Dempartijos viršūnių prispaustas JAV prezidentas Baidenas pareiškė, kad pasitraukia iš prezidento rinkimų kovos ir savo įpėdine nurodė viceprezidentę Kamalą Haris. Taip be jokios rimtesnės politinės konkurencijos ji tapo dempartijos kandidate į JAV prezidentus. Jau galima taip sakyti, nes Kamalai savo palaikymą išreiškė ne tik įtakingiausi dempartijos šulai, bet ji užsitikrino ir daugumą delegatų, kurie kitą mėnesį specialioje konferencijoje tvirtins dempartijos kandidatą (-ę) į prezidentus. Taigi, atsiranda prasmė atidžiau žvilgtelėti į šios „pelenės“ karjeros kelią. Bei pasamprotauti apie politinę ateitį, jei kartais ji taptų karaliene, tai yra – JAV prezidente.
Pelenė ir Princai
Kai kurie JAV apžvalgininkai gana taikliai vadina Kamalą šiuolaikine „pelene“. Prisimenate klasikinę pasaką apie paprastą mergaitę, kurią pastebi puikusis princas ir ji tampa karaliene. Tai su Kamala buvo panašiai. Ji gimė JAV, Kalifornijoje, bet jos tėvai yra ne iš Jungtinių Valstijų. Jie atvažiavo į JAV studijuoti. Tai buvo du spalvotieji jauni žmonės, kurie atvyko į tą baisų „rasizmo ir priespaudos“ kraštą, gavę grantus iš „baltųjų rasistų“. Tėvas atvažiavo iš Jamaikos, o motina – iš Indijos. Jie susipažino universitete, vietiniame marksistų būrelyje. Taigi, jokios rasinės priespaudos iš amerikiečių nei vienas, nei kitas nepatyrė. Bet Kamalos tėvas JAV universitete dėstė marksistinės ekonomikos kursą, ir jos vaikystę supo marksistinė aplinka. Ir ilgainiui Kamala tapo kovos su rasizmu simboliu Amerikoje.
Kai jai buvo 29 metai, Kamalą pastebėjo toks Kalifornijos „puikusis princas“, tuomet 60 metų amžiaus San Francisko meras Willie Brown. Tuo metu Kamala dirbo San Francisko savivaldybėje eiline juriste. Ji teisme atstovaudavo neturtingus teisiamuosius, kurie neturi lėšų advokatui ir todėl advokatą jiems nemokamai skiria valstija. O „puikusis princas“ tada turėjo problemų santykiuose su žmona, su kuria tuo metu buvo pragyvenęs jau 30 metų. Jie ėmė susitikinėti ir „pelenės“ karjera pradėjo kilti aukštyn. Ji lipo karjeros laiptais, kol galiausiai tapo Kalifornijos valstijos generaline prokurore, o po to – ir senatore nuo Kalifornijos.
Prezidentas Bilas Klintonas yra pavadinęs tą Willie Browną „tikruoju Slidžiuoju Vilu“ (real Slic Willie). „Slidžiojo Vilo“ pravardės kilmė – giliai anglosaksų istorijoje, į kurią dabar nesigilinsime, tačiau naujausiais laikais ta pravardė buvo prilipusi pačiam Bilui Klintonui dėl jo įvairių išsisukinėjimų ir gudravimų: ar Klintonas išvengė šaukimo į kariuomenę, ar rūkė marihuaną, ar miegojo su svetimomis moterimis. Ta pravardė tapo gudrumo ir išsisukinėjimo nuo atsakomybės terminu. Angliškas žodis „Slic“ turi keletą reikšmių. Jį galima versti, kaip „sumanus“ (gerąja prasme) arba „slidus“ (blogąja prasme). O anglų kalbos žargone žodis „willie“ reiškia vyrišką lytinį organą. Taigi, čia žodžių žaismas ir erdvė interpretacijoms, ką būtent turėjo galvoje Klintonas. Tačiau kontekstas toks, kad San Francisko merą taip pavadinęs žmogus – Bilas Klintonas buvo pagarsėjęs būtent savo seksualiniais nuotykiais. To meto spauda rašė, kad Willie Brownas galėjo pasirodyti pokylyje kartu ir su žmona, ir su meiluže, t. y. buvo „sumanus“ ir „slidus“.
Kitas „pelenės“ „puikusis princas“ buvo žymus žurnalistas, TV pokalbių laidų vedėjas, Kalifornijos populiariosios kultūros ikona Montel Williams. Jis suteikė „pelenei‘ priėjimą prie kitų įtakingų Kalifornijos asmenų. Vėliau net pats JAV prezidentas B. Obama jau tuometinę Kalifornijos generalinę prokurorę Kamalą Haris viešai pavadino „gražiausia šalies generaline prokurore“ (the best-looking attorney general in the country). Na, o Baltųjų rūmų spaudos tarnyba pranešė, kad po to jis „atsiprašė K. Harris, savo ilgametės draugės, už „sutrikdymą“, kurį sukėlė jo komentaras“, spaudos sukritikuotas, kaip seksistinis. Tas smulkus incidentas jų draugystei nepakenkė. Ir Obama, ir Harris, kurios motina indė, o tėvas jamaikietis, buvo mišrios rasės vaikai, kuriuos augino vienišos motinos, ir abu jie tapo teisininkais, o vėliau – senatoriais. Juos siejo ilgametė draugystė, kuri tęsėsi dešimtmetį, nepaisant to, kad tuo buvo nepatenkinta Obamos žmona. Kamala pirmą kartą susituokė tik 2014 m., kai jai buvo jau 50 metų. Savo vaikų ji neturi, tačiau įsivaikino sutuoktinio vaikus iš jo ankstesnės santuokos.
Princesė
Katu su Bidenu patekusi į aukščiausią JAV valdžią, Kamala tapo viešai matoma. Iš pelenės tapo princese. Ir iškart paaiškėjo, kad jos oratoriniai įgūdžiai ir gebėjimas sklandžiai reikšti mintis kelia rimtų abejonių. Viešai kalbėdama ji pažeria mažai tarpusavyje susijusių žodžių mišinį, kurį žurnalistai pavadino „žodžių mišraine“. Tai tiesiog įvairių žodžių kratinys, kurio pabaigoje, matyt, supratusi, jog nusišnekėjo, Kamala ima nervingai juoktis. Aštrus ir nemalonus dirbtinis juokas yra toks specifinis ir gali trukti tiek ilgai, kad tas juokas jau yra tapęs Kamalos įvaizdžio dalimi. Žiūrint vaizdo įrašą, tai tikrai daro įspūdį. Pavyzdžiui, per vizitą Lenkijoje, spaudos konferencijoje su Lenkijos prezidentu Duda į konkretų klausimą, kaip JAV vyriausybė teiks pagalbą ukrainiečių karo pabėgėliams, ji tik metė frazę „draugą nelaimėje pažinsi“ ir iškart pradėjo nervingai kvatotis rodydama pirštu į prezidentą Dudą. Po to sekė klausimas, ar Vakarų šalyse bus persekiojami karo Ukrainoje nusikaltėliai. Atsakymas buvo toks: „mes visi žiūrėjome TV reportažą ir be viso to, ką mes žinome ir ko dar nežinome, remiantis tuo, ką tik galėjome pamatyti. Ir tas, kad mes tai matėme, ar nematėme nereiškia, kad tai buvo ar nebuvo ir nepasiriboja tuo, ką mes matėme“. Tokių nusišnekėjimų daugybė. Ir čia nėra kažkoks kreivas-šleivas vertimas, tiesiog ji taip kalba.
Štai Kamalos mintys apie kultūrą iš internete esančio oficialaus renginio vaizdo įrašo: „Kultūra – tai mūsų momento ir mūsų laikmečio atspindys. Kultūra – tai, kaip mes išreiškiame mūsų požiūrį į momentą ir mes visada turime rasti laiko išreikšti mūsų jausmus apie momentus, kurie yra džiaugsmo atspindys, todėl, kad jis ateina ryte (ilgai trunkantis nervingas juokas). Kiekvieną kartą, kai ji suvokia, jog nusišnekėjo ir nebeturi, ką daugiau pasakyti, ji pradeda garsiai nervingai juoktis. Trumpas dėl to ją jau pavadino „kvatojančia Kamala“. „Ar matėte ją besijuokiančią? Ji pamišusi. Iš juoko galima daug ką pasakyti apie žmogų“, – sakė Trampas viename iš savo mitingų. Jei Baidenas nesugeba suregzti rišlių sakinių dėl senatvinės demencijos, tai Kamala, atrodo, sveikata nesiskundžia, tačiau jos minčių dėstymo būdas panašus į Baideno.
Kamala Haris – viena iš pačių nepopuliariausių visuomenėje viceprezidentų šių laikų JAV istorijoje ir į Baltuosius rūmus ji pateko tik dėka eilinio stipraus ir įtakingo vyriškio pagalbos bei dėl tokių fizinių kūno savybių, kaip lytis ir odos spalva. Aišku, teisinga būtų pastaba, jog visais laikais visose šalyse buvo moterų, kurios padarė karjerą, besiremdamos kokiu nors stipriu vyriškiu. Tačiau, kodėl būtent ši konkreti dama tapo be penkių minučių kandidate į JAV prezidentes? Tai čia reikia pažymėti, jog ji ne šiaip moteris, o juodaodė moteris, ir dėl to ji yra ne šiaip paprastas žmogus, bet simbolis engiamųjų – juodaodžių, kuriuos kažkada atvežė į vergiją Amerikoje, simbolis kovos prieš patriarchatą, kad moterys nebūtų engiamos vyrų. Taigi, remdamasi tvirtais ir įtakingais vyrais, kaip engiamųjų kovos simbolis, ji užkopė į valdžios viršūnes.
Ir su šia simboliška istorinės baltųjų kaltės prieš juodaodžius, ir vyrų kaltės prieš moteris vėliava ji žengė per visą savo karjerą visą laiką. Kylant karjeros laiptais kartu su „princų“ pagalba ėjo ir pareiškimai apie tai, kad ji atstovauja engiamųjų šalies gyventojų teises. Šalia Baideno ji atsirado todėl, kad demokratų partijos kandidatui baltaodžiam vyrui reikėjo kaip atsvaros tamsiaodės moters. Be to, Baidenas save demokratų partijoje pozicionavo kaip centristą, tai radikali kairioji moteris labai tiko socialistiniam progresyviajam partijos sparnui. Tam, kad pritrauktų į rinkimus radikalius kairiuosius ir visokių rūšių save engiamaisiais laikančius asmenis. Todėl Baidenas dar gerokai prieš rinkimus pareiškė, kad jo viceprezidente būtinai bus juodaodė moteris. Iš visų buvusių kandidačių jo žvilgsnis krito į Kamalą Haris, kuri pirminiuose dempartijos rinkimuose taip pat dalyvavo ir dėl nominacijos varžydamasi su Baidenu, kaltino jį rasizmu. Tai buvo jos veikimo būdas: siekiant karjeros, reikia pakaitomis apkaltinti baltaodį vyrą rasizmu, ir atsiremti į jo tvirtą ranką. Tada Baidenas CNN televizijai sakė, kad jį nuliūdino, jog taip gerai pažįstamas žmogus taip aštriai su juo konfrontuoja, bet sakė suprantąs, kad tokių dalykų per debatus pasitaiko. Baideno apsisprendimą pasiimti porininke Kamalą įtakojo ir tai, kad ji triuškinamai pralaimėjo pirminius rinkimus, negavusi net savo valstijos paramos. Taigi, buvo aišku, kad ji Baidenui jokios realios grėsmės nekelia. Be to, Kamala buvo artima 2015 m. nuo smegenų vėžio mirusio Baideno sūnaus Beau draugė. Jie užmezgė draugystę, kai abu dirbo generaliniais prokurorais – Haris buvo Kalifornijos generalinė prokurorė, o Beau – Delavero generalinis prokuroras. „Buvo laikotarpių, kai su Beau kalbėdavomės kasdien, kartais kelis kartus per dieną“, – vėliau rašė Kamala savo memuaruose.
Kamalos darbą Baltuosiuose rūmuose labai kritiškai vertino net palankiausia dempartijai spauda. Pavyzdžiui, The Atlantic rašė, kad jos pirmi metai viceprezidentės poste pasižymėjo retorikos klaidomis, didžiule personalo kaita, politinėmis klaidomis, blogu savitarpio supratimu net jos sąjungininkų tarpe. Pasak leidinio, „problemos vardas yra Kamala Haris“. Žinių transliuotojas BBC po metų viceprezidentės poste, uždavė retorinį klausimą: kas su Kamala yra blogai? Leidinys Politico rašė, kad Kamalos biure susidarė nesveika aplinka, dėl nuolatinių konfliktų žmonės išeina iš darbo. Ir tokių straipsnių labai daug kairiojoje spaudoje, nekalbant jau apie konservatyvius leidinius, kurie rašė, jog Kamala atstovauja emocinę būklę tų radikaliųjų kairiųjų, kurie nuverčia istorinius paminklus, gatvėse kelia riaušes ir naikina amerikietišką kultūrą. Tai yra tie žmonės, kurie iš tikro nori įvesti JAV socialistinę santvarką.
Karalienė?
Kamalos rinkiminė kampanija dabar įgaus pagreitį. Po senuko Baideno ji atrodo guvi ir žvali. Į žiniasklaidą bus mesti šimtai milijonų, ir progresyvioji žiniasklaida, kuri sudaro didžiąją visos žiniasklaidos dalį JAV, užsisuks didžiuliais tempais. Dieną naktį iš visų televizorių ir kompiuterių bus transliuojama, kaip šaunu ir kaip būtina yra išrinkti prezidente juodaodę moterį ir tokiu būdu pastatyti į vietą tuos du baltuosius vyrus fašistus iš respublikonų partijos. Ir tikrai, gali taip atsitikti, kad Kamala Haris taps JAV prezidente. Praeities rezultatai ne visada garantuoja tokius pačius rezultatus ateityje. Ir šiaip jau, dabar gal ir nėra taip aktualu tie praeities princai, bet išlieka klausimas, kaip į JAV prezidentę Kamalą Haris žiūrėtų užsienio šalių vadovai. Ypač tokie, kaip Putinas ar Xi Jinpingas ar Erdoganas ir kiti, kurie žino apie Kamalą ne tik tai, kas pasiekė žiniasklaidą, bet ir daug daugiau. Didžiųjų užsienio šalių žvalgybos dirba kruopščiai. Kiek rimtai jie vertintų šią JAV prezidentę. Kažkaip sudėtinga įsivaizduoti Kamalos Haris diskusiją su aukščiau minėtais asmenimis dėl karo Ukrainoje užbaigimo sąlygų. Prezidento poste Kamala būtų tik Baideno kopija. Blogesnė kopija. Ir kas lauktų JAV ir viso Vakarų pasaulio prie Kamalos, jei net prie Baideno Jungtinių Valstijų negerbia ne tik Rusija, bet net ir Iranas, ir netgi kažkokie Jemeno driskiai ir Hamas teroristai su savadarbėmis raketomis. Kamala Haris yra daug kairesnė už savo ilgametį draugą Baraką Obamą. Kaip pamename, Obama buvo Rusijos draugas ir tyliai susitaikė su Putino įvykdyta Krymo aneksija, nei vieno šovinio nedavė Ukrainai, net jokių bent kiek vertų dėmesio sankcijų neįvedė. Ir būtent ši susitaikėliška Obamos – Baideno politika atvėrė galimybių langus Putino karui prieš Ukrainą. Keturi metai Kamalos Haris valdymo reikštų dar keturis metus karo Europoje. O galimai ir ne tik Europoje.
