Lapkričio 11 d., Seimo Konstitucijos salėje, Seimo nario Valdo Rakučio, Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) ir LŠS Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo sumanymu, vyko seminaras „Ne vien tik ginklu ginsi savo tėvų žemę“.
Renginio metu Seimo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės, Šaulių sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos atstovai aptarė Lietuvos valstybės vykdomą jaunimo rengimo visuomenės gyvenimui politiką, jaunimo pilietinio-patriotinio ir fizinio ugdymo klausimus ir ieškojo būdų ir priemonių, kurios padėtų ruošiant Lietuvos jaunimą savo šalies gynybai per formalųjį ir neformalųjį lavinimą.
„Labai svarbu, kad jaunimo pilietinis ir patriotinis ugdymas būtų lavinamas stiprinant intelektinį, kūrybinį ir fizinį ugdymą.
Šiuo metu iš atliktų tyrimų matome, kad turime kur tobulėti ir fiziškai stiprinti mūsų jaunimą. Beveik pusė jaunuolių netinka karinei tarnybai.
Patyriminiai procesai sukuria patirtis, kurios yra gilios. Vėliau jų įgijimas lemia, kaip elgiasi ir renkasi suaugę žmonės.
Kokybiškai veikianti ugdymo sistema gali būti esminis dalykas. Kad sistema veiktų, reikia stipriai ją išgryninti“, – teigia V. Rakutis.
Renginyje dalyvavęs Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas Ignas Gaižiūnas teigė, kad Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme viskas yra gerai reglamentuota, tačiau kyla klausimas, ar jis veikia.
Anot jo, veikia pavieniai sumanymai, tačiau ne sistema.
Šiandien ministerija viliasi, kad jis būtų įgyvendinamas tikrovėje: kai kalbama apie priemones, reikia kalbėti ir apie jų įgyvendinimą. Pagrindinis tikslas yra remti konkrečias iniciatyvas, kurios yra rengiamos šiuo metu.
Šaulių sąjungos vado pavaduotojas, Jaunųjų šaulių vadas Tadas Venskūnas pabrėžė jaunimo motyvaciją išlikti Šaulių sąjungoje ir nuolatos ruoštis krašto gynybai.
Akivaizdi probleminė terpė – tai jaunuoliai, kuriems įdomu dalyvauti Šaulių sąjungoje, bet iš jos veiklos vėliau jie pasitraukia.
Todėl, pasak T. Venskūno, mūsų visų tikslas – išlaikyti juos ir ruošti krašto gynybai. Apie 6 tūkst. šaulių dalyvauja sportiniuose renginiuose ir nuolat aktyviai gyvena.
Jaunimo, šaukiamųjų į privalomąją pradinę karo tarnybą sveikatos būklę seminare pristatė Lietuvos sporto universiteto profesorius Arūnas Emeljanovas.
Anot pranešėjo, beveik pusė jaunuolių netinka karinei tarnybai. Svarbus faktorius, kad didžioji dalis, tinkančių tarnybai – tai sportuojantys, nerūkantys, sveikai besimaitinantys jaunuoliai.
Fizinis aktyvumas yra labai svarbus faktorius, su sveikata susijęs dėmuo. 80 proc. šauktinių neišlaiko fizinio pajėgumo testo.
Jei nebus nieko daroma šioje srityje, numatoma, kils nemažų bėdų ateityje. Vizija – būtų gerai, jeigu sukurta sistema apie sveikatą būtų susieta su krašto apsaugos sistema, kurioje matytųsi fizinė jaunuolių sveikata.
Viskas seniai išrasta ir surašyta, reikia tik truputį perdažyti (nuo 3 iki 7 spalvų) ir – volia!: vaikų (anūkų), šaunių jaunuolių organizacijos, partijos istorija (raidžių rinkinys), mokslinis -izmas, etikos/moralės kodeksas, tvari propaganda (darželis-mokykla-universitetas-darbo kolektyvas), PDG normatyvai, civilinė gynyba ir t.t.. ir t.t.. Kol dar gyvi tos srities opusų bendraautoriai (mokslininkai, profesūra, kt ,,kadrai”) ir antraplanių vaidmenų atlikėjai… Kokios problemos? Ar ir toliau mėtysim į sąvartynus kruopščiai sutemperuotus istorinius klavyrus?