Praėjusią savaitę įvyko audringas Trampo susitikimas su juodaodžių žurnalistų asociacijos nariais. Trampą scenoje kalbinusios trys juodaodės žurnalistės pradėjo susitikimą tuo, kad išvadino Trampą rasistu, kadangi jis yra kritikavęs kai kuriuos politikus dėl to, jog šie siekė politinio populiarumo pasinaudodami savo rase. Kaip pavyzdį Trampas nurodė ir savo dabartinę varžovę rinkimuose Kamalą Haris, kuri save pozicionuoja kaip juodaodę moterį: ji yra vienintelė juodaodė moteris, iki šiol kandidatavusi į JAV prezidento postą ir tai yra jos privalumas rinkimuose. Tačiau Trampas ties tuo nesustojo, ir apskritai suabejojo, kokios iš tikro rasės yra Kamala Haris. Nes jos motina yra indų kilmės, o tėvas kilęs iš Jamaikos. Ir Kamala anksčiau pati sakydavo, jog yra indė, o po kurio laiko staiga tapo juodaode. Trampo nuomone, tai yra manipuliacija, siekiant savanaudiškų politinių tikslų. Tai sukėlė su Trampu kalbėjusių juodaodžių žurnalisčių pasipiktinimą, kaip jis taip drįsta tyčiotis iš juodaodės moters.
Demokratų spauda pasigavo šį naratyvą ir ėmė taršyti Trampą, kadangi kova su rasizmu yra demokratų partijos mylimas politinis arkliukas, ištikimai nešantis juos per politinių kovų lauką. Demokratų lyderiai remia įvairovės, lygybės ir įtraukties (angl. Diversity, Equity, and Inclusion, DEI) priemones, skirtas istorinei rasinei diskriminacijai šalinti. Daugelis DEI priemonių yra atvirai rasistinės, nes suteikia pirmenybę žmonėms pagal jų odos spalvą, o ne pagal jų charakterį, profesinius nuopelnus ir intelektą. Įvairių lengvatų dėl to gauna ne baltųjų rasės žmonės, todėl gerokai daugiau juodaodžių amerikiečių rinkėjų yra užsiregistravę kaip demokratai, negu kaip respublikonai.
Nors JAV demokratai deklaruoja kovą su rasizmu, jie dažniausiai pritaria būtent rasistinei politikai ir priemonėms. Tik tos priemonės yra nukreiptos prieš baltuosius amerikiečius. Šiaip jau pagal klasikinį rasizmo apibrėžimą, juo laikomas bet koks papildomų teisų ar galimybių suteikimas ar jų atėmimas, priklausomai nuo žmogaus rasės. Šiuo požiūriu net juodaodžių žurnalistų asociacija turi rasistinį kvapą. Juk puikiai galima įsivaizduoti, kas būtų, jei JAV susikurtų baltaodžių žurnalistų asociacija. JAV yra daug juodaodžių koledžų ir universitetų, tačiau nėra baltaodžių koledžų ir universitetų. 2020 m. demokratų partijos kandidatas į prezidentus Baidenas viešai paskelbė, kad savo viceprezidente rinksis tik juodaodę moterį, o K. Haris tuo metu ir pozicionavo save kaip juodaodę. Todėl demokratams sunku neigti tai, kad Kamala viceprezidente tapo dėl DEI politikos.
Nors Trampas yra vartojęs įvairių įžeidžiančių apibūdinimų savo politiniams priešininkams, tačiau jis niekada nesakė, kad rinksis viceprezidentą ar kokį kitą savo komandos narį pagal rasę ir odos spalvą. Trampo rinkimų kampanija nesiekė organizuoti ir skirstyti savo savanorių pagal rasę, kaip tai padarė Kamala Haris, suorganizavusi juodaodžių paramos grupę savo rinkimų kampanijai remti.
Demokratai siekia išplėsti rasinių lengvatų juodaodžiams taikymą, remdamiesi teiginiais, kad baltųjų rasizmas yra vienintelis arba pagrindinis socialinių skirtumų veiksnys, kad šiuo metu gyvenantys baltieji yra atsakingi už baltųjų veiksmus prieš šimtą metų ir kad tik rasė, o ne kiti veiksniai turi paaiškinti socialinius skirtumus. Demokratai reikalauja ne lygių galimybių, o rezultatų lygybės, kuriai jie suteikė orvelišką „rasinio teisingumo“ pavadinimą. Jie siekia taikyti agresyvias rasines lengvatas, kurias vadina „rasiniu teisingumu. Tuo pagrindu vykdoma „pozityvi diskriminacija“, kai juodaodžiai, pavyzdžiui, gauna lengvatų stojant į universitetus, priimant į darbą ir net juodaodžiai nusikaltėliai yra baudžiami švelniau, negu baltieji. Kovido laikais Baideno-Haris administracija skatino valstijas nustatyti rasines preferencijas medicininės priežiūros srityje, kad juodaodžiams būtų teikiama pirmenybė prieš baltuosius, ir kelios valstijos, įskaitant Niujorką, tai padarė. Kalifornijoje dempartijos gubernatorius Newsomas pasirašė „Rasinio teisingumo“ įstatymą, kuriuo nuteistiems nusikaltėliams suteikiama galimybė teikti apeliacijas dėl bausmės sušvelninimo, remiantis „sisteminiu rasizmu“.
Jei šios tendencijos plis, demokratai palaipsniui sukurs atvirai rasistinę diskriminacinę sistemą, kuri veiks visose svarbiausiose visuomenės institucijose, išskyrus galbūt tik sportą. Meritokratija, kai darbuotojai yra vertinami pagal jų profesinę kompetenciją, darbą ir nuopelnus, o ne pagal kilmę ar rasę, yra universalus kiekvienos šiuolaikinės Vakarų demokratinės institucijos kodas. Taip užtikrinama, kad traukiniai nenuriedėtų nuo bėgių, lėktuvai nesudužtų. Nes jei inžinierių priimsi į darbą ne pagal jo žinias, o pagal tai, kokio juodumo yra jo oda, tai visi pretendentai į pareigas ir susikoncentruos ne į profesines žinias, o į įrodinėjimą, kieno odos spalva yra tamsesnė. Todėl, jei būtų įgyvendinta demokratų „rasinio teisingumo“ darbotvarkė, iš tikrųjų tai reikštų Vakarų civilizacijos pabaigą. Tačiau tai nestabdo demokratų rasistinio kryžiaus žygio aistros. Vaizdo konferencijų skambučiai „Juodaodės moterys už Kamalą Haris“ ir „Baltieji vyrukai už Kamalą Haris“ surinko milijonus dolerių iš demokratų, kurie, panašu, tiki rasistiniu partijos naratyvu, kad reikia iš esmės perdaryti visuomenę ir sugrąžinti rasinę diskriminaciją, šį kartą nukreiptą prieš baltaodžius.
Idėja, kad baltieji žmonės turi negrąžinamą skolą juodaodžiams, nes jie yra blogų žmonių (vergvaldžių) palikuonys, remiasi primityvia grupinės istorinės atsakomybės idėja, o ne individualios atsakomybės samprata, kuri būdinga Vakarų kultūrai. Dempartijos aktyvistai visą laiką daugiausia dėmesio skyrė manipuliavimui baltųjų kaltės jausmu, kuris buvo įdiegtas didelei visuomenės daliai per dešimtmečius populiariosios kultūros ir mokyklinio ugdymo. Radikalūs kairieji tai, ką šiandien vadiname „vokizmu“, progresyvismu propaguoja nuo 1960-ųjų. Kairiųjų aktyvistai, vykdydami savo „ilgą žygį per institucijas“, kelis dešimtmečius didino spaudimą visuomenės institucijoms. Iš pradžių demokratų rasistinė darbotvarkė vyko palaipsniui, o po 2020 m. įvyko lūžis, kai į Baltuosius rūmus atsikraustė Baideno-Haris administracija, kai pagrindinės JAV žiniasklaidos priemonės ir korporacinė struktūra priėmė DEI ir jos segregacinę darbotvarkę.