Justina GAFUROVA
Vasaros viduryje prasidėjusi vaiko teisių apsaugos reforma jau duoda pirmuosius rezultatus. Deja, daugiausia tai tėvų baimė dėl masinio vaikų atėmimo ir neviltis, susidūrus su gestapininkus primenančiais specialistais. Neseniai kauniečių šeima kreipėsi pagalbos į visuomenę, kai po praeivio skambučio iš jų buvo atimti du mažamečiai vaikai. Tarnybos tokius atvejus vadina dviprasmiška situacija ir žada pasitaisyti. Kol klaidos pateisinamos, taip nutikti gali kiekvienam iš mūsų.
Kauniečių Eglės ir Gintaro Kručinskų šeima, iš kurios beveik prieš mėnesį atimti 2 m. sūnus ir 3 m. dukra, ryžosi paviešinti savo situaciją, nes kito kelio susigrąžinti vaikus nebemato. Dviejų vaikų kauniečiai neteko po to, kai mama su jais išėjo pasivaikščioti Panemunės šile Kaune. Pasak mamos, dvimetis sūnus pasileido bėgti miško takeliu į dviračių taką ir dingo iš akiračio.
Specialistai priminė gestapininkus
„Kviesdama sūnų sugrįžti, bėgdama ir už rankos laikydama trimetę dukrą, bandžiau jį pasivyti. Matydama, kad nepavysiu, palikau dukrą ir puoliau vytis sūnaus. Pasivijusi pliaukštelėjau porą kartų per kombinezoną, bet vaikas nesuprato, juokėsi ir vėl norėjo bėgti. Sudaviau per rankytę, kad vaikas sureaguotų. Vedant jis toliau priešinosi ir ketino vėl pabėgti, tad vėl sudaviau ranka porą kartų per kombinezoną. Tuomet netoli nuo įvykio vietos su žmona ir vaikais buvęs nepažįstamas vyras pradėjo šaukti: „Kodėl muši vaiką?!“ Pribėgęs prie manęs, jis ėmė filmuoti ir šaukti: „Ką darai?!“ Kartu su vaikais sprukau nuo to vyro. Konflikto metu aš jam pasakiau: „Atstok, beproti, iškviesiu policiją“, – dalijosi dviejų vaikų mama Eglė. „Išjungęs telefoną, tas vyras man pagrasino: „Dabar aš tave primušiu.“ Išsigandusi skambinau vyrui, kviesdama jį į pagalbą. Mano vyras, sutikęs tą žmogų, vėliau klausė, kodėl persekioja jo žmoną, ir vyriškai, be smurto, pasikalbėjo“, – pasakojo kaunietė.
Išėję į kelią, sutuoktiniai pamatė policijos ekipažą. Pareigūnai įsodino mamą į policijos automobilį ir apie galimą pavojų vaikams pranešė vaiko teisių specialistams, kurie nuvyko į šeimos namus. Ten tėvui buvo pasiūlyta nuvykti atlikti medicininę ekspertizę sūnui, tačiau šis kategoriškai atsisakė. Todėl ekspertizė vis tiek buvo atlikta atsakomybę prisiimant vaiko teisių specialistams. Nors smurto žymių nebuvo rasta, tėvams buvo apribotos jų teisės, o vaikai kuriam laikui patikėti šeimos draugei, vėliau – budintiems globėjams. Šiandien kauniečių šeima sako nesuprantanti, kodėl sistema ardo jų šeimą dėl pliaukštelėjimo.
Priekaištų turėjo daugiau
„Viešai kalbama apie tai, kad vos pliaukštelėjus buvo paimti vaikai. Bet norisi atkreipti dėmesį, kad tikrai ne dėl pliaukštelėjimo“, – vakar spaudos konferencijoje sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) Pagalbos vaikams ir šeimai skyriaus vedėja Evelina Firaitė. Pasak vaiko teisių gynėjų, šioje šeimoje vaikai buvo auklėjami netinkamai ir tai liudija namuose rasti smurto įrankiai. Kokie, spaudos konferencijoje, neįvardyta. Specialistė teigė, kad priimant sprendimą dėl vaikų paėmimo iš šeimos vertinamos visos aplinkybės, sprendimas nepriimamas remiantis tik vienu rizikos veiksniu.
Kauniečių šeimos atvejį komentuodama VVTAĮT vadovė Alina Jakavonienė sakė, kad ilgą laiką tėvai atsisakė bendradarbiauti su specialistais. Mama bendrauti atsisako iki šiol, o tėtis tik praėjusią savaitę ėmė lankyti pozityvios tėvystės kursus, jam patarta ieškoti nuolatinio darbo. Sąlygų, kad vaikai būtų grąžinti į šeimą – ne viena. Tai požiūrio į auklėjimą keitimas, socializacija, kitos aplinkybės. Vaikų netekusios šeimos tėvai ankščiau viešai sakė, kad specialistai verčia vaikus užregistruoti į darželį, nors jie to neplanavo daryti. Užkliuvo ir tai, kad Gintaras, kaip teigta, neturi nuolatinio darbo, nors dirba su verslo liudijimu.
Ketinę kreiptis į teismą dėl specialistų, kuriuos prilygina gestapininkams, kauniečiai tėvai, vakar ryte gavo informacijos, kad vaikai bus grąžinti. Esą, taip nuspręsta po aukštų politikų spaudimo. Deja, specialistai to patvirtinti negalėjo. „Tai bus sprendžiama posėdyje, kuris numatytas rytoj (trečiadienį – aut. pats.)“ – vakar sakė A.Jakavonienė. Tai reiškia, kad teorinė galimybė, jog šios dienos posėdyje vaikus grąžinti bus nuspręsta, yra, tačiau tai dar nereiškia, kad šeima galės grįžti į įprasto gyvenimo vėžes. Mamai šiuo metu pradėtas ikiteisminis tyrimas ir taikoma kardomoji priemonė – draudimas lankytis namuose ir matytis su sūnumi. „Todėl, jeigu tėvui būtų grąžinti vaikai, labai svarbu, kad jis užtikrintų ir tam tikrų kardomųjų priemonių laikymąsi. Neabejotinai svarbu ir tai, kad visi sprendimai būtų priimami atsižvelgiant į vaikų interesus“, – vakar sakė A.Jakavonienė. Tad specialistams apsisprendus grąžinti vaikus, šeimai teks ir toliau ieškoti sprendimų iš sudėtingos situacijos.
Vakar Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė žiniasklaidai sakė, kad ministerija ketina kurti apeliacinę sistemą, kuria ateityje galėtų pasinaudoti su vaiko teisių specialistų sprendimu atimti vaikus iš šeimos nesutinkantys tėvai. Šiuo metu nesutikus su nustatyta grėsme vaikui ar numatyto plano šeimai galima kreiptis tik į VVTAĮT vadovę arba į savivaldybės administracijos direktorių.
Interviu su buvusia ilgamete Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Regina Klevinskiene:
– Naktiniai šeimų tikrinimo reidai, per dieną atimti vaikai po praeivio skambučio atrodo kaip policinės valstybės metodai. Ar Lietuvos tėvai jau nebeturi teisės tikėtis, kad jų šeimos gyvenimas – privatus jų, o ne valstybės reikalas?
– Įstatyme yra aiškiai parašyta, kad valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali kištis tik tuomet, kai yra aiški žinia, jog reikia įsikišti arba kai šeimai reikia pagalbos. Kita vertus, Lietuvoje jau tapo norma, kad įstatymai prieštarauja vieni kitiems.
Tačiau pamatinė teisė į privatų gyvenimą išlieka bet kokiu atveju. „Atvirų durų dienų“ iš šeimų gyvenimo nereikėtų daryti, kaip tai parodo Šiaulių atvejis. Suprantu pačius geriausius kėslus patikrinti, kaip šeimos elgiasi po institucijų darbo laiko. Tai buvo vykdoma ir iki šiol, stebint socialinės rizikos šeimas. Bet ir šios šeimos turi teisę į privatų gyvenimą.
Reido Šiauliuose rezultatai – nebuvo nustatyta jokių pažeidimų. Jeigu gaunamas signalas, kad po darbo valandų yra girtaujama, reikia įsitikinti. Bet pralėkti tik tam, kad pralėktum… Jeigu nebuvo jokių signalų, tuomet kišimasis į privatų gyvenimą neatitinka mano įvardytų įstatyme numatytų atvejų, kada valstybė gali kištis.
– Kauniečių šeimai, iš kurios paimti du mažamečiai vaikai, keliami reikalavimai vaikus vesti į darželį, o tėvui reiškiama kritika dėl to, kad jis dirba pagal verslo liudijimą, o ne pagal darbo sutartį. Nuo kada vaikų ugdymas namuose arba individualus darbas mokant mokesčius tapo grėsme vaikų gerovei?
– Nuo kada vienas darbas yra pranašesnis už kitą? Bet kokia valstybėje legali forma uždirbti pinigus yra teisinga ir teisėta. Man atrodo, kad viskas buvo nustatyta per labai trumpą laiką. Juk priešmokyklinis ugdymas yra privalomas tik nuo 6 metų. Kodėl tuomet keliamas toks reikalavimas dėl darželio? Gal manoma, kad tėvai netinkamai auklėjo ar nemokino savo vaikų, todėl sutrikusi jų raida, bet kas taip greitai padarė išvadas, jeigu šeima niekas iki tol nesidomėjo?
Keistas ir specialistų vertinimas dėl neva neadekvačios tėvo reakcijos. Sudėtinga vertinti nemačius situacijos, tačiau stebėčiausi, jeigu tėvas būtų viešoje vietoje išlikęs ramus, į nieką nebūtų reagavęs. Nejau jis turėjo ramiai paduoti vaikus ir nereaguoti, jeigu vaikas verkia ar nenori lipti į policijos automobilį? Kitas agresyvesnis žmogus, nežinau, ar nebūtų kumščių į darbą šioje situacijoje paleidęs. Policinės valstybės požymiai iš pradžių mane piktino, o dabar jau gąsdina. Neturime prarasti sveiko proto.
– Nepaisant to, kaip pasibaigs kauniečių istorija, jau dabar aišku, kad sistema visam gyvenimui sužalojo visus šeimos narius: tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Ar šie tėvai dar kada ryšis kreiptis pagalbos į valstybines institucijas?
– Niekada. Jie yra išgąsdinti ilgam, nes pirmiausia buvo panaudotos represinės priemonės. Nereikia būti psichologu, kad suprastum, jog tai situacija, kai vaikai per akimirką prarado jiems artimiausius žmones. Jeigu mes darėme reformą, kad keistųsi vaiko saugumas visuomenėje, nežinau, kaip su tokiais įrankiais tikimasi to pasiekti.
– Tarnybos anksčiau duomenų apie kauniečių šeimą neturėjo. Po vieno praeivio skambučio iš šeimos atimti du vaikai. Tai rodo, kad tokioje situacijoje galime atsidurti kiekvienas?
– Per 20 darbo metų šioje sistemoje nesu mačiusi, kad tėvai būtų taip išsigandę. Žinoma, iki šiol mes nematėme to vaizdo įrašo, kurį padarė praeivis. Gal mes, pamatę tą vaizdą, taip pat būtume šokiruoti. Mes nežinome daug detalių, kurių neatskleidžia nei viena, nei kita pusė. Todėl spėliojame. Kaip ir visa likusi Lietuva. Atsakymai turi būti galiausiai pasakyti visuomenei.
Manau, ministerija turi prisiimti atsakomybę už tai, kad visus šiuos metus nematė reikalo nieko keisti, o tada staiga buldozeriu buvo prastumta reforma. Mes prašėme ministro išbandyti, kaip ji veiks. Kai buvo sprendžiama įgyvendinti naują pašalpų skyrimo projektą, buvo pasirinktos 5 pilotinės savivaldybės, kurios bandė sistemą. O kai kalbame apie vaikų likimą, niekam nebuvo įdomu. Kalbama, kad vyko specialistų mokymai. Bet kas juos vedė? Darbuotojai darbuotojams. Ir tai vadinama mokymais. Mums buvo sakoma, kad reformai buvo pasiruošta. Šiandien matome, kaip buvo pasiruošta.
***
Informacija
Vakar viešumoje pasirodė informacija iš Šiaulių, kur vaiko teisių apsaugos specialistai ir policijos pareigūnai vykdė reidą. Kaip rašoma tarnybos pranešime, reido metu pažeidimų nenustatyta, tėveliams buvo dar kartą primintos jų teisės ir pareigos, o vaikams įteiktos atminimo dovanėlės. „Valstybės institucijų veiksmai, kai su jėgos struktūromis daromi „profilaktiniai“ reidai į šeimos privatų būstą su užuomina, kad neatitikus valdininkų reikalavimų gali būti iš tėvų atimti vaikai, negali tėvams ir vaikams praeiti be psichologinių pasekmių. Todėl tokius institucijų veiksmus, brutaliai įgyvendinančius valdžios socialinę politiką, pagrįstai galima laikyti instituciniu smurtu“, – piktinosi VDU dėstytojas, teisininkas Vygantas Malinauskas.
