JAV rinkimai yra ne tik demokratijos apraiška, bet ir brangi kova dėl valdžios. Kamalos Harris prezidentinė rinkimų kampanija patenka į istoriją kaip viena didžiausių finansinių nesėkmių politikoje. Net su rekordiniu 1,4 milijardo dolerių biudžetu ji ne tik triuškinamai pralaimėjo Donaldui Trumpui, bet ir užbaigė kampaniją su 20 milijonų dolerių skola. Šis finansinis fiasko sukėlė net dempartijos donorų pyktį.
Harris kampanija pasižymėjo stulbinančiu lėšų švaistymu. 900 tūkstančių dolerių skirti reklamai Las Vegaso „Sphere“ ekrane, 4 milijonai dolerių privačių lėktuvų nuomai, 1 milijonas dolerių televizijos žvaigždės Oprah Winfrey TV studijai – šios išlaidos sukėlė šoką net tarp lojalių dempartijos rėmėjų. John Morgan, vienas įtakingiausių Demokratų partijos donorų, atvirai pasmerkė Harris kampanijos organizavimą. „Jei negali valdyti kampanijos, tai negali valdyti Amerikos“, – pareiškė jis, pridurdamas, kad dėl tokio neatsakingo elgesio Kamalą reikėtų diskvalifikuoti iš rinkimų „visiems laikams“.
Rekordinius 654 milijonus dolerių Harris išleido tiesiogiai reklamai žiniasklaidoje, tačiau šios investicijos nepasiteisino. Kritikai teigia, kad vietoj to, jog būtų sutelktos pastangos į strategiškai svarbias svyruojančias valstijas, kampanija daugiausia dėmesio skyrė brangiems, bet mažai veiksmingiems renginiams. Vien paskutinėmis rinkimų dienomis surengti koncertai su tokiomis žvaigždėmis kaip Beyoncé, Lady Gaga ir Katy Perry kainavo apie 20 milijonų dolerių. Taip, visi tie muzikantai, televizijos žvaigždės, tokie, kaip Oprah Winfrey, parėmė Kamalą už solidžius piniginius honorarus. Nors šie renginiai pritraukė žiniasklaidos dėmesį, jie nepadarė realaus politinio poveikio. „Kampanija tapo egoistišku šou, kuris nieko nepasiekė“, – sarkastiškai pastebėjo vienas Harris kritikas.
Vidiniai Demokratų partijos nesutarimai tik dar labiau paaštrino situaciją. Po Joe Bideno pasitraukimo iš rinkimų Harris paveldėjo jo kampanijos komandą, tačiau taip pat pasitelkė ir naujus patarėjus. Šis dviejų skirtingų grupių derinys tapo nesutarimų šaltiniu, o atsakomybę už nesėkmes prisiimti dabar nenori niekas. Skirtingos strategijos, nesuderinti sprendimai ir vidiniai kivirčai vedė į kampanijos chaosą. „Kampanijos vadovavimas buvo tarsi cirkas, kuriame kiekvienas klounas turėjo savo programą“, – sarkastiškai pastebėjo vienas Harris padėjėjų.
Be to, Harris rinkimų štabas buvo apibūdinamas kaip „uždaras klubas“, kuriame priimami sprendimai buvo slepiami net nuo aukščiausio rango partijos narių. Donorai ir partijos lyderiai teigė, kad jiems buvo pateikta klaidinga informacija apie rinkimų perspektyvas. „Mums sakė, kad laimėsime kiekvieną svyruojančią valstiją, tačiau Harris pralaimėjo visas septynias“, – apgailestavo vienas kampanijos pareigūnas. Dėl šios dezinformacijos daugelis donorų dabar jaučiasi apgauti, o tai smarkiai kenkia Demokratų partijos reputacijai.
Po pralaimėjimo Harris rinkimų štabas ir toliau siuntė rėmėjams žinutes su prašymais dar paaukoti skoloms padengti. Šis veiksmas tiek donorų, tiek partijos narių buvo apibūdintas kaip „apgailėtinas“ ir „neetiškas“. Net kai kurie Harris šalininkai viešai kritikavo šią praktiką: kaip galima drįsti prašyti daugiau pinigų, kai milijardai jau buvo išleisti veltui?
Skolų mastai ir toliau auga, nes kampanijos sąskaitos tebeplūsta. Dar blogiau, kad kai kurios sąskaitos rodo keistas ir sunkiai paaiškinamas išlaidas, kurios sukėlė dar daugiau klausimų apie skaidrumą. Pavyzdžiui, 12 milijonų dolerių buvo išleista „socialinių tinklų konsultantams“, kurie turėjo padėti užmegzti ryšius su influencerių bendruomene. Tačiau šių veiksmų poveikis buvo minimalus, ir daugelis donorų mano, kad tai buvo tiesiog pinigų švaistymas.
Harris kampanijos nesėkmė išryškino didesnes dempartijos problemas. Donorų pasitikėjimas partijos vadovybe buvo smarkiai pažeistas, o vidiniai nesutarimai tik gilėja. Demokratų Nacionalinio Komiteto narė Lindy Li apibūdino padėtį kaip „absoliučią sumaištį“. Tai taip pat kelia problemų surinkti lėšų būsimiems rinkimams. Artėjant 2026 m. vidurio kadencijos rinkimams, dempartija susiduria su didele finansine ir moraline krize. Daugelis donorų, kurie jaučiasi apgauti Harris kampanijos metu, nenori vėl aukoti. „Kaip mes galime tikėtis, kad rėmėjai vėl patikės mumis, kai jie buvo taip ciniškai išnaudoti?“, – retoriškai klausė vienas partijos strategas.
Nepaisant visų šių nesėkmių, Kamala Harris dar nenuleidžia rankų. Ji išlieka populiari tarp pačių progresyviausių dempartijos narių ir rinkėjų – svarsto galimybę siekti Kalifornijos gubernatoriaus posto 2026 metais. Tačiau jos politinė ateitis priklausys ne tik nuo asmeninių ambicijų, bet ir nuo dempartijos gebėjimo atsigauti po dabartinės krizės. Harris kampanija tapo simboliu to, kas gali nutikti, kai ambicijos ir finansinis neatsakingumas ima viršų prieš strategiją ir principus. Jei dempartija neras būdų susigrąžinti donorų ir rinkėjų pasitikėjimą, jos ateitis bus niūri.
Kamala Harris, dar neseniai laikyta dempartijos viltimi, dabar tapo jos silpnybių simboliu. Atviru išlieka klausimas: ar partija sugebės atsitiesti, ar Harris nesėkmė taps ilgalaikio nuosmukio pradžia?
…stebiu kvailio trampo komandos rinkima……pamatysim ko nemate….tai visokio plauko idiotu,kretinu,narkomanu ir lytiniu iskrypeliu rinkinys.Nerupetu man tu javu reikalai absol,beda,kad per daug mus pacius liecia,tai,nori nenori turi dometis.Laukia ne kas,ypac ukru,o ir visos senes Europos,uzvaldytos ne ka prastesniu durniu nei tas trampas.
Triuškinamai pralaimėjo? Nebesvaikit, ponai.
Kamala surinko net 48,4% visų JAV rinkėjų balsų, o Trumpas 50%.
Per Marytės plauką Trumpas išėjo, nors ir laimėjo daugumoje valstijų.
Pagal įdėtas babkės, jei kas ir triuškinamai pralaimėjo, tai Lietuvos „valstiečiai”.
Duok Dieve, kad tai taptų demokratų(de facto-komunistų) partijos visišku krachu.