V. Sinica: propaguoti konservatyvias pažiūras Lietuvoje jau reikia drąsos

Pastarųjų Vilniaus savivaldos rinkimų „juodasis arkliukas“ – dešinioji partija „Nacionalinis susivienijimas“ (NS), kurios patekimas į miesto tarybą daugeliui buvo netikėtas.

NS nariai kol kas yra patenkinti rezultatu, tačiau neignoruoja ir skeptikų pastabų apie tai, kad ši sėkmė tėra vienkartinė arba kad partija turi galimybes sėkmingiau pasirodyti tik Vilniaus mieste.

Partijos vicepirmininkas Vytaustas Sinica Alfa.lt teigė, kad dabartinės tendencijos rodo lėtą, bet stabilų partijos populiarumo augimą ir NS turi planą, kaip pelnyti rinkėjų pasitikėjimą ateityje:

– Dar nebuvote pradėję darbo miesto taryboje, o jau kreipėtės į teisėsaugą dėl Remigijaus Šimašiaus darbo. Pasirinkote „mažų ir piktų“ įvaizdį? – Sakyčiau, kad ne „pikti“, o „griežti“.

Jei matome, kad buvusio mero veiksmai laviruoja ties teisėtumo riba, kreipiamės į teisėsaugą, ir taip, darysime tai ir ateityje, nes, mano nuomone, Vilniuje jau „užsisiautėta“ ir tai susiję ne vien su meru.

Neseniai visi aptarinėjo Andriaus Tapino pranešimus apie piktnaudžiavimus Pagėgiuose, bet manau, kad jei jis pasižiūrėtų į Vilnių, rastų čia turbūt įspūdingiausius skaičius. Tik žiūrėti reikėtų, pavyzdžiui, į NT vystymo leidimų išdavimus, ne į kanceliarinių smulkmę.

– Kurios partijos miesto taryboje yra jūsų potencialūs sąjungininkai, o kurios – oponentai? Su kuo ketinate bendradarbiauti?

– Dar per rinkimus buvo aišku, kad pagrindinis mūsų oponentas yra Laisvės partija. Kardinaliai skiriasi mūsų vizijos, koks turi būti Vilnius, kokia turi būti Lietuva ir ko reikia siekti politikoje.

Didelė mūsų, kaip opozicinės partijos, darbo taryboje dalis bus stabdyti TS-LKD nuo pataikavimo Laisvės partijai. Kaip matome Seime, Laisvės partija sugeba peržengti savo santykinio „svorio“ ribas ir gerokai prispausti partnerius.

Konkrečių sąjungininkų įvardyti negalėčiau. Pasaulėžiūriškai esame toli nuo visų kitų partijų. Ne tik pažiūromis, bet ir veikimo būdais, ką ganėtinai perteikia ir tas faktas, kad Vilniaus savivaldybės opozicijoje dalyvaujame savarankiškai, neprisijungę prie kitų partijų sudaryto bendradarbiavimo susitarimo.

Tikimės, kad su įvairiomis partijomis galėsime dirbti tam tikrais konkrečiais klausimais, kuriais mūsų pozicijos sutaps. Pavyzdžiui, istorinės atminties klausimais, manau, galėsime sutarti su kai kuriais konservatoriais, o viešųjų paslaugų klausimais galbūt susikalbėsime su kažkuo iš socialdemokratų.

O gindami mokyklas nuo genderistinių iniciatyvų galbūt rasime palaikymą ir lenkų frakcijoje.

Didelė mūsų, kaip opozicinės partijos, darbo taryboje dalis bus stabdyti TS-LKD nuo pataikavimo Laisvės partijai.

– Po gana netikėtos sėkmės rinkimuose skeptikai ėmė jums klijuoti „vienkartinės partijos“ etiketę, esą šį kartą jums pasisekė, bet daugiau tai nepasikartos. Ką galite atsakyti į tokias prognozes?

– Žinoma, negaliu prižadėti, kad mūsų kelyje bus vien pergalės, tačiau, jei vienu žodžiu apibūdinčiau mūsų veiklos būdą, tai būtų „nuoseklumas“. Manau, kad būtent tai traukia į mūsų pusę vis daugiau rinkėjų. Niekada nesitikėjome ir nebandėme kažkur prasiveržti „ant bangos“.

Renkamės lėtą, bet nenutrūkstamą ir nuoseklų darbą – ne tik per rinkimus, bet ir tarp rinkimų, nuolatos. Tikimės, kad rinkėjai įvertins tai, kad nesivaikome atsitiktinės sėkmės ir „nepabundame“ tik per rinkimus, o dirbame kasdien, ir tegu mūsų populiarumas ūgteli po procentą kiekvienuose rinkimuose – lėtai, bet užaugsime.

Patekimas į Vilniaus tarybą yra dar viena proga parodyti rinkėjui, kad mes nekaitaliojame pozicijų, neprekiaujame savo programa. Ar tai suveiks? Laikas parodys.

– Ar dalyvausite Europos Parlamento rinkimuose? Kas ves sąrašą? Profesorius Vytautas Radžvilas?

– Tikrai dalyvausime. Mūsų partijai šie rinkimai yra visiškai natūralūs. Pirmą sykį pabandėme 2019 m., kai dar net nebuvo įsteigtas „Nacionalinis susivienijimas“. Beje, kaip pirmam kartui rezultatai buvo labai neblogi – 3,3 proc.

Sutinku, kad Lietuvoje EP rinkimai nelaikomi labai svarbiais, tačiau tam žmogui, kuris rūpinasi ne tik elementariausiais kasdienybės klausimais, bet ir valstybės išlikimo, tapatybės, kalbos, valstybės sienų ir kitais panašiais klausimais, rūpi ir šie rinkimai.

Dauguma teisės aktų priimami Briuselyje, ne Lietuvoje. Kol kas anksti apie tai kalbėti, bet veikiausiai sąrašą ves V. Radžvilas. Man pačiam būtų netgi labai keista, jei tai būtų kažkas kitas.

Nesivaikome atsitiktinės sėkmės ir „nepabundame“ tik per rinkimus, o dirbame kasdien, ir tegu mūsų populiarumas ūgteli po procentą kiekvienuose rinkimuose – lėtai, bet užaugsime.

 – Savivaldos rinkimuose patyrėte nesėkmę Trakuose, Kaune, Ignalinoje. Kodėl? Be to, turite labai nedaug skyrių Lietuvos miestuose. Nebijote likti „vieno miesto partija“?

– Kalbant apie rezultatus, kai kur suveikė sėkmės faktorius. Pavyzdžiui, Ignalinoje iki mandatų pritrūko 10 balsų. Kaune mes turbūt apskritai neturėjome šansų perlipti kartelę, nes NS ten neturėjo kandidato į mero postą, o tai savaime labai sumenkina ir sąrašo galimybes – tarybos rinkimai beveik nematomi.

Nesiginčysiu, turime tą problemą, kad susikoncentravome Vilniuje. Net ir partijos branduolys tiesiog fiziškai čia susibūrė. Be to, Vilniuje yra turbūt daugiausia rinkėjų, besidominčių ne tik ekonominiais, bet ir vertybiniais klausimais. Toks rinkėjas girdi ir supranta, ką mes sakome. Beje, neignoruojame ir kritikos, esą mūsų nesupranta „paprastas žmogus“. Stengiamės tai pakeisti (juokiasi).

Kita vertus, tai mūsų buvimas Vilniuje buvo parankus – juk tai svarbiausia, ryškiausiai matoma savivaldybė, kur tarybos nario mandatui reikia tiek balsų, kiek kitur reikia merui laimėti.

Turime plėstis ir išsikėlėme tikslą artimiausiais metais tai padaryti. Panašu, kad pradėsime nuo Aukštaitijos, o tada mėginsime plėstis toliau, kurti tinklą. Nacionalinius rinkimus veikia ne tik skyrių skaičius, nors tiesioginis kontaktas su rinkėjais, be abejo, svarbus.

Kitas dėmuo – kiek esi matomas viešojoje erdvėje. Tarkime, žiniasklaida buvo palanki Laisvės partijai dar šiai net neįsisteigus, ir manau, kad būtent tai jiems padėjo patekti į Seimą, nors „laisviečiai“ taip pat nepasižymi regioninių skyrių gausa. Jiems užteko tik žiniasklaidos, o mums to niekada neužteks. Kuriame skyrių tinklą, mums tai būtina.

– Visuomenės nuomonės apklausose jūsų partijos pavadinimo beveik niekada nebūna ir patenkate į tradiciškai nemažą, bet neaiškią „kitos partijos“ eilutę. Ar ši eilutė tikrai rodo jūsų simpatikus ir ką daryti, kad iš jos ištrūktumėte?

– Faktas, kad esame toje eilutėje, ir faktas, kad mes ten ne vieni, todėl būtų nesąžininga ją visą „savintis“. Beje, per pastaruosius porą metų grafa „kita partija“ nuosekliai auga. Tuo pat metu, manau, nesumeluosiu, kad aktyviausi ir matomiausi iš neparlamentinių partijų esame mes, ir šios grafos augimas rodo kartu ir mūsų populiarumo augimą.

Nebebūsime „kita partija“, matyt, tada, kai pateksime į Seimą. Bent jau tai aš girdėjau iš apklausas rengiančių bendrovių. Turi atstovą parlamente – turi ir atskirą eilutę reitinguose. Taigi, dar kurį laiką, matyt, liksime „kita partija“. Tai nereiškia, kad esame nematomi. Vilniuje visos vasarį atliktos apklausos parodė, kad renkame daugiau nei 4 proc. Taip ir buvo.

Jei pamatysime, kad visuomenei tiesiog nereikia mūsų atstovaujamų idėjų, nesėdėsime metų metais ir skaičiuosime begalines nesėkmes. Reikia suvokti, kai tavęs nebereikia.

 – Koks jūsų artimiausias tikslas? Kaip ketinate įtikinėti rinkėją?

– Norime parodyti, kad tik mes nebijome kovoti už savo pažiūras, net ir kai tai tampa ėjimu prieš sistemos taisykles. Skirtingai nei prieš 20 metų, propaguoti konservatyvias pažiūras Lietuvoje jau reikia drąsos dėl vis augančio „atšaukimo kultūros“ poveikio.

Matome baudžiamus už nuomonę žurnalistus, raginimus atleisti „neteisingai nusprendusius“ teisėjus, atleidžiamus mokslininkus. Beveik visada užčiaupimo aukos – konservatyvesnių pažiūrų, nei leidžia poliktorektiškumas.

Norime parodyti rinkėjui, kad, TS-LKD tapus liberalia partija, mes esame pasiryžę būti tikrais dešiniaisiais, kovoti už tai, kad konservatyviai mąstantys žmonės nebūtų užčiaupti. Tam nepakanka sėdėti kabinetuose, ar net teisingai balsuoti. Reikia eiti ir į gatvę, ir mes nebijome to daryti.

– Tarkime, jūsų kritikai pasirodo teisūs ir NS patirs pralaimėjimus keliuose rinkimuose. Ar vieną kartą sėkmę patyrusi partija gali atsigauti po nesėkmių?

– Priklauso nuo partijos. Tarkime, Darbo partija buvo beveik dingusi, tačiau sugrįžo. Yra partijų, kurios niekur niekada nepatenka ir, panašu, yra su tuo susitaikiusios. Niekas iš jų mums nėra pavyzdžiai. Kalbant konkrečiai apie NS, jei mes patirsime nesėkmę rinkimuose dėl techninių priežasčių, pavyzdžiui, blogai pasirinkta rinkimų taktika, darysime išvadas ir stengsimės tobulėti.

Jei pamatysime, kad visuomenei tiesiog nereikia mūsų atstovaujamų idėjų, kad rezultatai prastėja, o žmonės vėl ir vėl mūsų nesupranta – tikiu, nesėdėsime metų metais ir neskaičiuosime begalinių nesėkmių. Reikia suvokti, kai tavęs nebereikia. Visgi, manau, mums taip nenutiks, mes dar tik augame, daug kas mūsų nė nežino ir tikrai išlaikysime dabartinį augimą.

Skaitykite daugiau: www.alfa.lt