Kompanijos „Meta“, valdančios Facebook platformą, vadovas Zuckerbergas sako besigailintis, jog pasidavė valstybės institucijų spaudimui dėl turinio šiame socialiniame tinkle cenzūros ir teigia, kad valdžios institucijų ir specialiųjų tarnybų kišimasis buvo „neteisingas“, o jei tai pasikartotų, jis planuoja imtis atsakomųjų veiksmų.
Savo apgailestavimus „Meta“ vadovas išsakė laiške JAV Kongreso Juridiniam komitetui, atsakydamas į jo tyrimą dėl turinio moderavimo interneto platformose. Zuckerbergas aprašė, kaip aukšti Bideno-Haris administracijos pareigūnai primygtinai spaudė bendrovę blokuoti tam tikrus įrašus apie kovidą, įskaitant humorą ir satyrą. „Manau, kad vyriausybės spaudimas buvo neteisingas, ir apgailestauju, kad mes apie tai atvirai nepasakėme“, – rašė Zuckerbergas – „Esu tvirtai įsitikinęs, kad neturėtume daryti kompromisų dėl savo turinio standartų dėl bet kurios administracijos spaudimo bet kuria kryptimi – ir esame pasirengę atremti, jei kas nors panašaus pasikartos.“
M. Zuckerbergas taip pat išreiškė apgailestavimą dėl to, kad specialiųjų tarnybų spaudimu „Meta“ blokavo Facebook vartotojų įrašus, susijusius su laikraščio „New York Post“ reportažu apie Bideno sūnų Hunterį Bideną prieš 2020 m. prezidento rinkimus. Tas reportažas buvo apie tai, kaip narkomanas Hunteris pametė savo nešiojamąjį kompiuterį, kuriame buvo rasta daug nuotraukų bei filmuotos medžiagos iš Hunterio kasdienybės: orgijos su prostitutėmis, narkotikų vartojimas. Taip pat kompiuteryje buvo susirašinėjimas elektroniniais laiškais, iš kurio aiškėjo, kad Bidenų šeima nežinia už ką buvo gavusi milijonines sumas iš Rusijos bei Ukrainos oligarchų, Kinijos komunistų partijos valdomų įmonių ir buvo įsipainiojusi į labai įtartinus sandorius. To kompiuterio turinys toks toksiškas, kad jis buvo pramintas „kompiuteriu iš pragaro“.
Tuomet vyko prezidento rinkimų kampanija ir Bideno rinkimų štabo žmonės surinko parašus penkiasdešimties įvairių buvusių žvalgybos institucijų pareigūnų po pareiškimu, kuriame buvo teigiama, kad tas kompiuteris yra Rusijos specialiųjų tarnybų sukurta klastotė, kuria siekiama pakenkti Bidenui. Žinią, kad tai „Rusijos klastotė“ ištransliavo visa dempartijai palanki žiniasklaida, o socialiniai tinklai, tokie, kaip Twitter ir Facebook buvo cenzūruojami, informacija apie „kompiuterį iš pragaro“ juose buvo blokuojama. „Vėliau paaiškėjo, kad šis pranešimas nebuvo Rusijos dezinformacija, ir, žvelgiant atgal, neturėjome šio pranešimo blokuoti“, – dabar rašo Zuckerbergas.
Jau po to, kai buvo galutinai patvirtinta, jog kompiuteris yra tikras, buvo atliktos visuomenės nuomonės apklausos, kurios parodė, kad labai daug žmonių būtų nebalsavę už Bideną, jei balsuodami būtų žinoję, kad informacija apie Hunterio Bideno kompiuterį buvo tikra ir būtų galėję su ta informacija susipažinti. Pavyzdžiui, 2022 m. kovo mėn. viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Rasmussen Reports“ atlikta nacionalinė rinkėjų apklausa rodo, kad 66 proc. JAV rinkėjų mano, jog istorija apie Hunterio Baideno nešiojamąjį kompiuterį su elektroniniais laiškais apie jo verslo sandorius yra svarbi, iš jų 48 proc. mano, kad ši istorija yra labai svarbi. 48 proc. respondentų teigia, kad jei žiniasklaida iki 2020 m. rinkimų būtų išsamiai pateikusi istoriją apie Hunterio Bideno nešiojamąjį kompiuterį, tai mažai tikėtina, kad Bidenas būtų buvęs išrinktas prezidentu. Lemiamose rinkimams, taip vadinamose „svyruojančiose“ valstijose Bidenas laimėjo prieš Trumpą minimaliu skirtumu, kai kuriose valstijose – vos keliolikos tūkstančių balsų persvara. Pavyzdžiui, Džordžijoje skirtumas buvo apie 12 tūkst, balsų, Pensilvanijoje – 81 tūkst. balsų, Viskonsine – 20 tūkst. balsų, Nevadoje – apie 33 tūkst. balsų. Arizonoje – 10 tūkst. balsų. „Svyruojančiose“ valstijose skirtumas tarp Bideno ir Trumpo gautų balsų sudarė nuo 0,3 proc. iki 2 proc. Jei šiose valstijose būtų daugiau balsų gavęs Trumpas, jis būtų laimėjęs. Taigi, tikėtina, jog Hunterio kompiuterio istorija galėjo visai kitaip pakreipti rinkimų rezultatus, jei ji nebūtų buvusi blokuojama.
