Valdas Sutkus. COVID-19 virusas nebuvo natūralios kilmės, jis pabėgo iš laboratorijos

Po dvejų metų darbo JAV Kongreso tyrimų komisija pateikė ataskaitą dėl COVID-19 pandemijos kilmės. 520 puslapių ataskaitoje teigiama, jog virusas greičiausiai ištrūko iš biologinių tyrimų laboratorijos. Taip, pasirodo, ne šikšnosparniai ir ne Uhanio turgus kaltas, o garsusis Uhanio virusologijos institutas (Wuhan Institute of Virology – WIV). Išvadoje rašoma, kad „virusas, sukėlęs COVID-19, tikėtina atsirado dėl laboratorinio arba su moksliniais tyrimais susijusio incidento.“

Tyrime pateikiama nemažai intriguojančių faktų. Pavyzdžiui, teigiama, kad dar 2019 m. rudenį keli WIV mokslininkai susirgo liga, primenančia COVID-19. Taip pat rašoma, jog ši laboratorija turi gana spalvingą istoriją – ne tik atliekant tyrimus su SARS tipo virusais, bet ir bendradarbiaujant su Kinijos kariuomene. Tyrėjai taip pat atkreipė dėmesį, kad laboratorijoje ne visada buvo laikomasi griežtų saugumo standartų, nors dirbama su itin pavojingais virusais. Dar 2018 m. ši laboratorija kartu su JAV partneriu „EcoHealth Alliance“ kreipėsi dėl finansavimo projektui, kuris apėmė viruso sukūrimą, turintį tas pačias savybes, kurios padaro žmones imlius COVID-19 infekcijai. 2017 m. institutas gavo aukščiausio biologinio saugumo lygio akreditaciją. Tačiau jau po metų JAV inspektoriai išreiškė susirūpinimą dėl laboratorijos standartų ir nepakankamo darbuotojų kvalifikacijos lygio. Nors institutas atliko svarbius tyrimus, susijusius su infekcijomis, jis buvo susijęs su daugybe incidentų, rodančių galimą saugumo spragą. Pandemijos metu institutas atsisakė pateikti savo laboratorijų žurnalus, o jų duomenų bazė buvo pašalinta.

Ataskaitoje pabrėžiama, jog iki šiol nebuvo rasta jokių įrodymų, patvirtinančių gamtinę viruso kilmę. Pavyzdžiui, jokie gyvūnai, parduodami Uhanio turguje ar jo tiekimo grandinėje, nebuvo nustatyti kaip užkrato šaltinis. Ir nors gamtinė kilmė buvo pagrindinė oficiali teorija pandemijos pradžioje, ji vis labiau atrodo neįtikėtina. Ši teorija nesugeba atsakyti į daugelį svarbių klausimų. Pavyzdžiui, nėra rasta jokio tarpinio gyvūno, kuris galėtų būti „tiltas“ tarp šikšnosparnių ir žmonių. Be to, išlieka neaišku, kaip virusas pirmą kartą užkrėtė žmones. Tuo tarpu teorija apie viruso nutekėjimą iš laboratorijos leidžia lengviau tai suprasti: virusas galėjo būti tiesiogiai modeliuojamas žmogaus ir netyčia pasklisti dėl laboratorinių saugos procedūrų pažeidimų.

Tačiau ši teorija susidūrė su galingu pasipriešinimu. Vos tik pasirodžius pirmiesiems įtarimams, moksliniai leidiniai, tokie kaip „Nature“ ir „Lancet“, paskelbė kolektyvinius laiškus, griežtai pasmerkusius idėją, kad virusas galėjo būti laboratorinės kilmės. Šie straipsniai ne tik gynė mokslinę bendruomenę, bet ir skelbė solidarumą su Kinijos mokslininkais. Įdomu tai, kad daugelis šių laiškų ir straipsnių autorių turėjo tiesioginių ryšių su projektais, kuriuos finansavo JAV Nacionalinis alergijos ir infekcinių ligų institutas ar kitos organizacijos, susijusios su Uhanio laboratorija.

2021 metais dėmesys šiai temai vėl sugrįžo. Naujai paviešinti dokumentai, įskaitant laiškus tarp Anthony Fauci ir kitų mokslininkų, parodė, kad privačiuose pokalbiuose patys mokslininkai neatmetė galimybės, jog virusas galėjo būti sukurtas laboratorijoje. Tačiau viešai jie laikėsi pozicijos, kad jis yra natūralios kilmės. Toks elgesys kelia klausimų ne tik apie mokslo objektyvumą, bet ir apie politinių bei finansinių interesų įtaką. Pandemija tapo ne tik sveikatos krize, bet ir mokslinės etikos išbandymu. Ji parodė, kaip glaudžiai susiję yra moksliniai tyrimai, politinės jėgos ir finansiniai interesai. Šis virusas atvėrė akis į daugelį mokslinio pasaulio užkulisių.

Pandemijos valdymas nuo pat pradžių buvo karštai diskutuojama tema, apimanti veido kaukių dėvėjimą, skiepijimą ir socialinę distanciją. Tyrime, be kita ko, sakoma, kad socialinės distancijos laikymosi gairės nebuvo pagrįstos jokiais aiškiais moksliniais duomenimis. Dr. Anthony Fauci, vienas pagrindinių pandemijos valdymo organizatorių JAV, už uždarų durų prisipažino, kad šios gairės „tiesiog atsirado“. Tyrėjai taip pat nerado „patikimų įrodymų“, kad kaukių dėvėjimas padėjo apsisaugoti nuo viruso. Apie kaukių neveiksmingumą pandemijos pradžioje kalbėjo ir Pasaulinė sveikatos organizacija, tačiau vėliau savo poziciją pakeitė.

Pagrindinis kovos su pandemija valdytojas JAV, daktaras A. Fauci, buvęs Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto direktorius, pats yra susijęs su Uhanio virusologijos institutu per finansavimą, kurį A. Fauci vadovaujamas institutas teikė „EcoHealth Alliance“ – organizacijai, vykdžiusiai projektus su Uhanio virusologijos institutu. „EcoHealth Alliance“ gavo federalinį finansavimą ir iš kitų JAV agentūrų vykdyti tyrimus, susijusius su įvairiais virusais, įskaitant SARS tipo koronavirusus. Šie projektai daugiausia apėmė virusų, randamų šikšnosparniuose, tyrimus, siekiant nustatyti jų potencialą užkrėsti žmones. Tuo tikslu virusai buvo laboratorijoje modifikuojami, atliekant „funkcijos stiprinimo“ (gain of function) tyrimus, kurių metu manipuliuojama virusais siekiant ištirti, kaip jie gali užkrėsti žmones.

Viruso pasklidimo iš laboratorijos teorija nėra nauja. Jau 2020 m. balandį ją išsakė tuometinis JAV prezidentas D. Trumpas. Jis virusą vadino „kinišku virusu“ ir teigė, jog žino, kad virusas kilo iš Uhanio virusologijos instituto, bet atsisakė pateikti konkrečius įrodymus, pareiškęs, kad „ateityje tai išaiškės“. Panašiai kalbėjo ir tuo metu valstybės sekretoriaus pareigas ėjęs M. Pompeo, kuris ragino Kiniją leisti nepriklausomiems ekspertams apsilankyti laboratorijoje. JAV progresyvioji spauda ir dempartijos politikai už tokias kalbas Trumpą apkaltino rasizmu. Pasipylė straipsniai apie tai, kad Trumpo „kurstanti retorika apie koronavirusą“ sukėlė prieš azijiečius nukreiptą „Twitter“” ir kitų socialinių tinklų turinį ir „įtvirtino rasistines nuostatas“, o azijiečių bendruomenė patyrė „stulbinamą neapykantos atvejų padidėjimą“ .

Viruso kilmės klausimas nėra tik akademinė diskusija. Šis klausimas turi tiesioginį poveikį ateities politikos formavimui, mokslinių tyrimų finansavimui ir visuomenės pasitikėjimui mokslu. Jei COVID-19 virusas tikrai atsirado laboratorijoje, tai reikštų, kad dabartinės biologinio saugumo ir mokslinių tyrimų etikos normos yra nepakankamos. Tokiu atveju būtina užtikrinti griežtesnę kontrolę, kad tokie incidentai ateityje nepasikartotų. Uhanio laboratorijos istorija rodo, kaip svarbu atsakingai elgtis su biotechnologijomis. Ši pandemija išryškino ir kitą problemą – globalų politikos poveikį mokslui. Kinijos valdžios institucijos sistemingai slopino informaciją apie viruso protrūkį pradinėse jo stadijose, o pirmoji šios pandemijos duomenų bazė buvo pašalinta beveik iš karto po viruso atradimo. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), taip pat nusipelnė kritikos dėl lėto reagavimo į krizę ir nepakankamo spaudimo Kinijai atskleisti daugiau informacijos.

Dabar, kai yra daugiau informacijos, svarbu suprasti, kokias pamokas reikia išmokti. Pirmiausia, būtina užtikrinti, kad moksliniai tyrimai būtų vykdomi skaidriai ir atsakingai. Tai apima ne tik laboratorinę saugą, bet ir aiškų viešinimą apie atliekamus eksperimentus, jų tikslus bei rezultatus. Kai visuomenė nežino, kas vyksta moksliniuose tyrimuose, kyla vietos spekuliacijoms ir nepasitikėjimui.

Antra, būtina atkurti pasitikėjimą mokslo institucijomis. Tai reiškia, kad mokslininkai ir mokslo organizacijos turi atsisakyti politinių ar finansinių motyvų, trukdančių atskleisti tiesą. Istorijos, tokios kaip COVID-19 pandemija, parodo, kad kai mokslas tampa piniginių interesų ir politinių manipuliacijų auka, prarandamas pagrindinis jo tikslas – siekti tiesos ir pažangos.

Galiausiai būtina pripažinti, kad biotechnologijos – tai dviašmenis kardas. Jos gali atnešti didžiulę naudą žmonijai, tačiau jos taip pat gali būti neįtikėtinai pavojingos, jei nėra atsakingai naudojamos.

Veidaknygė