumą siūlosi užpildyti islamas, o mes – kadangi esame prasmių vakuume – neturime ką jam priešpastatyti, išskyrus ujamą krikščionybę. Todėl ir esam silpni.
Bet, žinoma, islamas Europai yra daug baisiau už sekuliarizmą, nes pastarojo destruktyvias grimasas teoriškai ir istoriškai žinome, kad galima suvaldyti, ką ir darome. Islamą suvaldyti sunkiau 🙂 Neatsitiktinai leftistų pastangomis islamizuojamoje Europoje pirmieji nesaugiai ir dabar pasijuto čia vis dar gyvenantys žydai, nes išpuoliai prieš juos yra daugiausia musulmonų ekstremistų darbas.
P.S. visada vengiu rašyti apie religiją, nes tai toksiška tema, kur visi pameta galvas, atsiduoda emocijai ir pradeda mėtytis pritemptais ir neapsvarstytais „argumentais” bei ignoruoti, kas iš tiesų tiksliai buvo parašyta oponentų. Jeigu komentaruose prasidės tokio pobūdžio rietena, trinsiu plačiais mostais, nepykite.
Veidaknygė
