Per prezidento J. Baideno valdymo laikotarpį dėl jo vykdomos „atviros sienos politikos“ į JAV buvo įleista apie 8 milijonai nelegalių migrantų. Pasklidus informacijai apie lengvą patekimą į JAV iš Meksikos, prie šalies pietinės sienos patraukė laimės ieškotojai iš viso pasaulio. Atvykėlių iš daugelio tolimų šalių, įskaitant Azijos, Afrikos ir Europos šalis, skaičius smarkiai išaugo. Iš Kinijos, Indijos, Venesuelos, Senegalo, Rumunijos ir kitų šalių atvykstančių nelegalių migrantų skaičius pasiekė istorinį lygį. Dabar tai virto dar neregėta krize prie šalies pietinės sienos. Per sieną iš Meksikos veržiantis milijonams nelegalių migrantų, vieni prieš kitus su ginklais rankose stoja JAV Federalinės pasienio tarnybos pareigūnai ir pasienyje esančios Teksaso valstijos nacionalinės gvardijos kariai. Tai atsitiko po to, kai Teksaso nacionalinė gvardija perėmė į savo kontrolę 47 hektarų ploto Šelbio parko teritoriją Teksaso pasienyje ir pastatė ten spygliuotos vielos tvorą. Tai vieta, per kurią ėjo pats gausiausias nelegalių migrantų srautas. Kadangi federaliniai patruliai ardė nacionalinių gvardiečių pastatytą tvorą, pastarieji nusprendė nebeįsileisti federalų į teritoriją.
Baideno administracija dėl to skubiai kreipėsi į teismą ir JAV Aukščiausiasis Teismas 5 balsais prieš 4 priėmė sprendimą, kad federalinei vyriausybei būtų suteikti įgaliojimai išardyti tas Teksaso pasienio ruožuose valstijos nacionalinės gvardijos įrengtas užtvaras. Savo ruožtu G. Abbotas teigia, kad niekas jam nesutrukdys įsakyti nacionalinei gvardijai pastatyti naujų spygliuotos vielos tvorų. Teksaso gubernatorius pareiškė, kad JAV prezidentas nevykdo savo priesaikos ir konstitucinės pareigos ginti šalies sienas bei ne tik kad prisideda prie invazijos į Jungtines Valstijas, bet netgi trukdo Teksaso valstijai pačiai gintis nuo įsiveržimo į jos teritoriją. Gubernatorius pavadino J. Baideną „įstatymų nepaisančiu prezidentu, kuris nieko nedaro, kad sustabdytų išorines grėsmes, tokias kaip karteliai, per sieną gabenantys milijonus nelegalių imigrantų“. „Mes esame pasirengę, tęsti būtent tai, ką darėme pastarąjį mėnesį, t. y. statyti šias užtvaras“ – sakė G.Abbotas.
Reaguodami į tokią G.Abotto poziciją, demokratų partijos kongresmenai paragino prezidentą J.Baideną nušalinti gubernatorių nuo vadovavimo ir perimti Teksaso nacionalinės gvardijos kontrolę į savo rankas. Tuomet prie Teksaso prisijungė dar 25 valstijos. Tai daugiau, negu pusė visų JAV valstijų. Jų gubernatoriai išplatino Teksasą palaikantį pareiškimą ir kreipimąsi į prezidentą J.Baideną. „Jei nesugebate užtikrinti įstatymų vykdymo, pasitraukite iš kelio, kad Teksasas pats galėtų tai padaryti“ – sakoma pareiškime. Šių valstijų gubernatoriai nelegalių migrantų invazijos stabdymą laiko „kova už Amerikos ateitį“. Negana to, jie solidariai pradėjo siųsti į pagalbą savo valstijų karius. Iki šiol savo nacionalinių gvardijų karius į Teksasą jau atsiuntė 10 valstijų. Teksaso gubernatorius sako, kad jo valstija yra „pasirengusi“ reaguoti į tai, jei prezidentas Baidenas bandytų perimti Teksaso nacionalinės gvardijos kontrolę. Ką būtent reiškia šie jo žodžiai, gubernatorius nepatikslino.
Naujausia „Rasmussen Reports“ nacionalinė gyventojų apklausa rodo, kad 69 proc. JAV rinkėjų pritaria tam, jog Teksasas pasienyje pastatytų užkardas, kad nelegalūs imigrantai negalėtų kirsti sienos, iš jų 53 proc. labai pritaria tokiems veiksmams. Tik 27 proc. respondentų nepritaria Teksaso veiksmams, kuriais siekiama užkirsti kelią nelegaliai imigracijai.
Vis dėlto, ginkluoto konflikto tarp federalinių pasienio patrulių ir valstijų nacionalinių gvardijų karių bent kol kas pavysta išvengti, nes Federalinės pasienio patrulių tarnybos pareigūnams atstovaujanti profesinė sąjunga pareiškė, kad pasienio patruliai neprieštarauja Teksaso pastangoms apsaugoti sieną. Pasak profesinės sąjungos, jei yra pranešimų, kuriuose teigiama kitaip, jie paprasčiausiai neatitinka tikrovės. „Pasienio patrulių pareigūnai vertina ir gerbia tai, ką Teksasas daro, kad apgintų savo valstiją nuo šios katastrofos, kurią Baideno administracija sukėlė Amerikai“, – sakoma profsąjungos pareiškime – „Norime, jog būtų visiškai aišku, kad tarp eilinių pasienio pareigūnų ir Teksaso nacionalinės gvardijos, gubernatoriaus Abboto ar Teksaso viešojo saugumo departamento nėra jokios kovos“.
Tuo tarpu didelės žmonių grupės automobiliais ir sunkvežimiais jau keliauja prie pietinės sienos reikalauti, jog Baideno administracija imtųsi veiksmų, kad būtų sustabdytas nelegalių migrantų potvynis. „Bičiuliai ir tautiečiai … Raginu jus laisvės, patriotizmo ir visko, kas brangu amerikiečių charakteriui, vardu kuo skubiau ateiti mums į pagalbą“, – interneto svetainėje „Take Our Border Back“ (atsiimkime mūsų sieną) rašė konvojaus iniciatyvinės grupės nariai. „Jei šis raginimas bus ignoruojamas, esame pasiryžę kuo ilgiau laikytis ir veikti kaip kareiviai, kurie niekada nepamiršta to, kas turi būti daroma dėl mūsų pačių ir mūsų šalies garbės“, – rašoma iniciatyvinės grupės pareiškime. Pranešime spaudai rašoma, kad konvojus iš kelių valstijų pajudės vasario 3 d. ir surengs mitingus pietų pasienio valstijose Arizonoje, Kalifornijoje ir Teksase. Konvojumi siekiama „pasiųsti žinią“ vietos, valstijų ir federaliniams pareigūnams, kad jie uždarytų sieną ir deportuotų visus nelegalius imigrantus.
JAV Senate stringa respublikonų ir demokratų derybos dėl nelegaliai migracijai stabdyti skirto įstatymo projekto. Tokį gana griežtą įstatymo projektą dar pernai vasarą jau yra priėmę respublikonų kontroliuojami Kongreso Atstovų rūmai, tačiau demokratų kontroliuojamame Senate jis buvo numarintas. Dabar demokratai pateikė, jų nuomone, kompromisinį pasiūlymą, pagal kurį į šalį būtų įleidžiama iki 5 000 nelegalių migrantų kasdien. Kai tas skaičius būtų viršytas, tada siena jau būtų laikinai uždaroma iki kitos dienos. Ir kitą dieną vėl 5 000 įleistų. Tai sudarytų 1,8 milijono į šalį įleistų nelegalų per metus ir iš esmės atitiktų dabartinę situaciją. Demokratai tai vadina „didele nuolaida“ respublikonams. Pasak paties Baideno, toks įstatymo projektas „būtų griežčiausias ir teisingiausias reformų rinkinys, skirtas sienos apsaugai, kokį tik kada nors esame turėję mūsų šalyje“. Tačiau Kongreso Atstovų rūmų pirmininkas respublikonas M.Johnsonas taip nemano ir laiko tai „visiškai nepriimtinu“ sprendimu. „Prezidento įgaliojimai uždaryti sieną būtų pradėti taikyti tik po to, kai per dieną įvyksta net 5 000 neteisėtų sienos kirtimų. Kodėl? Kodėl turėtume tai daryti?“ – retoriškai klausė jis per spaudos konferenciją – „Tai būtų pasidavimas. Tikslas turėtų būti nulinis nelegalių sienos kirtimų skaičius per dieną“. Be to, toks įstatymas tik suteiktų Baidenui galimybę uždaryti sieną, tačiau visiškai neįpareigotų jo tai daryti. Taigi, Baidenas galėtų jo ir nevykdyti. Jis žada pasinaudoti įstatymu,“ tą pačią dieną, kai tik jis bus priimtas“, bet respublikonai juo netiki, nes ir dabar prezidentui užtenka įgaliojimų stabdyti nelegalią migraciją, tačiau jis jais nesinaudoja ir laiko sieną atvirą.
Kyla natūralus klausimas, kodėl demokratų partijos kontroliuojama JAV vyriausybė laiko atviras šalies sienas nelegaliai migracijai. Atsakymą galima rasti Amerikos komunistų, socialistų ir demokratų partijų darbotvarkėje. JAV didžioji dalis šiandieninės demokratų partijos ideologijos kilo iš „naujosios kairės“ – marksistinių politinių judėjimų, išryškėjusių XX a. septintajame dešimtmetyje. Ši ideologija per dešimtmečius palaipsniui įsitvirtino JAV universitetuose, koledžuose ir išplito „progresyvioje“ visuomenės dalyje. Jos aktyvistai beveik dėl visų blogybių kaltina „struktūrinį rasizmą“, „baltųjų viršenybę“, derindami pasipiktinimą „baltaisiais engėjais“ su vieninga užuojauta visiems „engiamiesiems“, tarp jų ir nelegaliems migrantams iš skurdžių ir korumpuotų socialistinių šalių. Žvelgdami į ateitį, demokratų partijos strategai nelegalius migrantus vertina kaip būsimus savo rinkėjus. Progresyvieji politikai aktyviai siekia, kad jiems būtų suteikta pilietybė, o keli progresyvūs JAV miestai nelegaliems imigrantams jau dabar leidžia balsuoti vietos savivaldos rinkimuose. Keletą metų šalyje praleidusius nelegalus palaipsniui galima ir legalizuoti, pritaikius amnestiją dėl neteisėto sienos kirtimo. Juk nehumaniška būtų juos siųsti atgal į gimtąjį Salvadorą ar Hondūrą. Taip jie gautų pilietybę ir jau eitų į rinkimus balsuoti už savo geradarius iš demokratų partijos. Progresyvūs aktyvistai jau kurį laiką reikalauja nelegalius migrantus išvis nebevadinti „nelegaliais“. Atseit, tai skamba žeminančiai, nes juk bet kuris žeme vaikščiojantis gyvas žmogus yra legalus. Taigi, nėra nelegalų, o yra tik „asmenys be dokumentų“. O kodėl jie be dokumentų ? Teisingai, todėl, kad „sistemiškai rasistinė“ valstybė jiems tų dokumentų neišduoda. Ir kadangi, čia ne jų, o valstybės kaltė, tai valstybė turi tą problemą spręsti. Aktyvistų paskatinti, nelegalūs migrantai jau rengia mitingus ir demonstracijas, reikalaudami suteikti jiems JAV pilietybę.
Todėl demokratų valdomos valstijos ir demokratų kontroliuojama JAV federalinė vyriausybė tiesiogiai ir netiesiogiai teikia finansavimą įvairioms kairiosios pakraipos organizacijoms pačiose JAV bei Centrinėje ir Pietų Amerikoje, kurios remia migrantų srautus į Jungtines Valstijas, siūlo transportą ir prieglobstį. Daugelis demokratų partijos valdomų JAV miestų jau seniai yra pasiskelbę „prieglobsčio miestais“, kuriuose nelegalūs migrantai nemokamai apgyvendinami, maitinami, gydomi bei šelpiami mokesčių mokėtojų pinigais ir net apsaugomi nuo federalinės valdžios taikomų sankcijų už nelegalų sienos kirtimą.
