JAV prezidentui Bidenui nueinant nuo politinės scenos, daugėja informacijos ir liudijimų, koks iš tikro buvo jo prezidentavimas.
Štai laikraštis „Wall Street Journal“ rašo apie tai, kaip Baltieji rūmai veikė, vadovaujant laike ir erdvėje nebesigaudančiam lyderiui. Pasakojimas pagrįstas apie 50 žmonių interviu, įskaitant tuos, kurie tiesiogiai dalyvavo įvykiuose ar turėjo apie tai patikimų žinių.
Joe Bideno prezidentavimas nebuvo įprastas. Jei dauguma prezidentų tampa savo administracijos šerdimi – asmenybe, aplink kurią viskas sukasi, tai su Bidenu buvo kitaip. Jo administracijos pagrindu buvo ne pats prezidentas, bet jo žmona ir mažytė artimiausių patarėjų komanda, kuri ne tik rūpinosi kasdienėmis administracijos užduotimis, bet ir nuolat kontroliavo prezidentą, kad jis nedarytų klaidų. Bideno komandos kruopštus darbas, nukreiptas į kiekvieno jo žingsnio kontrolę, tapo nauja politinės vadybos forma, kurios mastą sunku buvo įsivaizduoti anksčiau. Tai nebuvo tiesiog darbas užkulisiuose – tai buvo prezidento gyvenimo režisavimas iki smulkmenų, dažnai primenantis Holivudo filmo ar realybės šou kūrimo procesą. Vyresnieji patarėjai dažnai atlikdavo vaidmenis, kuriuos turėtų atlikti pats Bidenas. Buvo nustatyti apribojimai, kas galėjo kalbėtis su Bidenu, ką jie jam galėjo sakyti ir kokią informaciją jis gavo. Per ketverius metus Bidenas surengė iš viso tik devynis vyriausybės kabineto posėdžius – tris 2021 m., du 2022 m., tris 2023 m. ir tik vieną 2024 metais.
Instrukcijos net paprasčiausiems veiksmams
Vienas iš pirmųjų požymių, kad Bideno komanda iki smulkmenų jį kontroliavo, buvo pastebėtas viešuose renginiuose. Bideno pasirodymai dažnai primindavo kruopščiai surepetuotus spektaklius, kuriuose net mažiausios detalės buvo aptartos iš anksto. Prezidentui buvo nuolat sufleruojama ir kartojama, ką daryti: kur atsistoti, kur žiūrėti, kokia ranka mojuoti, kada paspausti rankas ir kada nueiti nuo scenos. „Būdavome šalia jo kiekvieną akimirką, – prisiminė vienas Baltųjų rūmų padėjėjas – kartais atrodė, kad net paprasčiausios užduotys galėjo tapti problema, jei nebūtų iš anksto surepetuotos.“ Prezidento lydintieji asistentai, tokie kaip A. Tomasini ir A. Williams, visada būdavo šalia – pasiruošę bet kokiu momentu tinkamai jį nukreipti, jei jis užmirštų, kur turi eiti ar ką sakyti. Net tokie elementarūs veiksmai, kaip įėjimas ar išėjimas iš scenos, tapo kruopščiai planuojamais įvykiais. Renginių metu Bidenui buvo pateikiamos labai aiškios instrukcijos, pavyzdžiui: „Eik pro šias duris, užlipk ant šio podiumo, pasisuk į dešinę, mojuok ranka.“ Jei šių instrukcijų nebūdavo arba jei prezidentas pamiršdavo, ką daryti, jis galėdavo pasimesti. Kartą vieno renginio metu Bidenas tiesiog stovėjo scenoje ir matėsi, kad kažko laukia, kol galiausiai padėjėjai jam sušnibždėjo, kad jis turi nueiti nuo scenos. Baltieji rūmai tai vadino „standartine praktika.“ Tačiau žmonės, matę ankstesnių prezidentų darbo stilių, pastebėjo, kad Bideno atveju ši praktika toli peržengė įprastas ribas. „Kitų prezidentų asistentai dažniausiai būdavo užsiėmę savais darbais – kalbėdavo telefonu, planuodami kitus susitikimus ar ieškodami medžiagos, – sakė vienas politinis patarėjas, – Bideno komandos atstovai tiesiog stovėjo šalia ir nuolat sekė, ar jis atlieka tai, ką reikia.“
Kontroliuojami klausimai
Bideno komandos pastangos neapsiribojo tik fizine pagalba prezidentui. Jo vieši susitikimai su žurnalistais, rėmėjais ar politikos lyderiais buvo taip pat kruopščiai kontroliuojami. Žurnalistų klausimai buvo iš anksto suderinami ir patvirtinami, o Bideno atsakymai buvo parengiami ir aptariami dar prieš renginį. Net ir renginiuose, kuriuose dalyvavo rėmėjai, spontaniškumas buvo ribojamas. Vienas Bideno rėmėjas, organizavęs rinkimų kampanijos renginį, prisiminė, kaip jam buvo liepta pateikti iš anksto patvirtintus klausimus prezidentui. „Man pasakė, kad galiu užduoti tik du ar tris klausimus, ir kad jie turi būti suderinti su kampanijos komanda. Jei ką nors paklausčiau neplanuotai, Bideno komanda greičiausiai būtų pertraukusi pokalbį,“ – sakė jis. Renginiuose Bideno padėjėjai patys užrašydavo klausimus ant kortelių ir įteikdavo juos klausėjams, kad šie perskaitytų. Net ir imantis šių priemonių, Bidenas vis tiek padarydavo klaidų, kurios glumino rėmėjus, žinojusius, kad klausimai buvo pateikti iš anksto. Vienas toks incidentas įvyko Kalifornijoje, kur prezidentas supainiojo renginio temą ir atsakinėjo į klausimą, kuris net nebuvo užduotas.
Specialiai samdytas „balso treneris“
Dar viena Bideno komandos problema buvo jo balsas ir kalbėjimo stilius. Viešose kalbose Bideno balsas tapo silpnesnis, o kalbėjimo tempas – lėtesnis. Komanda tai pastebėjo dar pirmaisiais jo prezidentavimo metais ir priėmė sprendimą samdyti profesionalų balso trenerį. J. Katzenbergas, Holivudo magnatas, kuris buvo vienas Bideno rinkimų kampanijos rėmėjų, padėjo rasti specialistą, kuris dirbtų su prezidentu ir bandytų pagerinti jo balso kokybę. Treneris mokė Bideną kalbėti aiškiau, nebijoti pauzių ir pasitelkti gestus, kad nukreiptų dėmesį nuo silpnesnio balso. Tačiau šios pastangos ne visada buvo sėkmingos. Vieno interviu metu Bidenas supainiojo treniruočių metu išmoktas frazes su jam pateiktais faktais ir atsakydamas į klausimą nukrypo nuo temos.
„Svarbiausia, kad prezidentas nepavargtų“
Dar viena svarbi Bideno komandos užduotis buvo užtikrinti, kad prezidentas nepervargtų. Jie žinojo, kad ilgi susitikimai ar per daug renginių per dieną gali pernelyg jį išvarginti, todėl kiekviena diena buvo organizuojama taip, kad Bidenas galėtų dirbti kuo mažiau. Jei prezidentui būdavo „prasta diena“, susitikimai galėdavo būti visiškai atšaukti. Susitikimai su kabineto sekretoriais (ministrais) buvo apriboti ne tik pagal temą, bet ir pagal trukmę. Jei aptarimas užtrukdavo per ilgai, prezidentas prarasdavo dėmesio koncentraciją ir pradėdavo daryti klaidas. Vienas Baltųjų rūmų darbuotojas prisiminė, kaip svarbi diskusija apie ekonominius sprendimus buvo nutraukta, nes Bidenas tiesiog pavargo. Kai kuriais atvejais susitikimai buvo visiškai atšaukiami, jei prezidentas jautėsi prastai. „Tai nebuvo vienkartinis atvejis – tai tapo mūsų kasdienybe,“ – sakė vienas buvęs administracijos pareigūnas.
Saugos burbulas
Bideno komanda sukūrė saugos burbulą, kuris neleido prezidentui susidurti su kritika ar patekti į nepatogias situacijas. Prezidento spaudos biuras, kuris turėtų informuoti jį apie svarbias naujienas, kruopščiai filtravo, kokia informacija jam pateikiama. Neigiamos naujienos arba straipsniai, kuriuose Bidenas buvo kritikuojamas, dažnai jo nepasiekdavo. Kai kurie administracijos pareigūnai teigė, kad ši sistema, nors ir turėjo apsaugoti prezidentą, iš tikrųjų tapo viena pagrindinių problemų. Prezidentas dažnai nežinojo, kaip jį vertina visuomenė ar žiniasklaida, ir priimdavo sprendimus, remdamasis tik filtruota informacija.
Prezidentūra, kuri tapo spektakliu
Visa ši kontrolės sistema galiausiai sukūrė prezidentūrą, kuri buvo labiau apie išlikimą, nei apie lyderystę. Prezidentas, kuris turėjo vadovauti šaliai, vis dažniau atrodė kaip figūra, kurios veiksmus režisuoja kiti. Ši sistema veikė tam tikrą laiką, bet galiausiai jos ribotumai tapo akivaizdūs. Kai krizės ar vieši pasirodymai reikalavo spontaniškumo ir greitų sprendimų, Bidenas dažnai nesugebėdavo atitikti lūkesčių. Kulminacija tapo tiesioginiai TV debatai su D. Trumpu, kurių metu Bidenas sustingdavo, nesugebėjo prasmingai užbaigti sakinių ir sklandžiai dėstyti minčių. Kaip sakoma, yla išlindo iš maišo ir netrukus po šių debatų Bidenas pasitraukė iš rinkimų.
