Kolega Rokas Tracevskis pateikė vertų dėmesio įžvalgų iš lenkų spaudos, daug dėmesio skirdamas Prancūzijos prezidento rinkimų rezultatams, kaip jie atsispindėjo Lenkijoje.
Balandžio 24 d., kitą dieną po Prancūzijos prezidento rinkimų pirmojo turo, PiS poziciją palaikantis tinklalapis wpolityce.pl surengė internetinę apklausą: „Kam atiduotum balsą Prancūzijos prezidento rinkimuose, jei turėtum tokią galimybę?“
Už Marine Le Pen balsuotų 7348 wpolityce.pl skaitytojai, 2875 pasirinko atsakymą „Nė vienas iš kandidatų nesukelia mano simpatijos“, 2148 už François Filloną, 758 už Emmanuelį Macroną, 207 „už kažką kitą“, ir 74 už radikalų kairįjį „Nepasiduodančios Prancūzijos“ judėjimo vadovą Jeaną-Lucą Mélenchoną (Lietuvoje vadinamą komunistu; šiuose rinkimuose jį iš tiesų parėmė ir Prancūzijos komunistų partija). Tinklalapį wpolityce.pl skaito išsilavinę PiS rėmėjai, tad atsakymai skyrėsi nuo viešai skelbiamos Lenkijos valdančiosios PiS partijos vadovų pozicijos.
Ši apklausa vyko dar iki E. Macrono pareiškimo, esą jis, jei bus išrinktas Prancūzijos prezidentu, per tris mėnesius ES įves sankcijas prieš Lenkiją, kuri, pasak jo, „laužo visas [Europos] Sąjungos taisykles“.
Balandžio 27 d. šiaurės Prancūzijos dienraštis La Voix du Nord paskelbė interviu su E. Macronu. „Per tris mėnesius po mano išrinkimo [prezidentu] bus priimtas sprendimas Lenkijos klausimu. […] Negalime toleruoti šalies, kuri Europos Sąjungoje žaidžia visuomeninių kaštų [darbo jėgos kainos] skirtumu ir kuri laužo visas [Europos] Sąjungos taisykles. […] Negalime turėti tokios Europos, priimančios sprendimą nieko nedaryti, kai […] joje yra valstybės narės, besielgiančios kaip Lenkija ir Vengrija universiteto [George‘o Soros‘o įkurto Vidurio Europos universiteto Budapešte], švietimo, pabėgėlių, esminių vertybių klausimais. […] Nenusileisiu jokiu klausimu. Tie, kurie to nesuprato, nepažįsta manęs. Noriu, kad į Lenkijos atvejį būtų žiūrima kompleksiškai. Ir kad dėl su Europos Sąjungos teise ir vertybėmis susijusių klausimų būtų įvestos sankcijos“, – E. Macronas pareiškė dienraščiui La Voix du Nord.
E. Macronas davė šį interviu po viešųjų ryšių prasme nelabai sėkmingo apsilankymo jo gimtajame šiaurės Prancūzijos mieste Amjene (Amiens), kuris tapo dar viena iliustracija jo nelabai sėkmingos kampanijos po laimėto pirmojo turo (pergalės pirmajame ture šventimas neblogame Paryžiaus restorane irgi buvo jo viešaisiais ryšiais besirūpinančios aplinkos klaida).
2018 m. JAV korporacija „Whirlpool“ planuoja perkelti šiame mieste veikiančią gamyklą į Lenkiją, kur tokios gamyklos veikla būtų JAV korporacijai 7,5 proc. pigesnė nei Prancūzijoje. „Whirlpool“ darbininkai Amjene dėl to paskelbė streiką, o E. Macronas atvyko į Amjeną susitikti su vietiniais profsąjungų aktyvistais nuo gamyklos toli esančiame pastate.
Marine Le Pen tuo pasinaudojo ir netikėtai atvyko į Amjeno „Whirlpool“ gamyklos kiemą guosti darbininkų, žadėti išsaugoti gamyklą ir pakalbėti apie „laukinės globalizacijos“ šalininką E. Macroną. Pastarajam dėl to irgi teko vykti į gamyklą ir kalbėtis su piktais streikuotojais, nors jis ir negalėjo duoti tokių neįgyvendinamų pažadų kaip M. Le Pen (tą matė visi Prancūzijos TV žiūrovai). Vis dėlto tai paskatino ar davė pretekstą E. Macronui neigiamai pakalbėti apie Amjene nepopuliarią Lenkiją.
Dauguma PiS rėmėjų, ypač esant galimybei anonimiškai pareikšti nuomonę (kaip balandžio 24 d. internetinės apklausos atveju), teigia, kad jie palaiko M. Le Pen, nepaisant jos prorusiškumo. Mieliausia, žinoma, dėl jos kritika ES institucijoms ir požiūris į islamizmą. Iš PiS rėmėjai įtariai vertina Emmanuelį Macroną, pasisakantį už ES integracijos gilinimą (E. Macronas pasisakė už atskirą eurozonos biudžetą, eurozonos finansų ministro posto įsteigimą, eurozonos parlamentą ir, pasak France 24 televizijos, socialinių išmokų dydžių suvienodinimą eurozonoje).
Kovo mėn. PiS partijos pirmininkas J. Kaczyńskis ironiškai pareiškė, kad jo partija su M. Le Pen turi tiek pat bendro kiek ir su Vladimiru Putinu. Vis dėlto M. Le Pen buvo vienintelis į Prancūzijos prezidentus kandidatuojantis asmuo, su kuriuo susitiko aukštas Lenkijos pareigūnas – 2017 m. su ja Prancūzijoje susitiko Lenkijos URM vadovas Witoldas Waszczykowskis pasikalbėti, pasak jo trumpoje spaudoje konferencijoje išsakytų pa(si)aiškininimų, apie ES ateitį.
Po Prancūzijos prezidento pirmojo turo, sulaužydami tradiciją nesikišti į ES valstybės narės rinkimų kampaniją, E. Macroną Twitteryje ir viešuose pasisakymuose sveikino Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude‘as Junckeris, ES vyriausioji užsienio reikalų įgaliotinė Federica Mogherini, ES vyr. derybininkas Brexito klausimu Michelis Barnier, Vokietijos socdemų lyderis Martinas Schulzas, o Lenkijos valstybinė naujienų agentūra PAP išplatino balandžio 25 dienos Meksikoje padarytą Lenkijos prezidento A. Dudos pareiškimą, neremiantį nė vieno kandidato į Prancūzijos prezidento postą, – A. Duda, pareiškęs, kad „absoliučiai neįmanoma nuspėti, kuris kandidatas laimės rinkimus“, pasakė ir visiems žinomą tiesą: tradicinė socialistų ir centro dešinės valdymų kaita „užlūžo“ per šiuos rinkimus, kai abiejų tradicinių Prancūziją iki šiol pakaitomis valdžiusių partijų oficialūs kandidatai nepateko į antrąjį turą.
E. Macroną galima vadinti šiuo metu Prancūzijoje nepopuliaraus Socialistų partijos elito „neoficialiuoju“ kandidatu, o A. Dudos pareiškime apie antrojo turo absoliutų nenuspėjamumą (toks teiginys prieštarauja visiems sociologų skaičiavimams Prancūzijoje galima įžvelgti tam tikros simpatijos poniai Le Pen.
Balandžio 25 d. Lenkijos atvirai provyriausybinis tinklalapis wpolityce.pl paskelbė savo interviu su Lenkijos ultrakonservatyviu (net simpatizuojančiu monarchizmui) publicistu Jaceku Bartyzeliu, kuriame jis teigė, kad M. Le Pen nereikia demonizuoti, ir šis interviu irgi yra Lenkijos valdančiosios politinės stovyklos simpatijų poniai Le Pen (ir antipatijų E. Macronui) ženklas.
J. Bartyzelis tinklalapiui wpolityce.pl duotame interviu išreiškė nostalgiją Jean‘o-Marie Le Pen‘o vadovautam Nacionaliniam frontui, nes jo duktė Marine Le Pen, pasak J. Bartyzelio, privertė Nacionalinį frontą priimti Prancūzijos pagrindinei politinei srovei būdingas svarbiausias nuostatas, išskyrus požiūrį į ES. J. Bartyzelis išreiškė savo liūdesį dėl M. Le Pen laicistinių nuostatų ir jos pilietinio (o ne tautiško) patriotizmo. „Nacionalinis frontas buvo įvairių srovių konglomeratas, bet vis dėlto Le Penui rūpėjo, kad jame savo vietą turėtų taip pat tradicinė tautiškai-katalikiška frakcija, kurią Marine Le Pen praktiškai visiškai išstūmė“, – apgailestavo J. Bartyzelis
Vis dėlto verta pažymėti, kad katalikų dominuojamas Prancūzijos judėjimas La Manif Pour Tous, organizavęs kartais net apie milijoną dalyvių sutraukiančias demonstracijas Paryžiuje (jas Prancūzijos mainstreaminė žiniasklaida ir socialistų valdžia stengėsi ignoruoti) už tradicinę šeimą ir prieš teisę tos pačios lyties asmenų sudarytoms šeimoms įsivaikinti vaikus (tokios pat pozicijos laikėsi ir centro dešinės kandidatas François Fillonas) pradėjo socialiniuose tinkluose kampaniją prieš E. Macrono išrinkimą, nors M. Le Pen kandidatūros ir neparėmė.
Balandžio 29 d. Nacionalinio fronto stovykla, plėsdama rinkiminę bazę, paskelbė, kad Prancūzijos išėjimas iš eurozonos nebėra prioritetinis ir skubus reikalas.
Vveidaknygė
