Vaikai mokomi pasirinkti lytį

Justina Gafurova

Vakarietiškoji gender propaganda vis aršiau braunasi į Lietuvą ir pasiekia vaikus mokyklose. Jau dabar klausiant jų apie lytį, pateikiamas daugiau kaip dviejų lyčių pasirinkimas. Tėvai baiminasi, kad vaikai pratinami prie galimybės pasirinkti lytį. Juk pasaulyje jau skelbiama, kad jų gali būti net 72. Tačiau atsiranda pedagogų, drąsiai teigiančių, kad tokia informacija žaloja vaikų psichiką.

Nustebusi mokykloje vaikams dalijamomis apklausomis, į „Vakaro žinių” redakciją kreipėsi Rima (tikras vardas ir pavardė žinomi) iš Vilniaus. Iš mokyklos atsiųsta elektroninė apklausa, kurią reikėjo užpildyti 10 m. Rimos sūnui, moteriai pasirodė žalinga tokio amžiaus vaikams. „Mano penktokas daug ko nesuprato. Į kai kuriuos klausimus ir pačiai reikėjo gerai įsiskaityti, kad suprasčiau, ko klausiama„, – sako moteris. Anketoje nurodoma, kad ji skirta 11-17 m. mokiniams.

Rimą suglumino klausimai, kuriuose klausiama apie vaiko lytį. Pats klausimas skamba taip: „Kuris iš šių žodžių tau labiausiai tinka?” Pasirinkimai tokie: berniukas; mergaitė; nei vienas, nei kitas; nenoriu sakyti. Dar vienas klausimas skamba taip: „Ar aplinkiniai su tavimi yra kada nors elgęsi kitaip dėl bet kurios iš toliau nurodytų priežasčių?” Ir pateikiamas įvairių priežasčių sąrašas. Štai kelios iš jų: esi mergaitė/berniukas/priklausai kitokiai lyčiai; tau patinka tavo/tos pačios lyties asmenys; abejoji dėl savo lyties; tavo šeima negali patenkinti tavo pagrindinių poreikių.

Rima sako, kad po tokiais pasirinkimais vaikams slepiasi blogi kėslai – vaikai pratinami prie minties, kad gali būti daugiau nei dvi lytys. „Man tai panašu į rengimą Stambulo konvencijos ratifikavimui. Konvencijoje biologinė ir socialinė lytis – dvi skirtingos sąvokos. Nekaltos apklausos, kaip ši, manau, nėra tokios nekaltos. Einama link to, kad vaikai galėtų patys pasirinkti lytį, o tėvai būtų baudžiami, jeigu tam nepritaria. Man atrodo, kad ir šioje anketoje svarbiausi klausimai ne apie vaiko gerovę ir jo gyvenamą aplinką, o apie teisę į lyties pasirinkimą.

Mano vaikas nė nesuprato kai kurių atsakymų į klausimus pasirinkimų. Jam kilo klausimų, ar yra ir daugiau lyčių ir kodėl lietuvių kalboje, kai kalbama apie vyrišką ir moterišką giminę, nepaminėtos kitos, jeigu jų yra. Argi mokykloje tokio amžiaus vaikams reikia kalti į galvą tokius dalykus?” – piktinasi mama.

Rima sako, kad tokios temos turėtų būti aptariamos namuose. Mokyklai ir valstybei reikėtų mažiau kištis į privatų šeimos gyvenimą: „Nesu nei homofobė, nei kokia davatka. Bet tegul palieka mūsų vaikus ramybėje. Ką tik kovojome prieš grėsmių lenteles, pagal kurias galima atimti vaikus, o dabar per prievartą vaikams kalama į galvą apie lytiškumą ir lyčių daugetą. Populiarėja nuostata, kad vaikai – ne tėvų, o valstybės. Bet iš tiesų tėvai yra atsakingi už vaikus ir jų auklėjimą, lytiškumo ugdymą ir rengimą šeimai.

Mūsų namuose skiriama daug laiko pokalbiams, kad užbėgčiau už akių tokiai informacijai, kuri, manau, žaloja vaikus. Ypač, kai informacija neatitinka vaiko brandos ir jo amžiaus. Myliu savo vaikus ir jie žino, kad niekada nebus baudžiami ar smerkiami už savo gyvenimiškus pasirinkimus, bet juos jie turi teisę padaryti patys, o ne spaudžiami mažumų, turinčių įtaką ir net pasiekiančių mokyklas.”

Tiesa, minėta apklausa, kaip skelbiama, yra savanoriška. Tačiau vilnietė Rima neslepia, kad mokykloje į apklausose dalyvauti atsisakančius, žiūrima nepalankiai.

Kaip „Vakaro žinioms” paaiškino Vilniaus miesto savivaldybė, apklausa su mokyklomis pasidalinti paprašė UNICEF Lietuvos atstovė. „Apklausą Europos Komisijai parengti padėjo tarptautinės organizacijos – UNICEF, „Save the Children”, „EuroChild”, „World Vision International” ir Vaiko fondas. Šios apklausos tikslas – išgirsti iš pačių vaikų ir jaunuolių apie jų patirtį ir sužinoti jų nuomonę, ar jų teisės yra įgyvendinamos.

Tikimasi, kad ją užpildyti galės visos Europos vaikai ir paaugliai. Visa vaikų ir paauglių suteikta informacija bus surašyta ataskaitoje, kuria remdamasi Europos Komisija rengs du dokumentus: Europos Sąjungos Vaiko teisių strategiją ir Vaiko garantijos iniciatyvą. Šie du dokumentai bus skelbiami viešai.

Siekiama, kad ES vaiko teisių strategija būtų skirta vaikui ir parengta kartu su vaikais. Anketa yra skirta vaikams nuo 11 metų. Apklausa yra pildoma sutikus, taip pat teiraujamasi tėvų, ar jie sutinka, kad vaikas pildytų anketą. Dalyvavimas apklausoje yra savanoriškas”, – aiškina savivaldybė. Į klausimus, kas ekspertuoja tokias apklausas, kas per dokumentai yra ruošiami, netgi į klausimą apie tai, ar savivaldybei toks apklausų turinys atrodo priimtinas, savivaldybė neatsakė.

„Vakaro žinios” kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ir teiravosi, ar ministerija neketina susirūpinti dėl tokios informacijos vaikams skleidimo mokyklose. Kol kas Lietuvoje nėra įteisinta jokių papildomų lyčių, išskyrus vyriškąją ir moteriškąją. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje taip pat sakoma, kad „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. O santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.” Tačiau ministerija atsakė, kad Europos Komisijos inicijuojama apklausa neprivalo atitikti nacionalinių dokumentų ar jais remtis.

Situaciją komentuoja Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos biologijos mokytojas Romas DARAFĖJUS:

Pagal Lietuvoje įtvirtintus teisinius dokumentus ir ugdymo programas, lytys yra dvi: vyro ir moters. Kitų lyčių būti negali. Dar biologijoje žinoma sąvoka „hermafroditas”, kai subrandinamos abiejų lyčių ląstelės, tačiau tai yra tik gyvūnų pasaulyje.

Man ir pačiam yra tekę pildyti anketą, kurioje buvo galima pasirinkti, kuri lytis labiausiai man tinkama. Su kolegomis pasijuokėme. Suaugę galime tokius dalykus priimti su humoru, tačiau ne vaikai. Tokių dalykų neturėtų būti anketose, skirtose 10 metų vaikams. Lytinis brendimas dar jiems neprasidėjęs ir tokie pasirinkimai anketose kaip „kita lytis” ar „dar neapsisprendžiau”, gali paskatinti vaiką manyti, kad jis gali apsispręsti, nors gimė berniuku arba mergaite. Vaikas gali pagalvoti, kad vieną dieną jis gali būti mergaite, o kitą – gal jau berniuku.

Dėl viso to labiausiai nukenčia vaikai. Anketos išdalintos, užpildytos, o kas liko vaikų galvose? Ne kiekvienas vaikas išdrįs jam kilusius klausimus užduoti tėvams, tačiau galbūt pasikalbės su bendraamžiais, paieškos informacijos internete ir ten ras nebūtinai teisingą informaciją. Vaikams gali kilti didelių psichologinių problemų.

Nesuprantu, kodėl tokie dalykai mokyklose leidžiami ir kam reikia taip manipuliuoti vaikais? Gerai, kad sureaguoja tėvai. Ir panašių dalykų girdžiu jau ne pirmą kartą. Tai rodo, kad yra tam tikra tendencija šią informaciją vaikams skleisti, taip formuojant nuostatas. Reikėtų susimąstyti, koks yra tokių anketų tikslas? Panašu, tikslas yra priimti tam tikrus dokumentus, kurie įteisintų daugiau nei dvi lytis arba galimybę pačiam pasirinkti lytį. Tokie dalykai man atrodo protu nesuvokiami.

Kai Lietuvoje patvirtintoms programoms prieštaraujančios anketos platinamos mokykloje, mane labiausiai stebina ministerijos pozicija. Kam tuomet ministerija reikalinga, jeigu ji nieko nekontroliuoja ir už nieką neatsakinga? Tokius dalykus sužiūrėti turi būti ministerijos prioritetas. Prie dabartinės tvarkos kiekvienas mokytojas gali teikti informaciją vaikams pagal savo nuostatas ir taip formuoti vaikų nuomonę, pratinti prie nebūtinai su programa suderintų teorijų.