Naujoji JAV Baltųjų rūmų administracija kelia vis naujus vėjus, nuo kurių virpa senoji Europa. Vis pasigirsta nuogąstavimų, kad tas nenaudėlis Trampas ne tik nebegins Ukrainos, bet ir sugriaus NATO bei gi paliks europiečius Putinui suvalgyti. O pakeliui dar iš Danijos Grenlandiją atims. Baisūs dalykai! Bet kodėl Europos Sąjunga, turinti daug pajėgesnę ekonomiką ir didesnę gyventojų bazę nei Rusija, vis dar delsia imtis ryžtingų veiksmų, nors karas Ukrainoje jau trunka tris metus? Antrojo Pasaulinio karo metu per keletą mėnesių automobilių gamyklas pertvarkydavo į tankų gamyklas ir kovinė technika riedėjo į frontą. O dabar, baigiantis tretiesiems karo Ukrainoje metams, Europa nei savo kariuomenių didina, nei karinių gamyklų stato, tik žvilgčioja per petį į JAV, laukdama, kol Vašingtonas sutvarkys visus reikalus, tarsi Rusijos tankai keltų didesnę grėsmę ne Senajam žemynui, o JAV. Šį reiškinį pagaliau reikėtų pavadinti tikruoju vardu – tai eurobiurokratijos bailumas, sumišęs su tingumu ir godumu.
Skaičių kalba: Europa – milžinas, Rusija – nykštukas
Pažvelkime į skaičius, ir štai, ką turim:
– Rusijos gyventojų skaičius: apie 142 mln.
– ES šalių + Didžiosios Britanijos gyventojų skaičius: apie 515 mln.
– Rusijos BVP: apie 2 trln. JAV dolerių,
– ES + Didžiosios Britanijos BVP: apie 20 trln. JAV dolerių.
Akivaizdu, kad Europos pusėje gyventojų yra 3,5 karto daugiau. O ekonominė galia didesnė 10 kartų. Nekalbant jau apie aukštųjų technologijų lygį. ES yra viena iš pasaulinių lyderių inovacijų srityje. Dauguma ES šalių skiria 2–3 proc. nuo BVP mokslo ir tyrimų finansavimui, o Rusijoje inovacijų sektorius nuolat susiduria su iššūkiais šis rodiklis siekia iki 1 proc. nuo BVP. Vien šie rodikliai demonstruoja akivaizdų išteklių disbalansą. Europa turi neabejotiną pranašumą tiek žmonių išteklių, tiek finansų, tiek technologijų požiūriu.
Kai nori – pinigų suranda
Kai kurie pavyzdžiai rodo, kad ES, kai tikrai nori, sugeba mobilizuoti stulbinančias sumas. Štai kasmet per ES Sanglaudos fondą ar kitus finansinius mechanizmus skurdesnėms ES valstybėms skiriama vidutiniškai apie 56 mlrd. eurų. Dar apie 50 mlrd. eurų kasmet atiduodama ne ES šalims. Galima prisiminti ir Graikijos finansinio gelbėjimo programas (2010–2018 m.), kurių metu buvo sukaupta net 256 mlrd. eurų parama iš ES fondų bei susijusių institucijų. Kyla klausimas: jeigu ES sugeba rasti šimtus milijardų eurų, atsiradus krizei vienoje iš mažesniųjų valstybių – savo narių, kodėl tas mechanizmas nesuveikia taip pat, kai visa Europa susiduria su kariniu pavojumi prie savo sienų? Neretai pamirštamas ir dar vienas svarbus dalykas – Europoje šiuo metu yra užšaldyta apie 210 mlrd. eurų Rusijos valstybinių lėšų. Tai daugiausia Rusijos centrinio banko rezervai, laikomi įvairiose ES finansų institucijose. Bet eurobiurokratams kažkaip nepatogu tuos pinigus nusavinti ir Rusiją nuskriausti.
Dvigubi standartai amerikiečiams
Stebint Europos politinį veikimą, matyti keistas vaizdas: noras išlaikyti visišką nepriklausomybę nuo JAV, tačiau tuo pat metu – tikėtis, kad būtent Vašingtonas pasirūpins didžiąja dalimi karinės pagalbos Ukrainai ir garantuos pačios Europos saugumą. Nes tingūs pačios Europos biurokratai tiesiog banaliai bijo. Bijo tiesioginės konfrontacijos su Rusija, bijo sankcijų pasekmių savo ekonomikai, bijo politinės kainos, kurią reikėtų sumokėti pertvarkant savo šalių ūkius karinės grėsmės sąlygoms. Tačiau juk kalbame apie geopolitinį išlikimą: Rusija yra Europoje, ne Amerikoje. Jei karinis konfliktas plėsis, pirmiau nukentės Europos sostinės, o ne Vašingtonas.
Europa toliau perka dujas ne iš JAV, o iš Rusijos, kad perkant daugiau dujų iš JAV, netaptų dar labiau priklausoma nuo Vašingtono. Tačiau tuo pat metu ta pati Europa laukia, kad Amerika savo pačios lėšomis garantuotų Europos saugumą. Kas tai yra, jei ne dvigubi standartai ir loginio mąstymo, sveiko proto stoka? Tačiau Jungtinės Valstijos prezidento Trampo lūpomis dabar jau aiškiai sako, kad europiečiams atėjo laikas nustoti būti aikštingais paaugliais ir pagaliau suaugti. „Jeigu tie turtingi europiečiai yra tokie kvaili ir godūs, kad gaili pinigų savo pačių saugumui, tai kodėl mes turėtume daryti tai už juos?“ – sako dėdė Donaldas. Ir dėdė Donaldas smailu kaubojišku batu spiria į putlią eurobiurokratų sėdimąją. Gal atsibus, pradės pagaliau kažką daryti. Šiuo aspektu – dėdė Donaldas yra geriausia, kas galėjo atsitikti Europai.
Didžiausia Europos bėda – ne resursų trūkumas, o ryžto stoka. Milžiniškas ES biudžetas, 515 mln. gyventojų, turtingos ekonomikos – visa tai yra galingi atsparumo instrumentai. Tačiau jei toliau bus žaidžiama dvigubais standartais, gali paaiškėti, jog primityvių, bet agresyvių ir piktų driskių gauja iš Rytų bus ne tik Ukrainos, bet ir visos Europos problema, kurios Vašingtonas spręsti nenorės arba, dėl kitų reikalų gausos, paprasčiausiai nebegalės visko sutvarkyti taip, kaip norėtųsi eurobiurokratams. Problema yra ne piniguose ir kituose ištekliuose, o eurobiurokratų galvose. Trumpas juk tikrai netrukdys Europai ginkluotis ir remti Ukrainą, kiek tik Europa nori. Priešingai – jis nuolat ragina tai daryti.
Tarptautinis skambutis.
Alio? Vladimirai Vladimirovičiau, jūs? Sveiki, Gitanas iš kaimyninės Lietuvos trukdo. Kaip sekasi? Vis dar su Ukraina vargstat? O kaip dėl Lietuvos? Kol kas nedomina sakot? Supratau… Žinot, pagalvojau, maža kas jums ten gali šauti į galvą… Aš čia pagal prevencinę programą artimiausius kaimynus apskambinėju, įspėju, kad nebandytų mūsų pulti, kol dar divizijos neturim. O ką jūs pagalvojot? Kad vėl kažkoks sukčius iš banko?