Kamalos Harris rinkiminėje kampanijoje tęsiasi stebuklai. Kaip fokusininkas triušius iš skrybėlės, ji traukia Trumpo idėjas ir pristato kaip savas. Pradėjusi nuo smulkmenų – nugvelbusi Trumpo mintį neapmokestinti arbatpinigių, vėliau ji pritarė Trumpo pozicijai dėl naftos gavybos plėtros, o dabar jau sako, jog pasienyje su Meksika statys nuo nelegalių migrantų saugančią sieną. Nes juk, pasak K. Harris, Trumpas tos sienos savo laiku pastatė labai mažai. Taip ji pareiškė interviu progresyviame TV kanale CNN. Tuo pačiu metu Kamala kiekviena proga išvadina Trumpą fašistu ir demokratijos žudiku.
Čia verta prisiminti, kaip Trumpas demokratų akyse virto fašistu. Didele dalimi taip atsitiko dėl to, kad savo prezidentavimo metu Trumpas aktyviai kovojo prieš nelegalią migraciją, buvo net ir visai uždaręs sieną. Pasieniečių neįleisti į JAV, nelegalūs migrantai kankindavosi sėdėdami Meksikoje, o tuos, kurie į JAV teritoriją visgi prasiverždavo, Trumpo administracija talpindavo į specialius sulaikymo centrus. Dempartijos aktyvistai, įskaitant ir tuometinę senatorę K. Harris, labai piktinosi, kad tai pažeidžia žmogaus teises, neatitinka amerikietiškų vertybių, žodžiu, yra pats tikriausias fašizmas. Nes juk „nėra nelegalių žmonių“, o yra tik žmonės be dokumentų. O kas gi kaltas dėl to, kad tie žmonės neturi dokumentų? Aišku, kad valstybė, kuri tų dokumentų neišduoda. O kodėl neišduoda? Vėlgi labai aišku – todėl, kad valstybei vadovauja prezidentas fašistas Trumpas.
„Donaldo Trumpo laikais sieną kritikavote daugiau nei 50 kartų. Vadinote ją kvaila, nenaudinga ir viduramžių tuštybės projektu. Ar siena yra kvaila?“ – klausia CNN žurnalistas Kamalos. „Na, pakalbėkime apie Donaldą Trumpą ir tą sieną – sako Kamala – kiek tos sienos jis pastatė? Manau, kad paskutinis skaičius, kurį mačiau, yra apie 2 proc. O kai atėjo laikas jam nusifotografuoti, žinote, kur jis tai padarė? Toje sienos dalyje, kurią pastatė prezidentas Obama“. Taigi, pasirodo, sienos Trumpas nestatė, sieną statė Obama. O jei Kamala bus išrinkta prezidente, tai ji pratęs šį prasmingą Obamos darbą. Nes juk visi žino, kad Trumpas yra nevykėlis. „Tačiau jūs pritariate įstatymo projektui, pagal kurį būtų skirta 650 mln. dolerių tos sienos statybai tęsti?“ – tikslinasi žurnalistas. „Pažadu, jog pateiksiu įstatymo projektą, kad būtų toliau stiprinama ir saugoma mūsų siena – atsako Kamala – aš ketinu dirbti su visomis frakcijomis, kad priimtume išsamų įstatymo projektą, kuriuo būtų sprendžiama neveikiančios imigracijos sistemos problema. Aš noriu sustiprinti mūsų sieną“. Toliau Kamala kalba apie tai, kad migracija turi būti tik teisėta ir kad žmonės patekimą į JAV „turi užsitarnauti“. O kaip ten su tuo šūkiu, kad „nėra nelegalių žmonių“? Apie tai CNN žurnalistas nebeklausia.
Akivaizdu, jog tokiais triukais K. Harris rinkimų štabas užsiima ne šiaip sau, o todėl, kad dempartija nuogu užpakaliu atsisėdo ant įkaitusios keptuvės: nelegalios migracijos problemos – vienas pagrindinių rinkėjams rūpimų klausimų šiuose prezidento rinkimuose. Kiaura valstybės siena jau nepatinka ir labai daugeliui dempartijos rinkėjų, jau nekalbant apie neapsisprendusiuosius.
2020-ųjų vasarą, po juodaodžio nusikaltėlio recidyvisto D. Floydo mirties policijos sulaikymo metu, per visą šalį nuvilniję protestai sunaikino milijardų dolerių vertės turto, žuvo kelios dešimtys žmonių, buvo sudeginta daugybė pastatų. Tai buvo, pasak to paties CNN TV kanalo ir kitos progresyvios spaudos, „daugiausia taikūs protestai“. Juos organizavo dempartijos augintiniai „Black Lives Matter“ ir „Antifa“. Dabartiniuose rinkimuose Kamalos į viceprezidento postą pasirinkto tuometinio Minesotos valstijos gubernatoriaus T. Walzo žmona ne taip seniai viename TV interviu pasakojo, kaip jie tuo metu kiek tik galėdami ilgiau laikė atidarytus langus, kad užuostų degančių padangų kvapą, kuris jiems simbolizavo gerąsias permainas. O kairioji aktyvistė jų dukra tuo metu rašė socialiniuose tinkluose žinutes, kad jos tėvas nacionalinės gvardijos dar neįvedinėja, taigi, riaušininkai yra saugūs. Tų riaušių ideologai tada paskelbė ir veiksmų planą, ką reikia daryti: nutraukti lėšų skyrimą policijai (defund the police), panaikinti Imigracijos ir muitinės tarnybą (Immigration and Customs Enforcement – ICE) ir atverti šalies sienas. Dempartijos aktyvistai ir progresyvi spauda kartojo, kad „joks žmogus negali būti nelegalus“ ir, jei tuo metu kas nors viešai ištardavo žodžius „nelegalus migrantas“, tai iškart būdavo apkaltinamas rasizmu, nes jau pati frazė „nelegalus migrantas“ padaro ją ištarusįjį rasistu, tai tas pats, kas pasakyti tą blogąjį žodį iš „N“ aidės. Skambėjo šūkiai, kad visi migrantai yra laukiami. Apie tai buvo spausdinamos knygos, buvo rengiami mitingai ir protestai prieš fašistinę prezidento Trumpo politiką, ir tai prasidėjo dar 2018 m., kai tik Trumpas tapo prezidentu, prieš 2,5 metų iki garsiojo D. Floydo mirties. Tuometinė senatorė K. Harris žiniasklaidoje kalbėjo, jog Imigracijos ir muitinės tarnybą (ICE) būtina „kritiškai pertvarkyti“, o visą jos veiklą reikia „pradėti nuo nulio“ dėl problemų, susijusių su D. Trumpo administracijos vykdoma politika. Ji pabrėžė, kad ICE veiksmai yra nesuderinami su Amerikos vertybėmis.
Taigi, 2020 metų dempartijos rinkimų kampanijos metu buvo du pagrindiniai šūkiai – panaikinti Imigracijos ir muitinės tarnybą (ICE) ir nutraukti finansavimą policijai. Nes juk aišku, kad be atlyginimų policininkai nedirbs. Ir po rinkimų planas Bideno-Harris administracijos buvo pradėtas įgyvendinti. Rezultatai pasirodė labai blogi. Nusikalstamumas ėmė smarkiai augti ir ypač – būtent skurdesnėse vietovėse, t. y. tose bendruomenėse, kurias demokratai sakosi, kad gina. Taigi, dabar Kamala jau nebekalba apie lėšų policijai sumažinimą. Tas pats ir su šalies sienų atvėrimu. Visus nelegalius migrantus pradėta be jokios patikros įsileisti. Dempartijos valdomi miestai, tokie kaip Niujorkas, San Franciskas ir kiti pasiskelbė „prieglobsčio miestais“ (sanctuary cities), kurie gynė nelegalius migrantus nuo deportacijos, mokėjo už jų išlaikymą. Buvo pradėtos valstybės lėšomis finansuoti įvairios aktyvistų organizacijos, besirūpinančios „saugiu migrantų patekimu“ į JAV. Skambėjo šūkiai, kad „visi migrantai laukiami“. O klausimas, kiek tų migrantų galima priimti – 10 milijonų, 100 milijonų ar milijardą, buvo laikomas nepadoriu ir rasistiniu. Už mokesčių mokėtojų pinigus net buvo sukurtos telefonų programėlės, aiškinančios nelegaliems imigrantams, kaip geriausia nelegaliai kirsti sieną.
Kai dempartijos atvirų sienų programa visiškai žlugo, dabar Kamala kalba, jog ji visada buvo už sienos apsaugą, o tam trukdė tik prakeikti respublikonai. Tam ir buvo skirtas šis interviu Kamalai draugiškame CNN kanale. Ar tai rodo, kad Kamala jau bijo netekti ir dalies dempartijos rinkėjų, kurie žiūri progresyviąją CNN? Galbūt. Juk siekiama išaiškinti amerikiečiams, kad jų atmintis yra prasta. Jie neteisingai prisimena, kas vyko praeityje. O dabar Kamala jiems papasakojo, kad būtent respublikonai norėjo išlaikyti atviras sienas, kad tas nevykėlis Trumpas sienos pastatyti neįstengė, o demokratai visada kovojo už nelegalios imigracijos sustabdymą. Ir galbūt daugelis nebeprisimins, kad pati senatorė Kamala Harris balsavo už įstatymą, kuriuo nutrauktas Trumpo statytos sienos finansavimas. Gal pamirš tai, jog, vos tik atėjus į valdžią, Bideno-Harris administracija nutraukė Trumpo sudarytus kontraktus dėl sienos statybos. Sumokėjo statybos kompanijoms milijonus dolerių netesybų dėl kontraktų nutraukimo, o jau pagamintus, bet dar nesumontuotus metalinius sienos elementus pusvelčiui pardavė į metalo laužą. Bet Trumpo rinkimų štabas per TV leidžia rinkiminius vaizdo klipus, į kuriuos sudėti ankstesni Kamalos pasisakymai apie sieną ir migrantus.
Leidinys „The Washington Examiner“ pateikė didžiausią migrantų antplūdį patiriančios JAV pasienio valstijos Teksaso visuomenės saugumo departamento ataskaitą apie migrantų padarytus nusikaltimus nuo 2011 m., t. y. per 13 metų laikotarpį. Per šį laiką Teksase užregistruota daugiau kaip 314 tūkst. nelegalių migrantų sulaikymų dėl nusikalstamų veikų, tarp jų – sulaikymai dėl nužudymo (1 011), užpuolimo (70 230), įsilaužimo (9 787), narkotikų (63 886), pagrobimo (1 292), vagystės (27 520), trukdymo policijai (42 581), apiplėšimo (3 123), seksualinio pobūdžio užpuolimo (6 943), išprievartavimo (7 953) ir ginklų laikymo pažeidimų (6 748). Net dempartijos tvirtovės – Niujorko miesto meras spaudoje viešai skambina varpais, kad „nelegalūs migrantai sugriaus miestą“ ir maldauja Bideno-Haris administracijos skirti daugiau federalinių lėšų tiems migrantams išlaikyti. O respublikonų valdoma pasienio Teksaso valstija savo lėšomis stato sieną.
Klausimas, kodėl dempartija palaiko nelegalią migraciją, turi aiškų atsakymą: todėl, kad tai yra jų rinkėjų bazė. Jau dabar eilėje dempartijos valdomų valstijų nelegaliems migrantams oficialiai leidžiama balsuoti vietos savivaldos rinkimuose, nes jie juk tose vietovėse gyvena (pamenate – „nėra nelegalių žmonių“). Demokratai yra entuziastingi visokių „kelio į pilietybę“ programų rėmėjai. Pagal jas po kokių dešimties metų šalies viduje jau esantys nelegalūs migrantai gautų teisę į pilietybę ir taptų lojaliais balsuotojais už savo geradarius – demokratų partiją. Beje, tyrimai rodo, jog dauguma (60–70 proc.) natūralizuotų piliečių (gimusių ne JAV) ir dabar balsuoja už demokratų partiją.
nuotraukose vien moterys su „diversity, equity, inclusion” tematikos plakatais, gal tikrai egzistuoja kažkas tokio kaip „gimdos pasiutligė”
„jų dukra tuo metu rašė socialiniuose tinkluose žinutes, kad jos tėvas nacionalinės gvardijos dar neįvedinėja“
Kas trukdė parašyti tiesiog „neįveda“? Jums leidus, paaiškinsiu. Rusiškai veiksmažodis „vvesti“ neturi esamojo laiko. Esamąjį laiką turi tik veiksmažodis „vvodit“, kuriam surusėję lietuviai parenka atitikmenį „įvedinėja“.
Apie „dempartiją“ net nebekalbu.
ponia jei jau taip rūpinatės mūsų kalbos švara tai pakomentuokit ir anglų kalbos vertinius, pavyzdžiui parazitinis žodelis „iššūkis” yra iš angliško „challenge”, visiškai svetima mūsų kalbai ir gyvenimo būdui idioma.