„Nota Bene“ Pokalbis su Vytautas Sinica: Babelio bokštas vilnietiškai ir kodėl einant ketvirtam nepriklausomybės dešimtmečiui vis dar misija neįmanoma valstybinėse mokyklose vaikus mokyti valstybine kalba?
Vytautas Sinica. Rusakalbis Vilnius ir kaip to išvengti arba „Jūs kalbėsite lietuviškai“
INIT TV laidoje su Jurgita Barzdžiuviene kalbėjomės apie rusakalbio Vilniaus perspektyvą ir kaip Vilnių nuo jos apsaugoti. Vilnius yra pagrindinis atvykėlių traukos centras ir Seime jau diskutuojama kaip bus milijoninis miestas, iki ko trūksta dar 300 tūkstančių gyventojų, bet – kaip sako „Transrevis“ atstovas, kelias jau pramintas, toliau bus tik lengviau. Oi tikrai ne lietuviai čia tą milijoną gyventojų žada užauginti.
Tas milijonas kalbėtų daugiausia rusiškai, nes rusų kalba yra bendras vardiklis visoms pagrindinėms persikėlimo į Lietuvą (ir daugiausia būtent į Vilnių) šalims: nuo Baltarusijos iki Uzbekistano visi moka rusiškai. Patogiau negali būti: Lietuvoje susikalbėsi rusiškai, gali baigti darželius, mokyklas rusiškai, ne viename sektoriuje užtenka rusų kalbos netgi darbui, valstybė reikalavimą mokėti kalbą atidėlioja iki begalybės, pagaliau Vilniuje paslaugų sektoriuje rusų kalbos mokėjimas tampa akivaizdžiai darbuotojo privalumu. Kaip sako ne vienas ukrainietis, norėtume mokėti lietuviškai, bet niekas nei moko, nei kalba lietuviškai, kreipia mūsų vaikus į rusakalbes mokyklas. Dalis, ypač iš Rytų Ukrainos, tuo labai džiaugiasi, dalis, ypač iš Vakarų Ukrainos, nesupranta, kas mums lietuviams galvoje negerai, kad patys savo rankomis kuriame Lietuvoje naują dirbtinę rusakalbių bendruomenę.
Sprendimai yra labai aiškūs: 1) griežtas „darbo jėgos judėjimo“ ribojimas, paremtas aukštos kvalifikacijos darbuotojų atranka ir būtiniausiais valstybės poreikiais; 2) lietuvių kalbos reikalavimai norintiems gyventi ir dirbti Lietuvoje, įskaitant pabėgėlius; 3) ugdymo procesas tik valstybine kalba, pradedant perėjimą prie to nuo rusakalbių mokyklų – keičiant įstatus, mokomąją kalbą, dalį mokytojų (jeigu kažkam nepatinka dirbti „šunų kalba“) ir formuojant tautiškai mišrias klases. Dabartinės vyriausybės kryptis yra labai aiški – iš atvykėlių srautų sukurti naują neintegruotų rusakalbių kartą. Švietimo politika turi veikti priešingai – pagaliau integruoti į lietuviškai kalbančią visuomenę ir jos informacinę bei kultūrinę erdvę tiek nuo sovietmečio gyvenančius, tiek jau naujai atvykusius kitakalbius.
Žinia turi būti paprasta: JŪS KALBĖSITE LIETUVIŠKAI. Nei Vilniaus, nei Lietuvos valdantieji neranda nei noro, nei valios tokiai provalstybinei politikai. Tauta, jei nori išlikti, turi padėti tos valios surasti.
Gero klausymo!
7umwpg