Vaikus atiminėja patys globėjai?

Justina GAFUROVA

Valdžia niekaip nenori pripažinti, kad Lietuvoje diegiama vaiko teisių apsaugos sistema nemaloniai primena Norvegijos patirtį. Ten vaiko teisės po truputį tampa itin pelningu verslu, kai net patys sistemos darbuotojai kuria firmas ir firmeles, tampa globėjais, kurie suinteresuoti, kad paimamų vaikų iš šeimų būtų kuo daugiau. Pasirodo, panašios praktikos apraiškos aptinkamos jau ir Lietuvoje. Tik „Vakaro žinioms“ pabaksnojus pirštu į įtartinus atvejus, pradėti tarnybiniai patikrinimai.

„Vakaro žinios“ yra rašiusios apie tai, kaip globos namų paslaugos Norvegijoje gali tapti puikiu būdu pasipelnyti iš valstybės biudžeto. Norvegijos žiniasklaida yra pristačiusi atvejų, kai vietos vaiko teisių tarnybos specialistai dirba ne tik kaip tarnautojai, bet ir patys teikia globėjų paslaugas, iš to uždirbdami gerus pinigus. Aiškėja, kad ir Lietuvoje vaiko teisių specialistai gali be didelio vargo būti laikini ar budintys globėjai. O jei ne patys, tai jų sutuoktiniai.

Specialistai verčiasi globa

Neseniai socialiniame tinkle viena mama iškėlė šį klausimą, aptikusi, kad Šiaulių apskrities vaiko teisių specialistė Jurgita Siliūnienė galimai globoja vaikus. Toks įtarimas mamai kilo perskaičius daugiau kaip prieš pusmetį publikuotą straipsnį, kuriame J.Siliūnienė su vyru pristatomi kaip budinčių globėjų šeima. „Šiaulių rajone gyvenantys Jurgita ir Dangis Siliūnai šiuo metu globoja keturis mažus vaikus. Dviem iš jų nėra nė pusantrų metų. Šeima budinčiais globėjais tapti nusprendė vieni pirmųjų šalyje. Šiaulių krašte – pirmi“, – rašoma „Šiaulių krašte“ publikuotame straipsnyje.

Tačiau Vaiko teisių apsaugos tarnyba moterį pristato kaip Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistę. Kyla klausimas, ar darbas ir globėjos veikla vienu metu nekvepia interesų konfliktu? Straipsnyje skelbiama, kad tiek specialistei, tiek jos vyrui – tai ne pirmoji santuoka.

Dar įdomiau tai, kad žmogus tokiu pačiu vardu ir pavarde, kaip J.Siliūnienės vyro, yra Vaikų išlaikymo fondo skelbtame skolininkų, kurie nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, sąraše.

Ant dviejų kėdžių

Pasirodo, panašių atvejų yra ir daugiau. Štai Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Svitojienė taip pat yra laikinoji globėja, kurios namuose auga ne tik jos biologiniai vaikai. Kaip budinti globėja ji ne kartą yra kalbinta žiniasklaidos. Pagal jos pateiktą interesų deklaraciją matyti, kad specialistė dirba ne tik tarnyboje, bet ir pagal individualią veiklą teikia stacionarinės globos paslaugas. Jos vyras nurodomas kaip bedarbis.

Įdomu ir kaip interesus suderina Šalčininkų rajone vaiko teisių apsaugos patarėjo pareigas einantis Zdanislavas Kulevičius, kurio žmona yra budinti globėja.

Laikiniesiems globėjams iš valstybės biudžeto mokamos įvairios išmokos. Štai, pavyzdžiui, Vilniaus rajono savivaldybė budintiems globėjams kas mėnesį moka minimalios mėnesinės algos dydžio išmoką. Atlygis didėja po 0,25 minimalios algos per mėnesį už kiekvieną apgyvendintą vaiką. Taip pat savivaldybės globėjams suteikia galimybę gauti vienkartines įsikūrimo išmokas, kai į šeimą atkeliauja vaikas. Taip pat globotojams mokamos vaiko globos išmokos (152 Eur per mėn.) ir globos išmokos tikslinis priedas (152 Eur). Kiekvienam vaikui taip pat priklauso vaiko pinigai, nuo šių metų siekiantys 60 Eur. Tais atvejais, kai nustatoma nuolatinė globa, biologiniai tėvai globėjams privalo atlyginti teismo priteistus alimentus.

Pradėti tyrimai

„Vakaro žinioms“ pavyko susisiekti su visais trimis specialistais, tačiau atsakyti į klausimus jie sutiko tik per Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovus spaudai. Tiesa, kiek anksčiau tarnyba „Vakaro žinioms“ sakė, kad darbuotojai gali dirbti globėjais. Tačiau toks specialistas negali vertinti savo globojamo vaiko situacijos – žodžiu, reikia stebėti, kad nekiltų interesų konfliktas.

Uždavus visus rūpimus klausimus dėl minėtų specialistų ir jų sutuoktinių, „Vakaro žinios“ sulaukė jau kitokio tarnybos atsakymo: „Dėkojame už jūsų suteiktą informaciją. Tarnyba iki šiol neturėjo duomenų dėl jūsų nurodomų aplinkybių. Tarnybos vadovų sprendimu nedelsiant pradėtas tyrimas dėl darbuotojų viešųjų ir privačių interesų suderinamumo. Dėl galimo interesų konflikto atliekant pareigas pradėti trys tyrimai.“

Visgi, į klausimą, kiek tarnybos specialistų yra globėjai arba gyvena su sutuoktiniu, kuris dirba globėju, atsakymo taip ir nesulaukėme.

Interviu su trijų vaikų mama, asociacijos „Vardan šeimos“ pirmininke Edita MORKŪNIENE:

– Kaip vertinate atvejus, kai vaiko teisių specialistai yra ir laikinieji globėjai?

– Aš dažnai dalyvauju atvejo vadybos posėdžiuose, atstovaudama šeimoms. Kai vyksta posėdis, laikinieji globėjai, kurie prižiūri iš šeimos paimtus vaikus, taip pat yra kviečiami į posėdį. Jie, kaip ir kiti specialistai, taip pat pateikia savo nuomonę apie šeimos situaciją ir tai, kaip jaučiasi vaikas. Todėl aš čia matau akivaizdų interesų painiojimą. Globėjas, norėdamas, kad vaikas jam kuo ilgiau neštų pajamas, nėra suinteresuotas apie šeimą atsiliepti teigiamai. Dabar išeina, kad pats būdamas specialistu priimi sprendimą iš šeimos vaiką paimti, pats globoji ir dar pats teiki išvadas, sprendžiant, ar vaikas gali būti grąžinamas šeimai.

Vertas dėmesio ir globėjas, kuris savo biologiniams vaikams nemokėjo išlaikymo. Kaip jis gali auklėti kitų vaikus, jeigu nesirūpino savu? Ar netaikomi jokie kriterijai, atestuojant globėjus? Išeitų, kad bet kas gali tapti globėju.

Matant visą situaciją kyla įtarimų, jog sistema suinteresuota, kad būtų paimama kuo daugiau vaikų, kad globėjų trūktų, o specialistai patys galėtų globoti vaikus. Mano nuomone, tai yra tikrų tikriausias verslas.

– Tokie atvejai – labiau išimtis, ar taisyklė?

– Aš kalbėjau su keliais skirtingų miestų tarybos nariais šiuo klausimu ir išgirdau, jog tokia situacija yra ir kitur. Šioje sistemoje, kuri labiau primena verslą, ne retai dirba giminės, draugai, artimieji, bendrapartiečiai. Susikuria uždara sistema, kuri prives prie to, kad vaikai pas globėjus bus nesaugūs, nes varnas varnui akies nekerta.

Globėjai yra slepiami, kiek tik įmanoma. Apie tai, kas vyksta kai kurių globėjų namuose, išgirstame tik labai retai. Šeimos pasakoja mums, kad tėvai pastebi, jog iš globėjų grįžę vaikai yra pasikeitę. Nemažai tėvų įtaria, kad būdami globoje vaikai buvo girdomi raminančiais vaistais. Matyt, jeigu vaikas yra nepaklusnus, pasitelkiami psichotropiniai vaistai. Kiek yra atvejų, kai iš globos pabėgusius vaikus pirmiausia veža į psichiatrinę ligoninę. Kiek vaikų, gyvenančių globoje, vasaros atostogas leidžia psichiatrinėse ligoninėse.

Tokiais atvejais nematau jokio vaikų intereso gynimo, o tik verslo schemą. Visa tai daroma iš mokesčių mokėtojų pinigų. Nenustebčiau, jeigu šie specialistai nesulauks jokios atsakomybės.

– Tarnyba neatsakė, kiek jos darbuotojų yra ir globėjai. Ar gali būti, kad tarnybai nėra žinomi šie atvejai?

– Manau, kad žino. Globėjai turi išlaikyti kursus, pateikti medicinos pažymą, kitus dokumentus. Dažnai apžiūrimi būsimų globėjų namai, vertinant, ar jie atitinka kriterijus. Taip pat reikalingi visų nepilnamečių sutikimai, kad šie neprieštarauja, jog namuose atsirastų daugiau vaikų. Visus šiuos dokumentus tvarko tie patys specialistai. Kaip jie gali nežinoti?