V. Valiušaitis. Škirpa ir Gira: „liaudies priešas“ ir „liaudies poetas“

Kaip gaila, kad Kazys Škirpa nemokėjo rašyti eilėraščių!..

Tikriausiai būtų išsaugota ir jo vėliavos iškėlimo žygį Gedimino pilies bokšte įamžinimo lenta, ir gatvės pavadinimas!

Deja, tokių gabumų neturėjo…

O štai jo bendradarbis 1919 m. Liudas Gira – kas kita: valstybiniam darbui neturėjo nei duomenų, nei pasirengimo. Bet užtat kūrė „liaudies dainas“.

MŪSŲ SĄSKAITOS

1. Savanaudžiai tautos išdavikai,
Kurie dėjotės josios „vadais“,
Iš jūs‘ galios tik burbulas liko
Tuoj jum sąskaitas liaudis pateilks (2 k.)

2. Jas pateiks jum nuskurdę artojai,
Ir nemažos tos sąskaitos bus:
Milijonai, kuriuos išeikvojot,
Kuriuos vogėt ir vagiate jūs! (2 k.)

3. Atsiras dar jum sąskaitos kitos,
Vis didesnės, sunkesnės bus jos:
Tai sodybos, žiauriai išvaržytos,
Suvalkiečiai, paplūdę kraujuos. (2 k.)

4. Dar daugiau jų pateiks darbininkai,
Jum pristatę puošnių tiek namų,
Jie daugiau kęst skriaudų nesutinka,
Kad jum lėbauti būtų ramu. (2 ,k.)

5. Paprašys atsilygint jie ponus
Už tuos trylika metų juodų.
Jau gana, kad žandarai Smetonos
Mus daužytų Tėvynės vardu! (2 k.)

6. Savo sąskaitas dar ant durtuvų
Jum įteiks ir mūs brolis karys
Nors ir žlugdėt, Tėvynė nežuvo:
Naują tvarką pajėgs padaryt. (2 k.)

7. Tad mašnas tūkstantinėm prikrovę,
Liaudžiai atskaitą ruoškitės duot!
Ne tautos jum rūpėjo gerovė,
Ne tėvynės jūs ėjot vaduot. (2 k..)

8. Jum rūpėjo savi tik bizneliai,
Jum rūpėjo garbė tik sava,
Kad prieš jus paklupdyta ant kelių
Jum vergautų visa Lietuva! (2 k.)

9. „Nepriklausomą“ Lietuvą kūrėm,
Kad klastingai pavergtumėt ją.
Bet greit būsime mes susibūrę,
Tai drebėk, nelemtoji gauja! (2 k.)

10. Savanaudžiai tautos išdavikai,
Kurie dėjotės josios „vadai“.
Iš jūs galios tik burbulas liko,
Tuoj jum sąskaitas liaudis pateiks! (2 k.)

Po dviejų savaičių, kai JIE jau „susibūrė“, sudarė „liaudies seimą“, nieko nelaukdami K. Škirpai „sąskaitą“ ir pateikė. Kadangi tas nemokėjo rašyti eilėraščių. Atėmė pilietybę ir namus Kaune.

Taigi, „liaudies priešu“ K. Škirpa buvo paskelbtas beveik metams laiko likus iki Birželio sukilimo.

Jaučiate skirtumą: „nemokėti eiliuoti“ ir būti „liaudies poetu“?

Juk niekas nekelia klausimo dėl „liaudies poeto“ gatvės pavadinimo Fabijoniškėse pašalinimo ar atminimo lentos nuėmimo Vilniaus gatvėje, tiesa?

Ir turbūt ne dėl to, kad ji prisukta aukštai, kad net tie, kurie nešiojasi kūjį, neturėtų tokių ilgų kopėčių pasiekti.

Priežastis, matyt, kita – rašytojas, poetas, dainius. Ir dar „liaudies“. Jūs ką – prieš literatūrą? Ne, ne, gink Dieve, aš už!..

O kalbant rimtai, Lietuvos žvalgybos istorikas Severinas Vaitiekus apie Liudą Girą rašo: „Į Vakarus nepasitraukė [kaip dalis kitų Lietuvos saugumo ir žvalgybos valdininkų, šalį okupavus sovietams – V.V.] vienas pirmųjų Nepriklausomos Lietuvos valstybės žvalgybos ir saugumo institucijų kūrėjų L. Gira. 1918 m. spalio mėn. Lietuvos Valstybės Taryba jį paskyrė Apsaugos komisijos nariu, atsakingu už nacionalinės žvalgybos organizavimą. 1919-1920 m. jis buvo Žvalgybos skyriaus vadovas ir pavaduotojas. LR saulėlydyje L. Gira išdavė jaunystės principus ir idealus. 1940 m. rugpjūčio mėn. jis kartu su „liaudies seimo“ delegacija išvyko į SSRS Aukščiausiosios Tarybos VII sesiją Maskvoje įteikti rezoliuciją dėl Lietuvos priėmimo į Sovietų Sąjungą.

Vokietijos ir SSRS karo pradžioje L. Gira kartu su aukščiausiais sovietiniais pareigūnais pabėgo į Rusiją, vėliau tarnavo R[audonosios] A[rmijos] 16-toje lietuviškoje šaulių divizijoje. Grįžusiam į Lietuvą L. Girai buvo suteiktas Lietuvos liaudies poeto vardas, jis buvo paskirtas tikruoju LSSR mokslų akademijos nariu. L. Gira mirė 1946 m. vasarą.“

Bet tai dar ne viskas ką apie L. Girą parašė S. Vaitiekus. Jis pastebi, kad yra išlikęs įdomus Juozo Lukšos-Daumanto liudijimas, užfiksuotas amerikiečių Centrinės žvalgybos valdybos aukščiausio slaptumo (Top secret) pažymoje „Lietuvių pogrindžio įsiskverbimas į bolševikinę sistemą“. Dokumento dalyje „Kultūrinis gyvenimas“, remiantis J. Lukšos liudijimu, rašoma: „Nėris ir <…> Gira, žymūs Lietuvos poetai, buvo įsitraukę į bolševikų reikalą, tačiau prieš savo mirtį suėjo į kontaktą su pogrindžiu.”

Bet argi kas nors tokiais dalykais šiais laikais domėsis? Lygiai kaip ir LAF ryšiais su demokratiniais Vakarais?

Tapai sykį „liaudies priešu“? Arba „liaudies poetu“? Ir tuo viskas pasakyta! Kokie dar tyrimai?..