Valdas Sutkus. Migrantų invaziją į JAV finansuoja pati JAV vyriausybė

Veidaknygė

JAV nerimsta aistros dėl nelegalių migrantų, kurie prie Bideno administracijos milijonais įleidžiami į šalies teritoriją. Problema pasiekė tokį mastą, kad net demokratų partijos valdomo Niujorko meras viešai pareiškė, jog nelegali migracija „gali sugriauti miestą“. Reaguodama į Kongreso respublikonų spaudimą, Bideno administracija pateikė įstatymo projektą, pagal kurį į JAV teritoriją kasmet būtų įleidžiama beveik 2 mln. (5 000 kasdien) nelegalių migrantų, ir būtų skiriama šimtai milijonų papildomų lėšų nevyriausybinėms organizacijoms, kurios tais nelegaliais migrantais rūpinasi. Siena būtų uždaroma tik tuo atveju, jei šis kiekis būtų viršytas. Demokratai tai pavadino kompromisu, tačiau respublikonai tai laiko pasityčiojimu iš nelegalios migracijos užkardymo.

Tačiau įdomiausia tai, kad Bideno vyriausybė pati finansuoja šią nelegalų invaziją. Tai vyksta per Jungtinių Tautų organizaciją (JT), kuri skiria šimtus milijonų dolerių grynaisiais pinigais ir pagalba migrantams, nelegaliai kertantiems JAV pietinę sieną. Nors JT jau dešimtmečius teikia pagalbą migrantams, jos veiklos mastas smarkiai išsiplėtė pastaraisiais metais. Dabar nelegalūs migrantai atvyksta į JAV pasienį iš viso pasaulio. Tą srautą ypač paskatino daugiau nei 1 mlrd. dolerių JAV vyriausybės finansavimas, skirtas JT ir kitoms agentūroms, padedančioms migrantams.

Iki prezidento Bideno atėjimo į valdžią JAV vyriausybė kasmet JT migracijos padaliniui – Tarptautinei migracijos organizacijai (TMO), skirdavo apie pusę milijardo dolerių. Tačiau Bideno administracijos laikais šis finansavimas išaugo iki beveik 1,3 mlrd. dolerių. Finansuojamos programos tikslas – „finansuoti asmenų, prašančių pabėgėlio statuso ir perkėlimo į Jungtines Valstijas, tvarkymą ir jų judėjimo organizavimą“. Taigi, JT į nelegalios migracijos skatinimą investuoja milžinišką pinigų sumą iš JAV mokesčių mokėtojų lėšų.

Atnaujintame 2024 m. JT organizuojamame regioniniame pabėgėlių ir migrantų veiksmų plane planuojama paskirstyti 1,6 mlrd. dolerių 17 Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalių, padedant 248 agentūroms partnerėms, kurios taip pat gauna ir JAV vyriausybės dotacijas. Plane numatyta ir 372 mln. dolerių „grynųjų pinigų ir talonų“ bei „įvairios paskirties piniginės paramos“ suma, kuri 2024 m. bus skirta Centrinės ir Pietų Amerikos migrantams, vykstantiems į JAV pasienį. Pasak JT, ši pagalba teikiama iš anksto apmokėtomis debeto kortelėmis, maistu, vandeniu, pastoge, medicinine priežiūra ir transportu. Migrantai taip pat gali tiesiogiai gauti grynųjų pinigų – tai, kas JT skubios pagalbos vadove vadinama „pinigais vokeliuose“. Taigi, žmonės, kurie galbūt nebūtų rizikavę keliauti prie JAV sienos, kadangi nerimavo dėl maisto ar saugumo, dabar yra paskatinti tai daryti, nes jiems šiai kelionei suteikiama pagalba. Jau 2021 m. keturių asmenų šeimos gaudavo apie 800 JAV dolerių per mėnesį į debetinę kortelę. Korteles išduoda tuo besirūpinančios nevyriausybinės organizacijos, gaunančios finansavimą iš JT.

JT Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) generalinė direktorė A.Pope yra buvusi J.Bideno vyresnioji patarėja migracijos klausimais. Ji taip pat dirbo prezidento B.Obamos vidaus saugumo patarėjo pavaduotoja. Sausio mėn. TMO paskelbė savo pirmąjį „metinį kreipimąsi“, kuriame prašoma skirti 7,9 mlrd. dolerių „migrantų krizei“ įveikti ir „įgyvendinti migracijos, kaip gėrio nešėjos visame pasaulyje, misiją“. JT agentūra pareiškė, kad pinigų jai reikia dėl humanitarinių priežasčių, kad būtų „gelbėjamos gyvybės“ ir saugiai užtikrinami „reguliarūs migracijos keliai“. Ji taip pat nori panaudoti pinigus spręsti „žmonių perkėlimo dėl klimato kaitos poveikio“ problemą.

Nelegalus migrantas iš Haičio rodo Jungtinių Tautų jam Meksikoje išduotą banko kortelę

JAV Kongreso respublikonų teigimu J. Bidenas turi daug galimybių užkardyti nelegalią migraciją, tačiau nesinaudoja jo, kaip prezidento turimomis galiomis. Pavyzdžiui, jis atšaukė buvusio prezidento D. Trumpo vykdytą politiką „pasilikti Meksikoje“, pagal kurią būsimi prieglobsčio prašytojai likdavo Meksikoje, kol laukdavo sprendimo dėl jų imigracijos bylos teisme. Bidenas pirmąją savo darbo dieną taip pat sustabdė tvoros pasienyje statybą, sustabdė deportacijas ir atšaukė draudimą atvykti iš terorizmo grėsmę keliančių šalių. Didžioji dauguma nelegalių migrantų neatitinka prieglobsčio suteikimo reikalavimų, nes jie į Jungtines Valstijas atvyksta dėl ekonominių priežasčių, o ne bėgdami nuo politinio persekiojimo.

Konservatyvūs apžvalgininkai ir respublikonų partijos politikai teigia, kad masinė nelegali migracija yra „Pakeitimo teorijos“ dalis. Pagal šią teoriją masinė migracija iš esmės pakeičia visuomenės struktūrą bei bendruomenių kultūrą šalyse, kuriose gyvena daugiausia baltieji europiečių kilmės žmonės. Taip pat manoma, kad demokratai nori atvirų sienų, kadangi nelegaliems migrantams po kurio laiko tapus piliečiais, jie tikriausiai balsuotų už tai, kad juos į šalį įsileidę demokratai išliktų valdžioje ištisas kartas. Tačiau viena iš priežasčių yra ir piniginė nauda. Vis daugiau kairiųjų pažiūrų aktyvistų – migrantų teisių gynėjų dabar tampa politiniais valstybės pareigūnais, kurie toliau skatina piniginius srautus į kairiųjų kontroliuojamas nevyriausybines organizacijas, kurių veikla orientuota į migrantus, ir kurios tokiu būdu gauna mokesčių mokėtojų pinigus.

Taip nelegali migracija tampa savotiška verslo rūšimi. Vienos iš tokių nevyriausybinių organizacijų vadovybės nariu buvo ir už sienos apsaugą atsakingas JAV Krašto saugumo sekretorius A. Mayorkas, kuriam respublikonų kontroliuojami JAV Kongreso Atstovų rūmai šią savaitę pradėjo apkaltą dėl pareigų nevykdymo užkardant nelegalią migraciją. Atstovų Rūmų respublikonai neseniai pateikė įstatymo projektą, pagal kurį būtų panaikintas Jungtinių Tautų finansavimas migrantams. Įstatymo projekte taip pat reikalaujama, kad vyriausybė atliktų visų federalinių lėšų, anksčiau skirtų JT agentūroms, finansavusioms migrantų krizę, auditą ir priverstų šias lėšas grąžinti į JAV iždą.