Valdas Sutkus. Kamala Harris televizijos kanale FOX. Aštrūs klausimai be atsakymų

Krentant K. Harris reitingams, jos kampanijos vadovai nutarė surizikuoti – nusiųsti Kamalą į konservatyvų TV kanalą FOX. Iki šiol tiek D. Bidenas, tiek K. Harris rinkimų kampanijos metu išimtinai bendravo tik su dempartijai palankiais žurnalistais, net debatus su D. Trumpu sutiko rengti tik dempartiją remiančioje žiniasklaidoje, o FOX kanalo demonstratyviai vengė. Tačiau dabar viskas keičiasi ir K. Harris sėdo į karštą kėdę konservatyviame TV kanale. Čia jos laukė rimtesni klausimai, negu tie iš serijos „kaip pasijutote, kai sužinojote, jog tapote kandidate į prezidentes?“, kuriuos jai užduodavo progresyvių leidinių žurnalistai. Taigi, jos tikslas buvo išvengti nepatogių klausimų ir pasakyti savo tekstą, naudojantis žurnalistu tik kaip mikrofono laikytoju, kad jos žinią išgirstų tie neapsisprendę rinkėjai, į kurių medžioklę dabar ir patraukė dempartijos rinkimų organizatoriai. Žurnalisto darbas, aišku, buvo užduoti aštrius klausimus ir neleisti jai kalbėti savo patarėjų paruošto teksto.

Į visus klausimus, kodėl ji per 3,5 metų buvimą antruoju asmeniu valdžioje nepadarė vienų ar kitų dalykų, kuriuos dabar žada, atsakymas buvo visada tas pats: dabartinė administracija, aišku, netobula, bet gi jūs pažiūrėkite į tą piktadarį Trumpą. Balsuosite už Trumpą – ateis fašizmas ir demokratijos pabaiga. Tai buvo pirmas metodas, kurį ji naudojo šiame interviu. Antrasis buvo tas, kad ji žurnalisto klausimus bandė nuleisti negirdomis ir kalbą nuvairuodavo į pagrindinius savo programos punktus. Tačiau tai nelabai padėjo, nes žurnalistas buvo atkaklus. Buvo prieita iki to, kad žurnalistas ir Kamala abu kalbėjo vienu metu: žurnalistas bandė suformuluoti klausimą, o Kamala tuo pačiu metu kalbėjo savo tekstą. Ir ji kietai laikėsi šios taktikos. Tačiau bėda ta, kad tos programos kaip ir nėra, tik prieštaringi lozungai. Žodžiu, Kamala pasirodė prastai, ji nieko nelaimėjo. Tačiau visgi parodė, kad gali spaudimą atlaikyti ir nesugniužti. Dažnokai ji prabildavo išvis piktai ir irzliai, nebeliko jokio anksčiau rinkimų kampanijoje deklaruoto „džiaugsmo“.

Žurnalistas paklausė Kamalos, ką ji darytų kitaip, negu prezidentas Bidenas ir parodė ištrauką iš kitos TV laidos, kurioje į tokį patį klausimą Kamala atsako, kad jai „niekas neateina į galvą“. „Aš, aišku, nesu Džo Bidenas – atsako Kamala – ir tai bus vienas iš pokyčių“. Toliau ji painiai kažką pasakoja apie tai, jog, skirtingai, negu didžiąją dalį savo gyvenimo Vašingtone praleidęs Bidenas, ji yra atvykusi iš provincijos ir nesusijusi su Vašingtono biurokratija ir kad savo prezidentavimą ji praturtins svarbia asmenine patirtimi, kuri yra kitokia, negu Bideno. Todėl jos prezidentavimas nebus Bideno prezidentavimo tęsinys. Kamala pažymi, jog ji priklauso „naujai lyderių kartai“. Na, skamba kažkaip neįtikinamai, kai apie save, kaip „naujos kartos lyderę“ kalba 60 metų amžiaus moteriškė. Ir čia pat ji nepamiršta pridurti: „likus 28 dienoms iki rinkimų aš nesu Donaldas Trumpas“.

Interviu pradžioje – klausimai apie nelegalią migraciją. Tai jautri tema Kamalai, kurią Bidenas buvo paskyręs „sienos cariene“ (border czar). Ji taip nė karto ir nenuvyko į pasienį, tačiau surengė kelionių turą po Lotynų Amerikos šalis, kur įtikinėjo tų šalių gyventojus neiti į JAV, o verčiau likti savo šalyse. Jokių realių sprendimų dėl sienos kontrolės Bideno-Harris administracija nesiėmė. Priešingai – pačią pirmąją prezidentavimo dieną Bidenas atšaukė visus Trumpo išleistus vykdomuosius potvarkius, ribojusius nelegalių migrantų įleidimą į šalį. Ir čia Kamala ėmėsi grubaus melo: pareiškė, kad problemą jie su Bidenu bandė spręsti 2021 m., pasiūlydami įstatymo projektą dėl nelegalių migrantų. Tik to įstatymo tikslas buvo ne uždaryti sieną, o suteikti pilietybę jau tuomet JAV buvusiems 11 milijonų nelegalių migrantų. Tas įstatymo projektas buvo toks radikalus, kad jį atmetė net tuomet demokratų daugumos kontroliuojamas Kongresas. Žurnalistas grįžta prie to, ką Kamala sakė 2019 m., dalyvaudama demokratų partijos kandidatų į prezidentus pirminiuose rinkimuose. Tada ji pritarė tam, kad šalyje nelegaliai esantiems migrantams būtų išduodami vairuotojo pažymėjimai, jie gautų teisę į nemokamą mokslą universitetuose ir galimybę gauti nemokamą sveikatos priežiūrą. K. Harris ir D. Bidenas į rinkimus tada ėjo su šūkiu, jog „nelegalių žmonių nėra, yra tik žmonės be dokumentų“. Ir, aišku, čia kalta yra valstybė, kuri tų dokumentų neišduoda. „Ar vis dar tam pritariate?“ – klausia žurnalistas. „Žiūrėkite, tai buvo prieš penkerius metus. Ir aš labai aiškiai sakau, kad laikysiuosi įstatymų“, – atsako Kamala. Genialiai paprastas atsakymas į nepatogų klausimą. Žurnalistas spaudžia atsakyti, koks skaičius nelegalių migrantų perėjo JAV sieną Kamalai būnant valdžioje, o ji sako, kad didžiuojasi „tais visą parą sunkiai dirbančiais pasienio pareigūnais – vyrais ir moterimis“, kurių darbą būtina palengvinti skiriant jiems didesnį finansavimą.

Pažadas skirti daugiau pinigų – Kamalos programos leitmotyvas. Ji žada 20 tūkst. dolerių subsidijas pradedantiems verslininkams, 25 tūkst. dolerių dotacijas perkantiems pirmąjį būstą. Ir kažkaip praeityje lieka 2009 m. finansų krizė, kurią didele dalimi būtent ir sukėlė didžiulė lavina nemokiems žmonėms išduotų lengvatinių paskolų būstui, kurios buvo negrąžintos, bet paverstos vertybiniais popieriais, kuriuos pardavinėjo rinkoje tol, kol ši finansinė piramidė žlugo. Tačiau atsakymo, iš kokių šaltinių būtų paimtos šios didžiulės lėšos – nėra. Negana to, tai atvirai rasistinė programa, nes finansuoti verslo pradžią žadama tik juodaodžiams žmonėms, o baltiesiems – ne.

Perėjus prie užsienio politikos, žurnalistas klausia Kamalos, kas yra pagrindinis JAV geopolitinis priešas. Jei kažkas tikėjosi atsakymo, kad tai Kinija ar Rusija, tai nepataikė. Kamalai pagrindinis priešas yra Iranas. Nei Kinijos, nei Rusijos, nei karo Ukrainoje ji išvis nepaminėjo. Tačiau leidosi į aiškinimus, kaip Iranas „kasdien grasina Izraeliui“, kaip ji apie tuos grasinimus nuolat girdi iš JAV kariškių, kad JAV pareiga yra „ginti ir remti Izraelį“. Šis pasažas, žinoma, nėra atsitiktinis, kadangi, remdami Palestinos arabus ir universitetuose už HAMAS teroristus mitinguojančius kairiuosius aktyvistus, demokratai vis sparčiau netenka JAV žydų paramos. Tokiu būdu ir bandoma bent dalinai ją susigrąžinti. Tačiau žurnalistas iškart sako: „Bet jūsų administracija nesielgia taip, tarsi Iranas būtų didžiausia grėsmė.“ Ir rodo ekrane grafiką, kuriame matyti iraniečių už parduotą naftą gauti pinigai, kai JAV administracija užmerkė akis į Irano naftos embargą. Iranas prie Bideno-Harris administracijos kasmet gauna po 40-50 milijardų dolerių pajamų, kurias naudoja ginkluotei. „Kodėl leidote jiems prekiauti nafta?“, – klausia žurnalistas. Atsakymas: pakalbėkime apie D. Trumpą, kuris pasitraukė iš susitarimo su Iranu. „Ir, apskritai, Trumpas JAV karius laiko nevykėliais“, – sako K. Harris.

Taigi, kodėl Kamala atėjo į FOX? Ji atėjo pabandyti šį bei tą parduoti – papasakoti neapsisprendusiems rinkėjams apie savo programą, atėjo laimėti kažkiek protų ir širdžių iš esmės konservatyvioje visuomenės dalyje. Ar jai pavyko? Ne, nepanašu. Jau vien dėl to, kad jos komanda pradėjo rodyti laidos vedėjui ženklus, kad baigtų interviu. Ir interviu buvo nutrauktas, pašnekėjus vos 25 minutes, kadangi akivaizdžiai matėsi, jog Kamala eina į aklavietę.

Veidaknygė