Valdas Sutkus. Nauji Harvardo studentų nuotykiai: dabar jie prašo paaukoti jiems pinigų

Po Hamas arabų teroristų atakų Izraelyje, 33 studentų organizacijos Harvardo universitete paskelbė viešą pareiškimą, kuriame dėl šių masinių žydų žudynių kaltino ne HAMAS teroristus, o patį Izraelį. Reaguodami į tai, grupė įtakingų JAV verslo lyderių paprašė universitetą paviešinti visų tų studentų sąrašą, kad žinotų, kurių Harvardo studentų nepriimti į darbą. Tokiu būdu progresyviųjų studentų taip mėgstama „uždraudimo kultūra“ (cancel culture) buvo panaudota prieš juos pačius.

Dabar tie „Hamas“ palaikantys Harvardo studentai viešai išplatino laišką, kuriame prašo piniginių aukų jų psichinei sveikatai palaikyti po to, kai patyrė „negailestingas patyčias“ dėl pritarimo teroro išpuoliui prieš Izraelį. Jie aiškina, kad „gali prireikti teisinių konsultacijų, sveikatos priežiūros paslaugų, psichologinės pagalbos, finansinės pagalbos ar mentorystės, kad galėtų įveikti šiuos neramius ir sunkius laikus“. Studentai teigia, kad „Harvardas nepakankamai stengiasi duoti atkirtį jų priešininkams“.

Nors Harvardo prezidentė C. Gay pradžioje sakė, kad „studentų pareiškimas dėl Palestinos nereiškia viso universiteto ar jo vadovybės nuomonės“, tačiau vėliau išplatino pareiškimą, kad „universitetas atmeta neapykantą ir priekabiavimą dėl žmonių įsitikinimų“, pritaria studentų „laisvai saviraiškai“. Tai skamba veidmainiškai žinant, kad pati Harvardo prezidentė, dar būdama vieno iš fakultetų dekane, aktyviai prisidėjo prie nepatinkančių pažiūrų dėstytojų „uždraudimo“. Harvardas seniai garsėja „uždraudimo kultūros“ taikymu neprogresyvių pažiūrų dėstytojams. Ypač pagarsėjo istorija, kai iš darbo buvo pašalintas netgi juodaodis profesorius už tai, kad nepritarė „sisteminio rasizmo“ teorijai ir paskelbė tyrimą, kuris rodė, kad juodaodžiai mokiniai prasčiau mokosi ne dėl baltųjų prieš juoduosius taikomo „sisteminio rasizmo“, o dėl to, kad jų gyvenamoji aplinka nepalanki mokymuisi.

Palestinos arabų rėmėjams atskubėjo į pagalbą kairioji progresyvistinė žiniasklaida. New York Times jautriai aprašo, kaip viena studentė iš draugo sužinojo apie reklaminį sunkvežimį, kuris stovėjo prie pat universiteto vartų ir ant jo reklaminiame skyde buvo milžiniškas tos studentės besišypsančio veido atvaizdas. Klientai, sėdintys konditerijos parduotuvėje, studentai, žvelgiantys pro bendrabučio langus, ir į traukinių stotį bei iš jos skubantys keleiviai galėjo matyti, kaip ji, kartu su eile kitų studentų, yra apšaukiama antisemite. „Aš apsiverkiau Harvardo kieme“, – sakė studentė žurnalistui.

Šį sunkvežimį išsinuomojo konservatyvi visuomeninė grupė „Accuracy in Media“, kuri tokius sunkvežimius prieš Palestinos arabų rėmėjus taip pat naudoja ir kituose universitetų miesteliuose, pavyzdžiui, Stanforde ir Berklio universitete Kalifornijoje. Studentų vardai ir pavardės taip pat buvo paviešinti vienoje interneto svetainėje, kurioje buvo paskelbtas „Koledžų teroro sąrašas – naudingas vadovas darbdaviams“ („College Terror List, a Helpful Guide for Employers). Tą interneto svetainę po gautų skundų pašalino „Google“. Tačiau kitos svetainės perėmė sąrašą ir jį publikuoja toliau. „Ironiška, kad universiteto, kuriame buvo išrastas „Facebook“, studentai yra šokiruoti, kad jų vardai ir pavardės yra viešai prieinami“, – sakė organizacijos „Accuracy in Media“ prezidentas A. Guillette.

Harvardo vadovybė paragino studentus pranešti apie grasinimus universiteto policijai, išplėtė pavėžėjimo paslaugų apimtis ir nakčiai uždarė Harvardo kiemo vartus žmonėms, neturintiems universiteto pažymėjimo. Tačiau universitetas mažai ką gali padaryti dėl sunkvežimio, kuris važinėja ne universiteto, o viešomis gatvėmis. Vardų ir pavardžių sąrašai buvo sudaryti iš viešai prieinamų šaltinių, todėl nėra kaip nors nelegaliai gauti.

Kairioji žiniasklaida dabar diskutuoja, kokia yra riba, kai kalbama apie žodžio laisvę. New York Times cituoja Berklio universiteto Teisės mokyklos dekaną E. Chemerinsky, kuris sako, kad studentų nuotraukų rodymas sunkvežimio reklaminiame stende buvo „niekingas“ ir „Universitetas turi padėti visiems studentams gauti darbą, nepriklausomai nuo jų pažiūrų.“ Buvusi Amerikos pilietinių laisvių sąjungos prezidentė N. Strossen teigia, kad studentų pavardžių viešinimas skamba kaip grįžimas į McCarthy laikų juoduosius sąrašus. Pasak jos, grasinimas žmonių karjeros perspektyvoms yra neadekvati reakcija, ypač kai jie yra jauni ir tik pradedantys karjerą.

Solidarumo su Palestina komiteto vadovai prašo, kad Harvardo karjeros centras kreiptųsi į darbdavius ir laiduotų už studentus. O studentams rekomenduojama vengti žiniasklaidos dėmesio: „Reikalaukite anonimiškumo – kalbėkite apie „ypatingą grėsmę saugumui“.